Nužievinti geriau - nešus ir nepus.
Prieš svaidant peilius mediena reikia gausiai sudrėkinti, kadangi į drėgną lengviau sminga.
Beržas - ne pats tinkamiausias medis svaidymo stendams, nes skalus, tad apjuosti verta.

Beabejo jį reikia nužievinti, o metalo juostą reikėtų dėti pas kalvį (ar pan.) gerai įkaitintą, kad vėsdama užsispaustų. Tik klausimas kiek jis suskilinėjęs, - galėtum foto įmesti, aiškiau būtų. O dėl borolito, tai priklauso kaip tu jį naudosi t.y. ar pamėtęs taikinį nešies namo į sausą vietą ar lauke laikysi pakabinęs visą sezoną.

Na lenkiu galvą prieš kalvį, - Jūs geriau žinote. O dėl medienos apsaugos visam sezonui galiu parekomenduoti šį bei tą. Borolitas iš esmės yra gerai, tačiau kadangi jis yra tamsus/juodas tai po kurio naudojimo laiko taikinys atrodys margas - peilis iškapos medieną ir matysis šviesios smigimo vietos. Aš siūlyčiau naudoti šviesų/permatomą medienos impregnantą arba bent panašesnio atspalvio į beržą jei skaidraus nerasi. Tinka ir tas pats Pinotex, bet jei negaila pinigų tai labai rekomenduoju Sadolin medžio impregnantus ir apsaugos priemones:

http://www.sadolin.co.uk/professional/products/pre...

Taip pat galima tepti ir senu geru Pokostu. Tepimo dažnis paprastai priklauso nuo medienos įgėrimo - kuo geresnis 'preservatyvas' tuo rečiau galima tepti.

Galima suveržti ne ištisiniu lanku, o juosta, kurios galai užlenkti ir per juos pervertas varžtas. Veržti pagal poreikį. Borolitas pagrinde skirtas apsaugai nuo medžio graužikų. Geriau naudok Pinoteksą.

Pagrindinė medinių stendų problema - centrinės dalies ištrupėjimas nuo smaigstymo. Daug smaigstant tai atsitinka žymiai greičiau, nei medis suyra nuo atmosferinių poveikių. Todėl norint, kad stendas kuo ilgiau tarnautų, siūlyčiau kelmą gerai išmirkyti pvz. senoje automobilinėje alyvoje ir neužmiršti prieš svaidant papildomai gausiai sutepti, kad mediena "pabrinktų".

Kaip jau rašiau - verta nužievinti ir apjuosti metaliniu lanku - ilgiau tarnaus.

Beržas su žieve labai linkęs trūnyti.

Gera ripka. Jei pelyja, reikia impregnuoti kokiu nors agresyviu tirpalu su fungicidinėm savybėm: vario sulfatu, "Beržu" ir t. t. Po to džiovinti ir tepti alyva. Nestora ripka išdžiūvusi gali likti su žieve, savo sultyse greitai trūnyja nenužievinti beržiniai rąstai. Jei bus apkaustyta, žievinti reikia, tada tarnaus ir skilusi.

To Jonas N O tai uošvienės nuotrauka kur?

Jonai,jūs nors ir kalvis,bet neteisus,jug vežimu ratus darydavo medinius ir,,reipuodavo"ir ratas iš6daliu ratlankio,12stipinu-špykiu ir stebules,tarnaudavo5-6metus,tada jį išnaujo pertemdavo ir vel naudodavo,nes važiuojant žvirkeliu išsiplaka,,reipas"-juosta kuria aptemtas ratlankis,ir jis pailgeja,tada pradeda klaipytis stipinai su ratlankio fragmentais

Įdomu, ar tik man vienam tai panašu į Ričardo rašybos stilių?

Feniksas

Tikriausiai gerai su uošviene sugyveni. Ne taip, kaip liaudies folklore. Todėl ir nesupratai

Teisingai, neminėkim uošvienių be reikalo
Geriau apie taikinius pakalbėkim.
Pvz. yra toks psichologinis dėsningumas, kad į taikinį nepataikoma dažniausiai žemyn, todėl kad nereikėtų toli bėgioti ir ieškoti peilio žolėje, tarpas nuo žemės iki taikinio uždengiamas guminiu kilimėliu. Galima tiesiog faneros lapą pritvirtinti. Bet guma geriau amortizuoja ir mažesnė tikimybė, kad peilis atšoks atgal.

Sveiki,
o ar yra kokios nors oficialios taisyklės koks turi būti taikinys (juk varžybos tikriausiai vyksta kur nors), arba iš kokio atstumo reikia sviesti peilį? Galų gale, koks tas peilis turi būti (čia gal jau ne visai į temą).

Vieningų tarptautinių taisyklių nėra. Skirtingų šalių peilių svaidymo klubai turi nusistatę savo taisykles. Tačiau svaidymo vietos įrengimo prasme, visų taisyklės iš esmės yra panašios, kadangi turi būti užtikrintas svaidymo ruožo patogumas ir saugumas varžybų dalyviams.

Peiliai svaidomi nuo 2 iki 12 metrų atstumu. Dažniausiai nustatomi 3, 5, 7, 9 m svaidymo ruožai. Sportininkas kiekviename ruože (pradedant nuo artimiausio ir baigiant tolimiausiu) turi po kelis bandomuosius ir tris įskaitomus metimus.

Taikinys kaip taisyklė daromas 2 m aukščio ir ne mažiau 1 m pločio iš maždaug 30x30 cm medinių kaladėlių, metinėmis medžio rievėmis atsuktų į mėtymo ruožą. Kaladėlės sutvirtinamos mediniu rėmu. Už taikinio (aplink jį) įrengiama peilių "gaudyklė". Apie 2 m. prieš taikinį taip pat išklojami guma, kad peiliai neatšoktų.

Taiklumo taškams skaičiuoti 1,5 m aukštyje prisegamas pvz. toks popierinis taikinys:

10 taškų: juodas apskritimas, R 3 cm.

8 taškai: baltas apskritimas, R 6 cm.

6 taškai: mėlynas (juodas) apskritimas, R 10 cm.

4 taškai: baltas stačiakampis, P 30х28 cm.

2 taškai: baltas stačiakampis, P 36х32 cm.



Tai tik vienas iš galimų pavyzdžių, nes visos zonos gali būti stačiakampės ir taškų skaičius kiekvienoje zonoje nustatomas pagal varžybų organizatoriaus taisykles.

Ant treniruočių taikinio apskritimai (stačiakampiai) gali būti dažais piešiami tiesiogiai ant medinio paviršiaus.

Apie svaidymo peilius yra kita tema, nors kaip minėjau kalbant apie taisykles, visiems vieningo "standarto" nėra. Dažniausiai nustatomo leistinos ribos "nuo-iki" ilgiui ir svoriui. Vidutiniškai tai būtų apie 25 cm bendras ilgis ir apie 220 gr. svoris.

Na nemegstu palikt nebaigtu galu tai vel rašau. Dede Jonas N sake,kad karštu metalo žiedu aptraukus medy ,medis apdega ir žiedas lieka laisvas,tai ir parašiau apie ratų apkaustyma