Bendras rankenų dizainas ir jų patogumas - aktuali tema. Todėl nors ir sakoma, kad "dėl skonio nesiginčijama", tačiau bendrus dėsningumus verta aptarti.

 Grįžtant prie rankenų gamybos, siūlau pažiūrėti ir paanalizuoti peilius ir jų rankenas nuotraukose.

Nesakau, kad tai vienintelis teisingas variantas (nes taip nėra), tačiau laikantis tokio rankenų formavimo principo, kokį naudoja rusų meistras Dmitrij Pogorelov, tikimybė padaryti vizualiai gražią ir universaliai patogią rankeną bus žymiai didesnė. Jeigu męs kalbam apie darbinius peilius.

Suprantantiems rusiškai taip pat rekomenduoju įdėmiai perskaityti šią temą.

Kriaunų forma labai subtilus klausimas, labai jau daug faktorių ją gali lemti. Išvis nemanau, kad yra kažkokie kriaunų formavimo principai ar formatas. Net kriaunų simetrija pagal ilgąją liniją yra didelis klausimas, vieniems tai svarbu kitiems ne.
Pvz. Gal meistro Dimitrijaus peiliai puikiai tinka civilizuotiems pramoginiams medžiotojams, o tikri sibiro meržiotojai nusidaužytų tas jo kriaunas ir žalvariukus, įsistatytų savo kriaunas, nes jiems tokia rankena netinkama kapoti ledą vandeniui. Manau, kad kriaunų formavimo principai egzistuoja tik pas kiekvieną meistrą atskirai. Beabėjo yra tam tikra kategorija peilių kurie gali turėti savo kanonus, gal būt ritualiniai - paradiniai peiliai arba ginklai.

Pilnai tam pritariu, jeigu žiūrėti į rankenas tik iš praktinės pusės. Amžiais kaupiama darbo peiliu patirtis ir konkrečioje vietovėje esama peiliu atliekamų funkcijų specifika be abejonės suformuoja savitus reikalavimus rankenos ergonomikai ir bendrai peilio išvaizdai. Būtent todėl etniniai ir nacionaliniai peiliai yra tokie skirtingi.

Kitą vertus, patyręs peiliadirbys nusimano bei puikiai žino, ką ir kodėl jis daro. Tad jis pats sau ir kuria taisykles.

Tačiau ši tema yra adresuota žmonėms, dar tik pradedantiems gaminti peilius. Bendra žinių, įgūdžių ir patirties stoka sąlygoja tas pačias pradedančiųjų klaidas, kurių vienok galima išvengti, jei bus žinoma, kad galima padaryti geriau ir kaip tai reikėtų daryti.

Visų žmonių ranka turi tą pačią sandarą - skiriasi tik dydžiai ir proporcijos. Tad natūralu, kad yra ir bendri darbo peiliu ergonomikos principai, kurie apsprendžia rankenos formos dėsningumus, o pastarieji gali būti adaptuojami pagal peilio paskirtį ir konkretų peilio naudotoją.

Sutik, kad visuose amatuose pameistrystės institutas buvo ne šiaip sau. Būsimas meistras pirmiausia privalėdavo tobulai įsisavinti esamas amato taisykles ir kanonus. Ir tik tapęs Meistru (t.y. sukaupęs tam tikrą patirtį) įgydavo teisę improvizuoti.

Štai konkretus pavyzdys, kaip tai dažnai atrodo praktikoje - "prieš pameistrystę ir po": ;) 

 

Taigi, mano supratimu, ši tema būtų apie dažniausiai pasitaikančias rankenų gamybos klaidas ir kaip jų išvengti.

Dar norėčiau pridurti, kad plėtoti šią temą yra prasmė apie "čia ir dabar". Nes kitose geografinėse vietovėse ir kitais istoriniais laikotarpiais daug kas gali būti visai kitaip.

Vladai, truputį nepagavau , nuotraukose taspats peilis?

Įtariu kad meistras tas pats Tik po pameistrio kurso.

Kas internetininėje erdvėje yra čia ir dabar ? Beabėjo Vlado nurodytas meistras geras pavizdys, bet bet kokio mokslo studijos prasideda nuo mokslo istorijos, tada gal tų kringelių kaip pirmoje nuotraukoje ir neatsirastų. Senovėje žmonės nebuvo riboti, jie buvo skoningai praktiški, jei gavosi nesimetriškos kriaunos, bet jos lipo prie rankos ir prie akies, jie nesibaimino, kad juos bars peilininkų forume už tą nesimetriją ir peilį sekmingai nudojo. Tokių pavyzdžių mačiau nemažai.

Kolega ramzis teisingai įtarė:

Rimtai? Nes man neteko matyti 'senovinio peilininkų forumo' :D

Na, manau aišku, ką kolega Vykintas norėjo tuo pasakyti.
Tačiau kaip ir minėjau, yra dėsningumas, kad "neišmokus groti - nepavyks improvizuoti". Pasitaiko žinoma talentų, bet tai jau išimtys.

Nemanau, kad kiekvienam meistraujančiam peilių rankenas būtinos išsamios paveldo studijos. Juo labiau, kad šiandien kitokios ir meistrų galimybės, ir naudotojų poreikiai kitokie, ir bendras estetinis suvokimas nebe tas.
Žinoti kaip tai buvo kažkada daroma - be abejo gerai. O kaip tai daroma (ar gali būti daroma) šiandien - žinoti būtina. Kitas dalykas - ar to bus paisoma? Čia jau kiekvienas sprendžia pats. Bark nebaręs...

Dėl "čia ir dabar" - šiuose forumuose dalyvaujantys kolegos daugumoje yra iš Lietuvos. Kaip taisyklė, jų pagaminti peiliai čia ir naudojami. Tad vieta ir laikmetis pakankamai konkretūs.

Na taip, jeigu mes čia kalbam apie pačius kriaunų formavimo principus, tai Vlado pavyzdžiai geri. Todėl apie tradicijas ar ne tradijas šioje temoje geriau nebediskutuojam.
Bet tokios temos šiame forume norėčiau , nes paagituoti domėtis tuo kas mums dar yra išlikę reiktų, manau tai truputį įžemintų visą gausią informaciją iš viso pasaulio kuri plūsta internetu. Tada tikrai būtų galima šnekėt apie čia ir dabar .

Vykintai, kad tokia tema jau yra.  

Ar kažką kitą turėjai minty?

Išties šios temos pavadinimas "Rankenų gamyba" abejotinas. Jeigu kas gamintų tik peilių rankenas ir jas pardavinėtų, tada pavadinimas tiktų. Tačiau visi Gamintojų galerijos dalyviai gamina peilius. Rankena, kaip ir geležtė, yra pusfabrikatis, o peilis - gaminys. Peilis su makštimis - užbaigtas produktas.

Sutinku. Tinkamesnis pavadinimas būtų "Rankenų gamybos ypatumai".

Na va, kažkaip nepastebėjau.

Sveiki, gal ir ne visai vietoj klausimas, bet gal bandet kas rankenyte peiliui daryt iš bambuko ?

Viena iš pirmųjų mano darytų rankenų vaikystėje buvo iš bambuko: atpjoviau drūtgalį sulaužyto meškerykočio, vieną galą prieš narelių sujungimą, kitą - su uždaru nareliu, įstačiau į vidų gabalą nulaužto metalo pjūklelio ir užkaliau jį dviem mediniais pusapvaliais pleištais, suteptais kažkokiais po ranka papuolusiais klijais. Panašiu būdu (su dviem įklijuotais mediniais įdėklais) pasidariau ir makštį. Kaip ilgai jis tarnavo nežinau, nes draugas gan greitai jį išprašė mainais į fabrikinį lenktinuką. O lenktinukas gyvas iki šiol...

Bandžiau, bet ne peilių gamyboje - gavosi kas gavosi Realiai, bambukas 'nelaiko' šoninių apkrovų, ir didelės apkrovos pagal plaušą.

Jeigu kaip atramą geležtei palikti narelių sujungimą, bambukas (net ir be vidinio užpildo) išlaikys visas apkrovas, kokios normaliai tenka peiliui.

O jeigu į rankenos tuštumą prigrūsti pvz. skiedromis armuotą epoksidinį užpildą, tai apkrovas laikys ir popierinis vamzdelis.

Taip, Vladas kaip 'visada teisus', - mano parašymas buvo apie klijuotą bambuką (ir ne tą kur naudojo meškerėm daryti). O fizikos neapgausi - ir popierinis vamzdelis gali tapti armuota atrama, ar...ginklu - priklauso nuo to, ką ir kaip panaudosi...

Tam pritariu, klijuotas bambukas "kaprizingas" ir tie kaprizai labai priklauso nuo suklijavimo kokybės.

Nors žinau atvejų, kai meistrai darė ir iš klijuoto bambuko (kur būna lentelės pjaustymui):

Teoriškai, daužyti ką nors kieto tokia rankena nepatariama, bet naudojant be ekstrymo - ji neturėtų subyrėti.

Na toki kap Vlado dariau gal 6 ar 7 klasej, tik as pjoviau uzdarus abu galus, ispjoviau plysi geleztei per jį pyliau epoksidiniu kliju, istaciau gelezte ir dar narelio idubima uzpyliau klijais, tarnavo man jis gal 2 men, konfiskavo braizybos mokytojas

Sveiki, ar dėvėti odiniai diržai tinka rankenų gamybai , ir ar tai praktiška, naudojant peilį virtuvėj ir panašiai.

Natūrali diržinė oda rankenų gamybai tinka.
Tačiau oda "nemėgsta" drėgmės, tad virtuvinių peilių rankenoms geriau rinktis sintetines medžiagas ar daryti ištisinę medinę rankeną ir ją gerai impregnuoti.

Klaidžiojau po forumus ir radau gan daug peilių apvyniota rankena,ar tai praktiška? Gal kuo impregnuot reikia kaproninę virvutę ,kad nesigertų y ją skysčiai(kraujas,riebalai ir tt). Radau tik 2 būdus :
tai tiesiog apsukti virvute,
ir ,,jeponišką"kai virvutė pradedama vyniot nuo jos vidurio ,kiekvienoj pusej persukant abu galus ir grįžtant adgal.
O gal yra ir kitų būdų?

Virve apvyniotų rankenų įprastai niekas neimpregnuoja, nes tai neefektyvu ir nėra prasmės: visais atžvilgiais geriau ir paprasčiau nuimti purviną seną ir užvynioti naują.

Aišku ,ačių

Yra.

 Nesudėtingas savadarbis įrenginys, palengvinantis rankenos vartaliojimą apdirbant:

Panašų, tik plastikį, yra pasiadaręs ir kolega sratas.