Varlūzas arba Rupūžiokas? Jei apie poeziją, gamta ir tt tai matyt taip. O pas mane tai kasdienybės proza, kurios net linksma spalva nepermuša. Tačiau iš eilės. Toks formatas, kurį priskirčiau taktiniams-virtuviniams
šiuo atveju pasmerktas sėkmei. Objektyvi realybė 105 (kam per mažai?) 3,5 (pabandykit sulaužyti, gal pasiseks), AEB-L, grūdinta Tomo, apie 61Hrc - štai šioje vietoje tai beveik stotelė. Šiai dienai mano akiratyje 4 peiliai su tokiu parametru. Apie sumuštinių ruošimą gal nekalbėsim, o 3-4 metų medžioklinė realybė savo žodį jau tarė. AEB-L Tomui jau lyg ir praeitas etapas, bet manau, kad jis tuo etapu turi didžiuotis. Tomo grūdintų geležčių (AEB-L) naudotojai kai taisyklė turi po ranka teisingus akmenukus ir netingi jais naudotis. Kita vertus ne vienas pergalando geležtę visai ne medžiokliniu kampu, tvarkyti reikia kiek dažniau (bet ne tiek kiek skeptikai mano), tačiau kiekvieną kartą britvinis aštrumas. Taigi Linas iškepė labai įdomų daiktą, kurio siluetas ant servetėlių geriant kavą buvo braižomas (prekybcentryje Mega) jau maždaug prieš metus. Kam tinka? Viskam, su išlyga, kad naudotojo kvalifikacija ir netingėjimas naudojimą labai įtakoja. Na ir reikia pripilti mazuto poetams į sielą
rankenos spalva kai kurią marketingnę reikšmę turi, tačiau jei ji bus pagal Henrį Fordą (mes gaminame bet kokios spalvos automobilius jei ta spalva juoda), darbinėms savybėms įtakos tai neturi.