Gimęs Durbane, Pietų Afrikoje, Krisas Ryvas (Chris Reeve) savo peiliadirbio karjerą pradėjo atsitiktinai. Per visuotinius karinius mokymus 1975 m. jis suprato, kad įprastoje kareivio ekipiruotėje trūksta vieno dalyko - gero universalaus peilio. Kadangi tuo metu jis buvo "vargšas studentas", todėl nutarė peilį pasidaryti pats.
Tas pirmasis peilis, padarytas vien tik rankiniu būdu, kaip sako pats Krisas, buvo abejotino dizaino ir kokybės, tačiau "sėkla buvo pasėta". Vėliau jam papuolė straipsnis iš Ginklų ir šaudmenų žurnalo (Guns and Ammo magazine) apie savadarbių peilių gamybą, kuris dar labiau paskatino susidomėjimą. Krisas suprato savo pirmojo peilio trūkumus ir toliau eksperimentavo gamindamas sekančius šešis ar septynis peilius, kaskart tobulindamas jų dizainą ir pagaminimo kokybę. Turėdamas šaltkalvio-įrankininko specialybę, jis puikiai išmanė apie plienus, jų savybes ir panaudojimo galimybes, bei mokėjo naudotis metalo apdirbimo staklėmis. Kur tik buvo įmanoma, jis susirasdavo žurnalus apie peilius ir aistringai studijavo viską, kas buvo rašoma apie Amerikos autorinių peilių gamybą.
"Vienos dalies peilis" (One Piece Range - OPR) gimė sekančių nacionalinių karinių mokymų metu, kurie tris mėnesius vyko prie Angolos ir Namibijos sienos. Krisas suprojektavo ir padarė sau pilno profilio (hidden tang) peilį su medinėmis, sidabrine vielute papuoštomis kriaunomis, ir tai žinoma buvo visoje mokymų stovykloje gražiausiai atrodantis peilis! Tačiau Durbane, kur buvo padarytas peilis, klimatas karštas ir drėgnas, tuo tarpu Angolos/Namibijos sritis randasi dykumoje. Todėl po keleto dienų sausame ore medinės kriaunos sudžiuvo ir stipriai sutrūkinėjo. Tai paskatino Krisą susimąstyti apie peilį, kuris galėtų būti naudojamas tiek patalpoje, tiek karštyje ar šaltyje, drėgnoje ar sausoje aplinkoje ir liktų atsparus visoms šioms sąlygoms. Taip gimė visiškai metalinio, iš vieno plieno gabalo pagaminto peilio idėja, tačiau tuo metu visas Kriso laisvalaikis buvo pašvęstas kitam jo pomėgiui - lenktyniniams motociklams ir dalyvavimui Pietų Afrikos Nacionaliniuose čempionatuose. Tik po pusantrų metų jis rimtai užsiėmė vienos dalies projektu ir pirmasis toks peilis ("MK-II" su 7 colių geležte) pasirodė prekyboje 1983 m. pradžioje. O 1984 m. sausy, Krisas pagaliau visiškai atsisakė šaltkalvio-įrankininko darbo ir visą darbo dieną skyrė tik peilių gaminimui. Kad pagerinti savo verslo galimybes, jis 1989 m. persikelia į Boise miestelį Aidaho valstijoje JAV.
MK-II
Pasaulinį pripažinimą Krisas pirmiausiai pelnė dėl savo ištisai metalinių peilių (OPR), kurie paeiliui buvo eksportuojami į Anglija, Taivanį, Honkongą, Kanadą, Italiją, Prancūziją, Vokietiją ir Australiją. Jau tuomet, 1987 m., Krisas pradėjo eksperimentuoti su sulenkiamu peiliu, kuris turėjo būti "vienos dalies peilių" projekto tęsiniu. Sutinkamai su "nejautrumo bet kokiam klimatui" idėja, pas sulenkiamą peilį turėjo būti titaninė rankena ir korozijai atsparaus plieno geležtė. Kadangi Krisas visada siekė savo projektų paprastumo, teko nemažai pagalvoti apie geležtės užraktą, kad peilis būtų ne tik geras ir patikimas, bet ir gerai atrodytų. Taip po keturių metų atsirado sulenkiamas peilis su integruotu užraktu "Sebenza" (Sebenza Integral Lock© Folding Knife). Šis peilis buvo pripažintas patikimiausiu sulenkiamu to meto peiliu, tad pelnytų sveikinimų Krisui netrūko.
Sebenza
2001 m. pasirodęs naujas lenktinis peilis "Mnandi" buvo naujų Kriso idėjų įkūnijimu. Kriso manymu, funkcionalumas - pagrindinis reikalavimas bet kokio produkto projekte. Mnandi, kaip peilio veikliems asmenims, atveju, estetinė išvaizda turėjo tiesioginę funkciją - peilis privalėjo atrodyti diskretiškai, elegantiškai ir visiškai negrėsmingai.
Mnandi
Būdamas reiklus savo darbui, Krisas nuolat stengiasi užtikrinti, kad iš įmonės būtų išleidžiami tik aukščiausios kokybės gaminiai ir, kad klientas būtų visiškai patenkintas pirkiniu. Kadangi peilių gamybos apimtys išaugo nuo kelių peilių iki daugiau nei 5000 vienetų įvairių modelių į metus, tai privertė Krisą studijuoti bei tobulinti valdymo, serijinės gamybos ir marketingo įgūdžius. Anksčiau pats gaminęs peilius, Krisas dabar didesniąją savo laiko dalį skiria gamybos reikalams ir projektams.
Tačiau kai yra galimybė, Krisas mėgsta pats, savo rankomis daryti peilius. Jie visada būna unikalaus dizaino, nors kartais juntama europietiškų ar japoniškų tradicijų įtaka. Daro jis pačius įvairiausius peilius: pradedant sulenkiamais su unikaliais geležtės fiksavimo užraktais ir baigiant elegantiškais stalo įrankiais. Jis didžiuojasi galėdamas vadintis peiliadirbiu - peilių, šakučių ir šaukštų gamintoju. Apdailai jis mėgsta naudoti egzotiškas medžiagas, į titaną ar medines kriaunas įterpti aukso, perlų ar kitokios medienos, kad sudaryti įdomų spalvų ir struktūrų kontrastą. Dėl savo afrikietiškos kilmės, Krisas gerai pažįsta to krašto medienos rūšis ir noriai jas naudoja esant galimybei. Didžiąją dalį žinių kartu su medžių pavyzdžiais jis perėmė iš savo tėvo, kuris jaunystėje rinko medžių šaknų ir kelmų pavyzdžius. Taigi daugelis medinių detalių, kurias naudoja Krisas, žymiai vyresnės už jį patį.
Laisvalaikiu Krisas domisi autosportu, iškylauja kieme ar gamtoje, važinėjasi motociklu. Vasara kelis savaitgalius jis dažniausiai praleidžia Aidaho kalvose kartu su žmona Ana, sūnumi Timoti ir trimis pagyvenusiais miniatiūriniais šnauceriais.
Išversta iš "Chris Reeve - Knifemaker"
