Kodėl būtent 60 HRC.
Tik dėl to kad dėl nedidelės savo patirties galiu pasakyti jog teko praktiškai palyginti tik 4 peilius:

Kazkoki Spyderco modeli ( savininkas parodė gamintojo puslapyje kad jo kietumas 64-65)
Du TRC peilius (AEB-L ir ATS-34 plienų) autorius sakė kad jų kietumas apie 60
Mora Scout 440 plieno kietumas 57-58

Nesigilinant į konstrukcinius peilių skirtumus man aštraisias ir ilgiausiai neatšimpantis pasirodę Spyderco, na o Mora Scout pjovimo savybės paliko labai blankius prisiminimus.

Teiginys kad norėčiau bent 60 HRC kietumo paimtas iš mano temos, kur klausiau apie dovanai renkamą peilį. Kadangi dovanoti nenorėčiau peilio, kurio savybės man nepatinka, todėl ir parašiau skaičių 60.

Sau labai norėčiau, kažkada ataeityje, užsisakyti arba nusipirkti peilį su 64-65 HRC kietumu.
Manau man toks patiktų.

Neturiu, viskas priklauso nuo konkretaus peilio ir jo paskirties.

Tiesa, labiau prie širdies kiečiau užgrūdinti, netgi jeigu tai lemia didesnį trapumą ir sudėtingesnį galandinimą. Ypač jeigu tai nedidelis peilis, kuriuo nebus kas nors kapojama, o šoninės apkrovos nedidelės.

O gilintis visgi reikėtų, nes peilio pjovimo savybės priklauso ne tik nuo plieno bei jo kietumo, bet ir nuo geležtės/ašmenų geometrijos, užgalandinimo kampo ir t.t.

Peilis su prasta/neapgalvota geometrija, bet dideliu kietumu, pjaus ir aštrumą laikys praščiau, nei toks, kurio geležtė užgrūdina minksčiau, bet geometrija padaryta tinkamai. Yra ir kitų niuansų.
Vien tik skaičiukų vaikytis nevertėtų.

Stengiuosi pradziai ziureti plieno gamintojo rekomendacijas-t.y plieno ribas pvz (D2 60-62) ar 440C(58-60) ir geleztes gamintoja(kas grudino kokia patirtis su plienu). plienų ribos kitos ir vienas bus kietesnis kitas minkstesnis, ir autorius pasirinkes minkstesni gali likti nepatenkintas plienu nors ir pasirinko 60 HRC., nes jis norejo kietesnio

Kitas aspektas yra grudinimo procesas. Grudinimo procesas turi atitikti plieno gamintoju rekomendacijas. Skirtingais grudinimo procesais gausime skirtingas plieno savybes prie 60HRC. Kietumas nenurodo vidines plieno strukturos.(temp., islaikymas ir pan. turi itakos vidinei elementu strukturizacijai, karbidu issidestymui ir ju dydziui), nepasiekus reikiamos grudinimo temp. norima HRC galima pasiektu suzaidziant su atleidimu), bet tai bus visiškai kitos plieno savybes nei laikantis teisingo rezimo.

p.s tai tik mano sapaliones jos gali buti ir klaidingos.

Nežinau, patinka ir tiek

Jeigu kiek rimčiau, tai yra peilių, kuriuose man svarbiausia savybė yra ilgas aštrumo laikymas. Netgi jeigu tai lemia didesnį trapumą ar problematiškesnį galandinimą.

Plius, trapūs ašmenys, mano akim žiūrint, turi tam tikro žavesio, nes moko naudojimosi peiliu disciplinos, t.y. pjaut apgalvotai.

Be abejo yra skaiciu magija : )

Norisi tureti ir dydziotis ilgesniu,kietesniu,storesniu,didesniu : )

Bet griztant prie peiliu tai man asmeniskai irgi kaip ir Katinui patinka trapumas ir sausumas daugiau negu plastiskumas.

We love problems.That's it .

Kita vertus

manau kad daugumai lenktiniu peiliu 56-58 HRC kietumo pakanka sociai.

Vartotojui irgi .

Galbut as netgi rinkciausi ir 66HRC jei plienas prie tokio kietumo butu plastiskas. Su "sausais" tik popieriukus pjaustyti ir dziaugtis kaip ilgai laiko astruma o EDC is principo tik plastiski (IMHO)

kvepia ma zo chiz mu................

man ,,plastiškumas" labiau prie dūšios ..

Uzstosiu Katina : ) Sausas plienas kaip suris su pelesiais-tikriems gurmanams.

Man tai keleta peiliu pasitaike tokiu,pirmas buvo Kershaw siuksliasuniukas.

Pradedi jausti peiliui pagarba ir priverstas ismokti ir naudotis ir galasti : )

Koks cia kershaw modelis atitinka toki apibudinima?

Jei sūris su pelėsiais geras, tai tinka ne tik gurmanams.

O norint sausesnio plieno, reikia rinktis ne blogai (samoningai ar ne) užgrūdintą geležtę, o plieną su didesniu anglies kiekiu ir dar su vanadžiu pageidautina. Jei anglies sočiai, tai ir vanadžio nereikia – ZDP189. Tokiu atveju sausumas turės ne tik minusų, bet ir pliusų.

Gal nusileskim ant žemės ir prisiminti tuos gūdžius laikus, kai nemaža dalis iš mūsų peiliu naudotis jau mokėjo, o apie tokį parametrą HRc net nebuvo girdėję. Tiesiog pabandžius būdavo galima pasakyti ko iš vieno ar kito peilio galima tikėtis. O kai gali paskaityti ant įpakavimo (kataloge) ar labai daug kas keičiasi? Manau, kad ant šio parametro nereikėtų užsiciklinti. Čia jau minėtas optimalus kietumo ir plastiškumo santykis manau žy. mai svarbesnis dalykas

Na, nežinau, ar tai užsiciklinimas. Bet paklausiu, kaip užgrūdintas RWL-34, AEB-L. Ir paklausiu ne šiaip sau, ne tik iš mandagumo Juolab, kad grūdinimas vienoks, ar kitoks, gali reikšti ir vienokį, ar kitokį pvz atsparumą korozijai. Nekalbant jau apie kitus dalykus

Šiuo atveju viskas ok ir klausimai logiški. Aš turėjau omenyje ką kitą, o būtent situacijas kai pasakoma, kad kietumas turi būti ne mažiau..... ir tiek žinių. Tada tai jau kvepia mažiausiai tingėjimu. Nes prasižiojus apie minimalų kietumą iš karto atsiranda klausimai, o kodėl būtent toks ir tt. Manyčiau pradėti reikėtu nuo to, kam ir kokiomis sąlygomis bus naudojamas peilis.

Tiketina kad ir nebus naudojamas. Is darbo patirties tai klausimas apie kietuma yra pradines atrankos klausymas.
O kur peilis pagamintas?
Taivanis.
Netinka.
O koks geleztes kietumas?
58 HRC .
Netinka

Sekantis etapas yra peilio rinkimas pagal gamyklini uzgalandinima.
Paimti visokiu Benc ,Spyderco,Navy,CRKT ir tikrinti astruma.
Tas kuris astriausias,vadinasi geriausias.

Na, taip rinktis gali tik tas, kuris visiškai nieko neišmano apie peilius. O tas, kuris dairosi į "Benc ,Spyderco,Navy,CRKT", bent jau minimaliai apie pjovimą, manyčiau, susigaudo.

Taip renkasi dauguma.

Ar tai peiliai, televizoriai , fotoaparatai.

Namu darbai apsiribuoja pavadinimais (as ne apie NAVY) ir nuogirdomis,

o ziniu bent jau minimaliu apie konstrukcija,technologijas ir kitus dalykus apskritas nulis.

Zingeidumo trukumas yra masinis reiskinis.

Gal todėl, kad ašmenų paviršiaus plotas(ta vieta kuri liečiasi su pjaunamu daiktu) yra labai nedidelis? Kuo mažesnis plotas tuo didesnė jėga koncentruojasi sąlyčio vietoje ir taip praskiria(pjauna) daiktą. Todėl peilis manau pjauna.
Esmė galvoju yra jėgos sukoncentravimas mažame paviršiaus plote. Dabar nepamenu kaip tiksliai vadinasi šis fizikos terminas.

Be to peilio geležtė turi būti kietesnė už pjaunamą objektą, plius reikia nepamiršti pačio pjovimo proceso, neužtenka tik stumti ašmenys į pjaunamąjį objektą, bet reikia leisti jiems slysti per jį. (Nežinau kaip kitaip paaiškinti )

Pleišto (ašmenų) iš kietesnės medžiagos, nei pjanama medžiaga, įsiskverbimas į pjaunamą medžiagą (pjaunamos medžiagos struktūros suardymas pjovimo vietoje), panaudojant jėgą, nukreiptą į pjaunamą medžiagą. Peilis pjauna todėl, kad jo ašmenys yra pleišto formos. Pjaunančiosios briaunos plotas pjovimo vietoje yra sąlytyje su tokiu pačiu pjaunamos medžiagos plotu. Pridėjus jėgą, nukreiptą į pjaunamą medžiagą, yra suardoma pjaunama medžiaga (silpnesnė grandis), nes ji yra minštesnė (tai jau fizikos dėsniai (molekuliniame lygyje). Oi, kiek prirašiau.

Manau, kad užtenka ir tik stumti. Toks veiksmas turėtų būti traktuojamas kaip pjovimas. Tą galėtų paliudyti medžio drožėjai. Tai tik mano nuomonė, galiu ir klysti.

Teoriškai taip, net amerikiečiai tai vadina " push cut" bet žymiai geriau ir lygiau atsipjauna naudojant judesius pirmyn atgal

Dėl jėgos pasiskirstymo tam tikrame plote.

Negi su plyta batoną atsipjausi?

Peilis pjauna, nes sukoncentruoja jėgą į mažą plotą ir ašmenys suardo ryšį tarp pjaunamos medžiagos molekulių.