Kainos formulė labai paprasta: gamybos kaštai + pelnas.
 
Su pelnu manau viskas aišku - kuo didesnė paklausa, tuo didesnė gali būti pelno dalis kainoje.
Bet tik iki tam tikros ribos, kurią viršijus paklausa krenta, kas savo ruožtu priverčia mažinti kainą arba pelno, arba sąnaudų mažinimo sąskaita. Nesigilinant į ekonomikos bruzgynus, galima teigti, kad pelno dalis daugumos gamintojų kainoje yra labai nedidelė.
Na, o gamybos kaštai susideda iš įvairių sąnaudų: medžiagų kaina, įrankių ir įrengimų amortizacija, samdomo darbo ir gamybos administravimo išlaidos etc.
Priklausomai nuo gamintojo, šis sąrašas gali būti didesnis ar mažesnis, bet kuo labiau komplikuota peilio gamyba, tuo mažesnę kaštų dalį sudaro medžiagos.
Prekės ženklas kaip taisyklė yra kokybės ir serviso garantas, todėl tai irgi gamintojo sąnaudos. Kai kuriais atvejais prekės ženklo išvystymo kaštai sudaro daugiau nei pusę gaminio kainos. 
 

Kai tiek ar daugiau sudaro peilio gamybos kaštai.
Konkretus pvz.: LPA-2008-01 peilis. Jo kaštai be jokio pelno - beveik 1000 Lt. O gaminant tokį peilį pvz. Vokietijoje, jo gamybos kaštai būtų bent kelis kartus didesni.

Dar reikia atkreipt dėmesį, kad tai vistik ne masinė gamyba. O ne masinė gamyba visada pasižymi aukštesne kaina. Projektas puikiai pavyko, manau, nes nemaža dalis čia esančių žmonių galutinį rezultatą turi prie savęs ir tikiu, tuo rezultatu patenkinti, bent jau aš, tai tikrai. Klausimas, "kaip gali peilis kainuot 1000lt" ir ar tai normalu, yra dviprasmiškas. Vieniems nenormalu - bet jie turbūt neklausia, kodėl Lamborghini Diablo kainuoja tiek, kiek kainuoja. Dėl laikrodžio, kokio nors Candino kainos taip pat gali kilt klausimas. Bet ne visiems.

Iš savo patirties galiu papasakot du epizodus: prieš kokius desėtką metų, kai lito vertė buvo toli gražu kitokia, nei dabar, mačiau nedidukę moterišką rankinę iš veršelio odos. Jos kaina buvo 8000Lt. Jokių briliantų, pauksuotų sagtelių. Tik oda ir nieko daugiau. Aš irgi taip sakant pagalvojau WTF? Antras atvejis, kai mano giminaitis pamatęs Sebą, bėdavojo, "už ką čia tiek mokėt", aš jam atitariau, kad jo turimas drilingas, už kurį taip pat žinojau, kiek jis sumokėjo, man taip pat kelia klausimų "už ką čia tiek mokėt?" (nors aš puikiai supratau, už ką tiek mokėjo, bet norėjau, kad jis suprastų, kad galbūt iki jo daeitų - o už ką gi aš tiek mokėjau, kiek mokėjau ) Man rodos, jis suprato, kai paminėjau jam jo drilingą zauerį Tiek daug nevisai rišlaus teksto parašiau tam, kad kažkodėl pas kai kuriuos žmones yra toks įsišaknijęs požiūris, kad kai kas gali kainuot brangiau, objektyviai brangiau, o kai kas - ne, "na jau peilis tai tikrai gali kainuot 15-20Lt, na, 50Lt - čia lubos":) O va mašinos, laikrodžiai, šautuvai - "na tai čia jau visai kitas reikalas":)) Nereikia išskirt peilių. Jiems galioja tokie patys dėsniai, kaip ir kitoms prekių rūšims.

Joks gamybinis procesas nėra apsaugotas nuo nesklandumų. Arba tokiai apsaugai reikia skirti papildomas lėšas. Bet kuriuo atveju visa tai atsiliepia kaštams.

Eilinis vartotojas nelabai nutuokia, iš ko, kaip ir kodėl pagaminti tie ar kiti peiliai. Todėl mano, kad toks paprastas įrankis kaip peilis - negali būti brangus. Ir nori gero peilio už 100 Lt.

Bet tie, kas pradeda domėtis peiliais ir jų gamyba, labai greitai supranta, kodėl 1000 Lt kainuojantis peilis yra geresnis nei panašus peilis už 100 Lt. Ir svarbiausia - žino, už ką jie moka.

Iš esmės teisingas pastebėjimas.

Tik čia reikėtų atskirti nekomercinę gamybą, kai vienetiniai peiliai gaminami "savo malonumui". Tokiu atveju kaip taisyklė gamintojas į kaštus įskaičiuoja tik patirtas materialines išlaidas (pvz. tai, ką pirko peilio gamybai ir sunaudojo), o daugelio kitų savo sąnaudų (laiko, įrankių etc) neskaičiuoja.

Tokių peilių kaina gali būti visai simbolinė.

Man atrodo, kad peilio kaina priklauso nuo peilio paskirties.

Jei peilis atliks įrankio funkciją, jis turi būti nebrangus.
Jei peilis atliks aksesuaro funkciją, jis turi būti brangus.

Kokia suma yra "brangu", čia jau kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas...

Festool įrankiai, kaip ir nefestool įrankiai, yra įrankiai. Bet kainos gali skirtis šimtus kartų

Na , as paklaustas apie peiliu kaina atsakiau fotomenininkui kad skirtumas yra toks pat kaip tarp saldziu plyteliu ir sokolado, muiliniu ir Hasselblad .

Kad kedes pagamintos is popieriaus , berzo ir azuolo skirtingai kainuoja .

Ir tai tik reta stebina.

Skirtingai kainuoja ir skirtingai tarnauja ir visi auksciau pamineti daiktai.

Bet siaip is esmes tai tik investicija i malonius pojucius .

Jeigu tavo siela dainuoja nuo Alitos sampano tikrai neapsimoka gadinti sau skonio receptorius ir kamkinti pinigine normaliais gerimais.

O is savo patirties pasakysiu kad pirkti brangius ir kokybiskus peilius tai malonus ispindejimas .

Kai per rankas praeina tukstanciai peiliu prededi reaguoti i visokia smulkme.

Biudzetinius ir abejotinus sprendimus ir smulku broka, neuzbaigtuma ir pan.

Logiska kad is daikto uz nedaug pinigu sunku tiketis kokybes ir uzbaigtumo o su peiliais kaip ir su visais kitais profesionaliais irankiais tarp puse velnio ir labai gerai yra didele praraja.

"Turėtum žinoti, kad maistas yra tik maistas"

Padirbėk pora valandų geru peiliu, o po to tiek pat - prastu. Skirtumas pasijaus labai greitai

Na ir kas, kad daugiau? Medžiagų, darbo ir t.t savikainos bei ekonomikos dėsniai vistiek galioja.

Moros asortimento peiliai prieš asociacijos peilį...
Ar tikrai asociacijos peilis darbinėmis savybėmis moros asortimentą lenkia 10 kartų?

Todėl sakau, kad mora yra tipiškas darbinis peilis, o asociacijos peilis- aksesuaras, kolekcinė vertybė...

Na, ne taip liudna.

Su peiliais kaip ir muzikine aparatura 10 proc geresne kokybe gali pakelti kaina ir 5 ir 10 kartu.

Ir tas asociacijos peilis nera jau toks brangus is esmes : )

7 kartus pigiau uz Omega Seamaster , visiskai darbini laikrodi : )

Turėdami omenyje, kad darbinėms savybėms priklauso ir toks dalykas, kaip įrankio naudojimo, darbinis resursas, manau - lenkia.

Ir taip, ir ne.

Mora nelabai tinkama kaip aksesuaras, tas tiesa. Bet reikia suvokti, kad pati Moros koncepcija yra kita: tai sunaudojamas įrankis. Ryškiausias tokių įrankių pavyzdys - peiliai su keičiamomis vienkartinėmis geležtėmis. Maksimumas funkcionalumo už minimalią kainą. Atrodytų, ko daugiau reikia...

Tačiau žmonių ir ypač vyrų prigimtyje (vienų daugiau, kitų mažiau) vis dar glūdi emocinės sąsajos su šiuo seniausiu įrankiu - peiliu. Ir kiekvienas, kuris tas sąsajas jaučia, pradeda vertinti peilį ne tik kaip funkcionalų įrankį skirtą pjauti, bet ir kaip estetinį pasitenkinimą teikiantį daiktą. Kuo labiau peilis atitinka pasąmonėje susiformavusį "TIKRO peilio" įvaizdį, tuo labiau toks peilis džiugina.

Vienkartiniai peiliai-rėžtukai retai kam asocijuojasi su TIKRU peiliu, todėl jie nedžiugina. Įrankis ir tiek.

Užtai daugumą iš pradžių džiugina dydis, įmantrios formos ir begalė papildomų peilio funkcijų.

Jeigu žmogus toliau domisi peiliais, jo supratimas ir požiūris palaipsniui keičiasi. Prioritetai pradedami teikti dizainui, savybėms, medžiagų ir pagaminimo kokybei etc.

Kaip kolegos jau minėjo, net ir nedidelis peilio parametrų pagerinimas labai ženkliai atsiliepia gamybos kaštams. Bet tai neišvengiama, kadangi kuo daugiau papildomų reikalavimų atitiks peilis, tuo sudėtingesnė jo gamyba ir atitinkamai didesni kaštai.

Tokie "pagerinti" peiliai savo darbinėmis savybėmis nebūtinai turi būti geresni už pigius peilius-įrankius, bet jie atlieka vieną labai svarbią funkciją - teikia sąvininkui pasitenkinimą. Būtent todėl jie ir yra geresni.

O toliau viskas priklauso nuo žmogaus finansinių galimybių ir jo peiliamišystės lygio.

Prisipirko Knysliukas gimtadienio šventei balionėlių. O kitą dieną atnešė visus atgal į parduotuvę, grąžinti.

- Gal kiauri? - klausia pardavėjas

- Ne

-Tai gal dydis ar spalvos netiko?

- Ne, tiesiog nedžiugina...

Trumpai ir aiškiai...

Ne visur rankų darbas aukštai vertinamas, tačiau visuotinės gamybos mechanizacijos ir automatizacijos laikais tokia tendencija tikrai yra. Ypač, kai tai susiję ir su gaminių meniškumu. Čia rankų darbas įgyja visai kitą prasmę.

Tačiau peilis, tai pirmiausia įrankis. O kaip įrankis jis turi atitikti tam tikrus kokybės reikalavimus. Todėl vien tai, kad peilis rankų darbo, nepateisina aukštos kainos, jei peilio kaip įrankio kokybė nėra pakankamai aukšta.

Žinant šiandienines pramonės galimybes akivaizdu, kad individualūs peiliadirbiai nepajėgūs konkuruoti su serijine gamyba ir priversti ieškoti nišų paklausoje ar formuoti ypatingą pasiūlą. Kitaip tariant, reikia gaminti kažką tokio, ko negamina pramoniniu būdu ir gaminti labai gerai, kad atsirastų pirkėjų, pasiryžusių sumokėti net ir didžiausia kainą. Bet tuomet ir ta kaina būna "ne iš piršto laužta" .

Na man tai peilis gali b8ti ir brangus, bet tada turi man patikti viskuo. Nes mokėti didelę kainą ir taikytis su kažkuo kas nepatinka - geriau užsisakinėti/pačiam gamintis būtent tai ko nori...

Ar gali buti peilis kuris patinka viskuo ? : )

Taikliai čia Olegai

Manau kad gali.. Bent jau kažkurį laiko tarpą

Taip, tai tas laiko tarpas, kol lauki kai gausi "tą" peilį

Na aš į kainos klausimą žiūriu labai paprastai: jei ginklų parduotuvėj medžioklinis peilis pagamintas kažkur skandinavijoj, tikriausiai tikrai iš kokybiško plieno, tačiau su visiškai nepatogia, grubiai ir nekokybiškai padaryta rankena su iš galo styrančiu varžtu kainuoja 350,- Lt
Tai mano supratimu gražiai, tvarkingai Lietuvoje pagamintas peiliukas, kad ir iš truputi prastesnio bet kokybiško anglinio plieno prie kurio kažkas dirbo savaite laiko neturėtų kainuoti 200,- Lt kaip nereitai esti pas mus. Nors neretai tie musuose gaminti peiliukai gerokai aplenkia ir kai kuriuos užsieninius, nereikia saves taip nuvertinti. Iš patirties žinau, kad nemaža dalis klientų geriau renkasi brangesnį daiktą, net nesigilindami į kokybę.

Man atrodo, truputį perlenki lazdą - šiais laikais, kad ir gražų, bet š... daiktą, labai sunku įsiūlyti.

Dabar bilia ka sunku parduoti : )

Nebent trumpalaike mada atsiranda arba daiktas igauna daikto su statusu ivaizdi.

Kaip su tu paciu Rockstead : )

Alkis yra niekas, ivaizdys yra viskas : )

Is esmes mes patys sukuriame daikto verte ir tada nera jokiu problemu pirkti peili uz 6000 usd , dvirati uz 15000 usd ir laikrodi uz 150000 usd.

Jeigu galvoje apsigyvena ideja kad laikrodis buna tik "tourbillon" o viskis negali kainuoti pigiau nei 200 eur , tada gyventi pasidaro daug paprasciau .

Pradeda riboti vien tik galimybes : )))

Bet uz tai baigi ieskoti poskoniu ir kvapu niuansu vyne uz 5 litus ir gero plieno ir surinkimo "Arsenal" peiliuose : )

Nes nedaugelis gali objektyviai įvertinti Kainos/Kokybės santykį, todėl dauguma vadovaujasi šablonu: "aukšta kaina = aukšta kokybė". Vienais atvejais tai pasiteisina, kitais - ne.

Kitą vertus, kolega Bozkurt paminėjo dar vieną reikšmingą aplinkybę:

... nes kaip ir visur kitur, taip ir peilininkystėje galioja tie patys rinkodaros dėsniai: daikto vertė = pirkėjo norai + pirkėjo galimybės. Ir pagrindinis faktorius čia yra NORAI. Vieni nori "rankų darbo", kiti nori "kokybės", o treti - "įvaizdžio". O jeigu žmogus nenori - jis ir už dyka neims.

Kas nori Rocksted`o Honzukuri - tik 5500 EUR ir jis jūsų.
 

 
Beje, pridėjus ES importo mokesčius, parduodamas peiliukas praktiškai už savikainą.