Kalbant apie išlikimą- nereikia pamiršti, kad žmogus yra labai prisitaikęs ir labai ištvermingas, bei gyvybingas sutvėrimas. Mes sugebame įšgyventi labai plačiame temperatūrų diapozone ir apskritai labai skirtingomis klimatinėmis sąlygomis. Reikia tikėti ir pasitikėti savo pranašumu. Svarbu nepalūžti. Išlikimas prasideda ir baigiasi galvoje.
Gal ir nepatikėsit, bet vienas efektyviausių žvejybos būdų yra tiesiog rankomis imti žuvį.
(Dėmesio- Lietuvoje tai priskiriama brakonieriavimui).
Veiksmas vyksta paprastai: randi upę, upėje brastą ar seklumą gausiai apaugusią žolemis. Ir daugiau nieko nereikia
Įbrendi, atsistoji prie žolių pagrindo, suglaudi kojas (pėdas statai v forma) ir tiesiog imi kiek rankos pasiekia ir išlėto tikrini žoles vis artėdamas prie kojų, jei žolė "žuvinga" ties kojų pagrindu išsiimsi žuvį.
Teisybė, aš asmeniškai nesu taip daręs, bet esu gyvai matęs taip darant Šešupėje Marijampolės rajone. Per pusvalandį žmogelis prisirinko tiek žuvies, kiek mes (3 žvejai) nepagavom per visą dieną. Aš buvau priblokštas... Žmogelis prasitarė, jog "tuščių" žvejybų praktiškai nebūna...
Vakar žiūrėjau trumpą video apie gana įdomų medžioklės būdą. Pasirodo, kad žmogus yra vienas iš geriausių ilgų distancijų bėgikų gyvūnijos pasaulyje. Kažkokie kūdi bušmenai, tiesiog bego paskui antilopę kol ji nugriuvo iš išsekimo, o paskui iš poros metrų pribaigė ietimi. Aš taip nebandyčiau, nes reikia išmanyti pėdsekystę- žvėris neišvengiamai karts nuo karto dings iš akiračio, o tada jį reikia labai greitai surasti. Be to vargu ar pritaikoma miškingoje vietovėje.
Man būtų gana paprasta pasigaminti lanką ir strėlių (mano vaikystėje, tai buvo labai įprastas žaislas, dariau daug ir įvairių), šaudydavau kiek pamenu irgi gana gerai... Smulkios faunos (jei jos būtų) sumedžioti tikrai galima.
Apskritai tai tokie įgūdžiai ir scenarijai naudingi tik tada, kai žinai jog tavęs niekas neieškos. Aš beveik garantuotai sėdėčiau vietoj ir laukčiau, o visi "išgyvenimo" triukai būtų bandomi tik prie stovyklos.