Kas techniškai yra pjovimas
2011-12-09- 1:27
Kas techniškai yra pjovimas ir kas jo metu vyksta jau išsiaiškinom čia.
Adata, mano akim žiūrint, techniškai daro lygiai tą patį. Pjaunančiosios dalies forma ir t.t. tik niuansai.
Iš to, kas randama gamtoje (ir galima pasidaryt įrankį) aštirausia, kogero, bus tinkamai atskelta titnago skeveldra. Laboratorijose/medicinoje naudojimi jų "analogai" iš stiklo ir/arba obsidiano.
Tomas rašė: Bet aš ir prie
2011-12-09- 1:27
Tomas rašė:Bet aš ir prie stalo, ir į žvejybą, ir prie statybų geriau rinkčiausi prastą peilį, negu gerą adatą.
Aš irgi
GAdas rašė: Valio! Pirmą
2011-12-09- 4:36
GAdas rašė:Valio! Pirmą kartą kažką laimėjau forume
'Kas pasaulyje aštriausias'
Sėkmės
Įdomus klausimas, tik gaila atsakymo nežinau...
Šiuolaikinis mokslas aktyviai vysto visokias nano-technologijas, tad ką čia gali žinoti, ką tie moksliukai prigalvojo. :/
Katinas rašė:Yra pagaminta adata iš volframo, suvesta iki vieno atomo
http://www.aip.org/pnu/2006/split/788-2.html
Pagal tokią technologiją, kaip jie pagamino adatą - peilio ašmenų nepagaminsi. Be to, peilio geležtei reikia ne tik ašmenų aštrumo, bet ir nemenko mechaninio atsparumo. Nelabai įsivaizduoju geležtę ar net privirintus ašmenis iš gryno volframo. Ilgai tokie nelaikys ir nepagaląsi jų geruoju.
Tačiau teoriškai tavo mintis teisinga - aštriausi bus ašmenys, kurie suplonėja iki vieno atomo. *taip*
Peilio ne, bet klausime ir
2011-12-09- 5:06
Peilio ne, bet klausime ir neparašyta, kad tai yra/turi būt peilis.
Kalbant apie labiau peiliškus dalykus - Obsidiano skalpelis. Deimantinis peilis.
"On the cellular level an obsidian knife can cut between cells rather than tear the cells as a steel knife will do. A sharper cut will allow a wound to heal more rapidly with less scarring. High magnification of a steel scalpel blade edge looks like a serrated saw blade but an obsidian edge looks smooth."
Dėl pastarosios pastraipos galima ginčytis. Tačiau surast ką nors aštriau už peilį/skalpelį iš obsidiano, ką dar galima panaudot ir praktiškai, būtų sunkoka.
Katinas rašė: Peilio ne, bet
2011-12-09- 5:09
Katinas rašė:Peilio ne, bet klausime ir neparašyta, kad tai yra/turi būt peilis.
Parašyta -
GAdas rašė:koks įrankis/instrumentas turi pačią aštriausią pjaunamąją briauną?.
Pjaunamoji briauna - pjauna, o įrankis skirtas pjovimui - tai peilis. XD
Nepritempinėkim žodžių ir
2011-12-09- 5:27
Nepritempinėkim žodžių ir savokų :>
Jeigu klausimas turėjo būt tik apie peilius, tai taip ir turėjo būt parašyta "koks peilis aštriausias?".
Blogiausiu atveju obisidiano skalpelis - irgi peilis. Nes turi pjaunančiąją briauną, kuri pjauna bei visa tai, kas iš to išplaukia :>
Tuoj reiks sveikinti gudrųjį
2011-12-10- 4:38
Tuoj reiks sveikinti gudrųjį Katiną Tai obsidiano skalpelis - techniškai tai tam tikras peilis 
. Wolframo adata žinoma plonesnė, tačiau tai ne pjaunamoji briauna o ir paskirtis jos ne pjauti.
Belieka kita klausimo dalis? > Kodėl, arba tiksliau kuom obsidianas skiriasi nuo lydinių, kad jis toks aštrus?
Tai obsidiano skalpelis - techniškai tai tam tikras peilis . Wolframo adata žinoma plonesnė, tačiau tai ne pjaunamoji briauna o ir paskirtis jos ne pjauti.
Belieka kita klausimo dalis? > Kodėl, arba tiksliau kuom obsidianas skiriasi nuo lydinių, kad jis toks aštrus?
GAdas rašė: Belieka kita
2011-12-10- 5:23
GAdas rašė:Belieka kita klausimo dalis? > Kodėl, arba tiksliau kuom obsidianas skiriasi nuo lydinių, kad jis toks aštrus?
Obsidiano, kaip ir stiklo apskritai, vidinė struktūra amorfine, t.y. be kristalinės gardelės, todėl teoriškai ašmenis iš obsidiano galima išgaląsti iki molekulinio lygio, kai tuo tarpu plieninių ašmenų užgalandimo riba - konkretaus plieno mechaninio stiprumo riba, virš kurios nėra prasmės ploninti ašmenų, nes jie kaip mat degraduos nuo sąlyčio su bent kiek kietesne medžiaga..
Taigi dėl amorfinės struktūros skildamas obsidianas (kaip ir dauguma stiklo rūšių) gali suformuoti labai plonus, o atitinkamai ir aštrius ašmenis. Tačiau būtent dėl amorfinės struktūros medžiaga yra labai trapi.
Beje, šiuolaikinė metalurgija moka pagaminti ir plieną su amorfine struktūra (kuri gaunasi kai plieno lydinį staigiai aušina plonai pilant ant vandeniu ar skystu azotu šaldomo varinio būgno), taigi manau ir tas "stiklinis plienas" turėtu būti su panašia savybe formuoti plonus ašmenis. Reikės tuo detaliau pasidomėti.
Obsidiano pjaunamoji briauna
2011-12-10- 5:29
Obsidiano pjaunamoji briauna tolygi/vientisa, netgi būdama labai plonytė. Tuo tarpu plienas, net ir labai gerai pagaląstas, mikroskopiniu lygiu žiūrint yra dantytas (mikro seratorius), todėl labiau ardo pjaunamą medžiagą bei sukelia didesnę trintį/pasipriešinimą pjaunant.
64 temos žinuteje tai jau minėjau (pastraipa anglų kalba).
.jpg)
_Vladas_ atsakė tiksliausiai
2011-12-10- 14:50
_Vladas_ atsakė tiksliausiai Esminis skirtumas tarp obsidiano ir metalų - kristalinės gardelės nebuvimas = amorfinė struktūra. Gamta tą klausimą išsprendė jau seniai, o žmogus tik praeito amžiaus viduryje pradėjo sintezuoti amorfinės struktūros metalus. Amorfinės struktūros pasižymi 'atomų betvarke' - atomai juose nesudaro kristalų dėl labai staigaus šių lydinių aušinimo gamybos procese (1000 000 - 100 K/s). Tokie lydiniai priklausomai nuo savo kompozicijos yra apie 2-3 kartus tvirtesni negu tradiciniai plieno ar titano lydiniai. Šiuo metu sukurta technologija leidžianti gaminti šiuos lydinius pramoniniais kiekiais ir tūriais (seniau tai buvo daugiau elektronikai ir laboratorijoms skirti kiekiai). Pirmas toks lydinys Vitreloy 1 (41.2% Zr, 13.8% Ti, 12.5% Cu, 10% Ni, and 22.5% Be) pradėtas pardavinėti nuo 2003 m. Dabar yra dar trys pramonei skirti lydiniai: Vitreloy 4, Vitreloy 105, Vitreloy 106a
Šių lydynių savybės įspūdingos, tačiau yra vienas didelis minusas - jie nerodo metalo nuovargio požymių ir suyra staiga; pvz., golfo lazda pagaminta iš šio lydinio 'atlaikydavo' apie 40 smūgių, o po 41 subyrėdavo kaip stiklas... Todėl norint šiuos lydinius naudoti peilininkystėje dar reikės mokslininkams padirbėti - armuoti juos dendritinėmis struktūromis arba anglies nano formomis.
Manau Katinas atsakė į klausimą pirmas, nors į antrąją klausimo dalį tik iš dalies. Belieka jį pasveikinti
Esminis skirtumas tarp obsidiano ir metalų - kristalinės gardelės nebuvimas = amorfinė struktūra. Gamta tą klausimą išsprendė jau seniai, o žmogus tik praeito amžiaus viduryje pradėjo sintezuoti amorfinės struktūros metalus. Amorfinės struktūros pasižymi 'atomų betvarke' - atomai juose nesudaro kristalų dėl labai staigaus šių lydinių aušinimo gamybos procese (1000 000 - 100 K/s). Tokie lydiniai priklausomai nuo savo kompozicijos yra apie 2-3 kartus tvirtesni negu tradiciniai plieno ar titano lydiniai. Šiuo metu sukurta technologija leidžianti gaminti šiuos lydinius pramoniniais kiekiais ir tūriais (seniau tai buvo daugiau elektronikai ir laboratorijoms skirti kiekiai). Pirmas toks lydinys Vitreloy 1 (41.2% Zr, 13.8% Ti, 12.5% Cu, 10% Ni, and 22.5% Be) pradėtas pardavinėti nuo 2003 m. Dabar yra dar trys pramonei skirti lydiniai: Vitreloy 4, Vitreloy 105, Vitreloy 106a
Šių lydynių savybės įspūdingos, tačiau yra vienas didelis minusas - jie nerodo metalo nuovargio požymių ir suyra staiga; pvz., golfo lazda pagaminta iš šio lydinio 'atlaikydavo' apie 40 smūgių, o po 41 subyrėdavo kaip stiklas... Todėl norint šiuos lydinius naudoti peilininkystėje dar reikės mokslininkams padirbėti - armuoti juos dendritinėmis struktūromis arba anglies nano formomis.
Manau Katinas atsakė į klausimą pirmas, nors į antrąją klausimo dalį tik iš dalies. Belieka jį pasveikinti
GAdas rašė: Manau Katinas
2011-12-10- 14:58
GAdas rašė:Manau Katinas atsakė į klausimą pirmas, nors į antrąją klausimo dalį tik iš dalies. Belieka jį pasveikinti
Pritariu.
Jug jau tapo tradicija,
2011-12-10- 18:59
Jug jau tapo tradicija, nugalėtojas pateikia naują klausimą
Ričardas rašė: Jug jau tapo
2011-12-12- 9:19
Ričardas rašė:Jug jau tapo tradicija, nugalėtojas pateikia naują klausimą
Sekantis klausimas užduotas čia. Sėkmės
Man dar norėtųsi nesudėtingo
2013-06-26- 1:30
Man dar norėtųsi nesudėtingo atsakymo:
Kietumas (Toughness) VS Dilumas (wear resistance). Kaip suprasti šiuos parametrus?
Na kietumas man asocijuojasi su nepasidavimu deformacijai- klasikinis pavyzdys - deimantas.
O DILUMAS kaip? Spėju tai reikėtų suprasti kaip plieno dalelių atsiskyrimą, kuris įtakojamas molekulinės plieno struktūros ir santykinės sudėties.
Ir dar į temą:
Kietas, bet lengvai galandamas? Kodėl?/ Kaip?
Ar visada lengvai galandamas = lengvai dylantis?
Ar visada KIETESNIS= TRAPESNIS? Ar čia jau priklauso nuo mišinio+apdirbimo?
Kietumas (Toughness) VS Dilumas (wear resistance). Kaip suprasti šiuos parametrus?
Na kietumas man asocijuojasi su nepasidavimu deformacijai- klasikinis pavyzdys - deimantas.
O DILUMAS kaip? Spėju tai reikėtų suprasti kaip plieno dalelių atsiskyrimą, kuris įtakojamas molekulinės plieno struktūros ir santykinės sudėties.
Ir dar į temą:
Kietas, bet lengvai galandamas? Kodėl?/ Kaip?
Ar visada lengvai galandamas = lengvai dylantis?
Ar visada KIETESNIS= TRAPESNIS? Ar čia jau priklauso nuo mišinio+apdirbimo?
Katinas rašė: Peilio ne, bet
2013-06-26- 1:58
Katinas rašė:Peilio ne, bet klausime ir neparašyta, kad tai yra/turi būt peilis.
Kalbant apie labiau peiliškus dalykus - Obsidiano skalpelis. Deimantinis peilis."On the cellular level an obsidian knife can cut between cells rather than tear the cells as a steel knife will do. A sharper cut will allow a wound to heal more rapidly with less scarring. High magnification of a steel scalpel blade edge looks like a serrated saw blade but an obsidian edge looks smooth."Dėl pastarosios pastraipos galima ginčytis. Tačiau surast ką nors aštriau už peilį/skalpelį iš obsidiano, ką dar galima panaudot ir praktiškai, būtų sunkoka.
Prajuokino Frazė " Between cells" ... norėčiau į tai pažiūrėti, kaip Mozė-obsidianas jūrą/ląsteles praskiria... nesiginčysiu, gal imanoma ląstelių grandinę, bet ne 3D struktūrą