Teisininku patarimai

[swerfot]

Sveiki,
dėka vasaros ir gerų orų man kilo klausimas, kaip yra su laužų kūrenimu gamtoje? Vis girdžiu kažkokias kalbas, kad laužui kurti gamtoje reikia leidimo/specialios vietos, tačiau Vilniaus savivaldybės atstovas man sako, kad realiai laužą kurti galima kur tik patinka, jei tik laikomasi šių 2 reikalavimų:
* Laužas ne arčiau kaip 30 metrų nuo artimiausio statinio;
* Laužas ir laužavietė nėra paliekami be priežiūros;

Laužų ir kepsninių naudojimą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus.
Taisyklių 25 punkte nurodyta: „Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių“.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct ... 958659DE95


Tų pačių taisyklių 18 puntas nustato, kad „laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo statinių. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti“.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... _id=379704

Gal kas esat su tuo daugiau susidūrę ir galit pakomentuoti, ar nėra kokių nors kitų "kabliukų"? Kad neužkliūt teisėsaugai ar pareigūnams netyčia.

[_Vladas_]

Vis girdžiu kažkokias kalbas, kad laužui kurti gamtoje reikia leidimo/specialios vietos, tačiau Vilniaus savivaldybės atstovas man sako, kad realiai laužą kurti galima kur tik patinka, jei tik laikomasi šių 2 reikalavimų:
* Laužas ne arčiau kaip 30 metrų nuo artimiausio statinio;
* Laužas ir laužavietė nėra paliekami be priežiūros;

Vilniaus savivaldybės atstovas klaidina - šie reikalavimai taikomi tik privačiose valdose. Jeigu tai kito asmens valda (žemės ar miško sklypas) - reikia gauti to asmens sutikimą. O valstybinėje žemėje gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (nuo pavasario iki rudens) kurti laužus galima tik tam skirtose/įrengtose vietose.
Detaliau žiūrėk čia ir čia.

[swerfot]

Vis girdžiu kažkokias kalbas, kad laužui kurti gamtoje reikia leidimo/specialios vietos, tačiau Vilniaus savivaldybės atstovas man sako, kad realiai laužą kurti galima kur tik patinka, jei tik laikomasi šių 2 reikalavimų:
* Laužas ne arčiau kaip 30 metrų nuo artimiausio statinio;
* Laužas ir laužavietė nėra paliekami be priežiūros;

Vilniaus savivaldybės atstovas klaidina - šie reikalavimai taikomi tik privačiose valdose. Jeigu tai kito asmens valda (žemės ar miško sklypas) - reikia gauti to asmens sutikimą. O valstybinėje žemėje gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (nuo pavasario iki rudens) kurti laužus galima tik tam skirtose/įrengtose vietose.
Detaliau žiūrėk čia ir čia.

O dėkui.

[Ričardas.K]

Jei jau prakalbom apie aplinkosauginius reikalus, tai dar vienas aspektas, kuris daugiau leidžia mums ir apriboja žemės savininkų teises - nenorėčiau būti savininko vietoje .Saugomų teritorijų įstatymas :
20 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas.
8. Vandens telkinių pakrančių užtvėrimo reglamentavimas:
10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia pereiti pakrantės apsaugos juostą. Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantės apsaugos juostoje apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus) šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoje pakrantės apsaugos juostos dalyje.
Kas turit fazendą prie ežero ? Visai norėčiau ten pastovyklauti

[_Vladas_]

... - nenorėčiau būti savininko vietoje .

Viešai to neaptarinėsiu, bet galiu pasakyti, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta gali natūraliai tapti neprieinama. "Gamtai neįsakysi"

[TerMind]

Na, žiūrint filosofiškai, tai kaip asmuo iš viso gali būti žemės savininku. Jis jos nesukūrė ir nepagamino. Vadinasi kiekvieną žemės lopinėlį, kuris dabar turi savininką asmenį, kažkada užgrobė žmogus, įžūliai paskelbęs, kad dabar tai jo nuosavybė. Bet čia filosofija. O realybėje, tai noriu turėti galimybę atsisėsti pakrantėje. Negi prie vandens gali prieiti tik 'fazendos' savininkas.

[swerfot]

Na, žiūrint filosofiškai, tai kaip asmuo iš viso gali būti žemės savininku. Jis jos nesukūrė ir nepagamino. Vadinasi kiekvieną žemės lopinėlį, kuris dabar turi savininką asmenį, kažkada užgrobė žmogus, įžūliai paskelbęs, kad dabar tai jo nuosavybė. Bet čia filosofija. O realybėje, tai noriu turėti galimybę atsisėsti pakrantėje. Negi prie vandens gali prieiti tik 'fazendos' savininkas.

Pagal tokią filosofiją tai ir valstybių sienos negali egzistuoti.
Bet dėl vandens telkinių, tai savaime suprantama: praėjimas paežere turi būti paliktas viešam naudojimui.

[Ričardas.K]

Praeiti pakrante galimybė turi būti, nėr kalbos. Bet jei sklypas privatus ir įregistruotas kaip namų valda, reiktų savininko sutikimo poilsiauti. O dabar šito nebeliko. Tik galvoju, ar ilgai ?

[Zita]

Sveiki
yra tokia situacija: darbdavys nesuteikia atostogų, turiu jų sukaupusi begalę. Iš tikro - pas mus yra 4 darbuotojai, kurių išėjus keisti nėra kam, tai dėl darbų krūvio atostogų neturim. Aišku, kreiptis į darbo inspekciją nesinori, nes tai tolygu išėjimui iš darbo. Gal turite kokių patarimų?

[_Vladas_]

Gal turite kokių patarimų?

Pagal DK 128 str. 1 d. kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Taigi darbuotojas turi teisę išeiti atostogų, o darbdavys turi pareigą išleisti. Kaip bus organizuotas darbas darbuotojui atostogaujant - darbdavio rūpestis. Darbdavys privalo kasmet sudaryti atostogų grafiką, supažindinti su juo darbuotojus ir pagal jį išleisti darbuotojus atostogų.
Jeigu tokio grafiko nėra, patariu:
1. Pasikalbėti su darbdaviu ir pabandyti suderinti pageidaujamą atostogų laiką. Suderinus - parašyti prašymą išleisti atostogų suderintu laiku.
2. Darbdaviui kategoriškai atsisakius išleisti atostogų bent kartą metuose - ne vėliau kaip dvi savaitės iki norimos atostogų datos parašyti prašymą išleisti atostogų nurodant konkrečias pradžios ir pabaigos datas (nors viena atostogų dalis t.b. ne mažiau 14 d.). Jeigu iki nurodytos atostogų datos darbdavys raštu nepasiūlo alternatyvos (pvz. įsakymu patvirtina kitokias atostogų pradžios/pabaigos datas) - dieną prieš informuoti darbdavį kad nuo rytojaus išeinate atostogų, paprašyti atostoginių (duos-neduos čia vėl kitas reikalas) ir sekančią dieną pradėti atostogauti.
Jeigu darbdavys bus tiek kvailas, kad antruoju atveju atostogaujančiam įformins pravaikštas ir tuo pagrindu atleis - į darbą gražins teismas, kartu priteisdamas atlyginimą už visą laikotarpį iki atstatymo į darbą. Ir dėja, tai bus ne pirmas toks atvejis.
Bet tokie ginčai niekam ne į naudą, todėl visada yra geriau susitarti gražiuoju.

[GiedriusT]

1. Pabandyti graziuoju.
Jei nepavyksta - informuto darbo inspekcija. Anonimiskai. Jie patikrins ir vadovas asmeniskai susimokes bauda. Litais buvo 10 000 uz kiekviena pazeidima

[Zita]

Na, vadovas samdomas ir pats neturi atostogų
Gaila, kad niekas nekontroliuoja tokių dalykų, juolab, kad nuo 2020 m. sukauptų darbuotojas galės turėti tik už 3 metus. Galėtų VDI apsklausti įmones ir rekomenduoti darbuotojams suteikinėti atostogas.

Kitas klausimas, ar galima sumažinti darbuotojams algas vienašališkai, jei darbo krūvis nemažėja? Šiaip, kad mažinti įmonės sąnaudas.
Darbo kodeksą skaičiau, necituokit Man rūpi praktika.

[_Vladas_]

Gaila, kad niekas nekontroliuoja tokių dalykų, ...

"Skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas"
Tokius dalykus pirmiausia turi kontroliuoti tie, kam tai rūpi - t.y. darbuotojai. Nes jie labiausiai suinteresuoti, kad nebūtų pažeidžiamos jų teisės ir interesai. Ir tam DK numatyta nemažai priemonių.
Nesugebat susitarti su darbdaviu dėl savo teisių - skųskitės VDI. O visus ir nuolat kontroliuoti VDI nepajėgi. Ir neprivalo.

Kitas klausimas, ar galima sumažinti darbuotojams algas vienašališkai, jei darbo krūvis nemažėja? Šiaip, kad mažinti įmonės sąnaudas.
Darbo kodeksą skaičiau, necituokit Man rūpi praktika.

Praktikoje būna visaip. O kaip turi būti - nurodo Darbo Kodeksas.

[mahelad]

Sveiki. Gal yra būdas sužinoti kam esi skolingas be creditinfo? O tai ta šaraga ima po 12 eurų už patikrinimą. Kažkaip nesinori sumokėti 12 ir sužinoti kad skolingas 10 EUR. Jei kas galite patikrinti, geriau Jums sumokėsiu nei žmonėms iš šalies.

[Bastunas]

Ar asmuo turintis zemes ir nama salia valstybinio ezero , pasistates liepteli ant ezero kranto gali ji privatizuoti ir neleisti ant jo zmoniu?