_Vladas_ žinau, kad turi prietaisą kietumui matuoti Kreipkis į jį

Vladas turi kietumo matuoklį. O šiaip, kad raižosi, nieko keisto, paviršius visuomet buna šiek tiek minkštesnis (ašmenys - ne paviršius:)), o tuo labiau, nupoliruotas kaip veidrodis. Titaną ir tą be problemų gali raižyt. Kitas dalykas, dildė. Aš dabar nepamenų, savo laiku žinojau, nuo kiek dildė nebeima, bet ten buvo kalbama apie TSRS laikų įrankius - ar tik ne nuo 61Hrc. O dabar tų dildžių visokių yra. Su kokia konkrečiai dildinai? Gal su kokiu nors abrazyvu a lia "almaznoje napylenije"? Be to, nepamiršk, kad kietesnis plienas labiau reaguoja į smugius, nei minkštesnis. Pasižiūrėk į mėtymui skirtus peilius - jie visada yra "minkšti". Taip- kad palyginimas su "peiliuku iš oblerkos, iš greitapjovio plieno" ir t.t. nieko nesako. Su 61Hrc aš Vladui ir Mindaugui pasakojau, kaip buvo kapojamas metalas. Ir obliarkos dalis irgi buvo įkirsta. Ir ašmenims nieko nebuvo. Iš pradžių. Bet, paskui atsitiko kaip ir tau, tiesa, ten nebuvo švelnaus smūgio, ten buvo kertama kaip reikalas. Gal kampas pakito kirtimo ar pan. Peilis buvo kitas, ne Giko, bet kietumas - 61Hrc.

P.s. Tomas - geras žmogus. Taip kad nereikia pulti į paniką, gali ir jam pačiam manau papasakoti savo nuogastavimus ir baimes. Jis tikrai ant to dantis pravalgęs ir paaiškins, kas ir kaip, ir išties pagalbos ranką.

Atrašiau į PM.

Na va pagaliau kietuma galiu ir aš pamatuoti.

'Daugžodžiaujat", kolega Ką įsigijot, pasigirkit geriau

Oi čia toks atvejis su dėde įsikalbėjau ,apie metalų kietumo matavimą. Sako kad pas mus darbe ant stalo stovi metalui matuoti aparatas. Na tai dabar galiu matuoti kietuma pats. Tad jei kam riktų tai galėsiu pamatuoti.

Dabar jau stovėjo ant stalo....

Dar vis stovi ir stoves nes pats ten dirbu.

Kaip ten situacija su Kuciausko peiliu, kuo viskas baigesi?Kur tesinys?Turiu ir as patebejimu del RWl-34

Tomas tą geležtę pergrūdino naujai.

Būtų įdomu, jei pasidalintum savo pastebėjimais dėl RWL-34.

Siaip idomu buvo suzinot kuo baigesi, nes ir as turejau idomu ivyki.
Dariausi dorzybai gelezte, bet po normalizavimo 150C istraukus iskrito is ranku ir tiesiai smaigaliu i betonine grintis, galiukas ir uzsilenke, bet ne nutrupejo, is pradziu nesupratau, paemiau dilde kelis kart brukstelejau, dilde vos eme. Gaila neturejau kuom kietuma pamatuot. Pasirode, kad sis plienas yra gan elastingas, plastiskas, jis nera trapus. Pjovimo savybes nuostabios apdorojimas lengvas, bet smugiu bijo. Tiesa grudinimo procesas nebuvo labai tikslus, tad tai yra tik mano pastebejimai. Del mazos patirties su siuo plienu nieko teigti negaliu,bet kolkas plienas palieka gera ispudi.

Sakyk Tony dėl RWL-34, nevyniok į vatą, o tai aš tik tik tik nurimau dėl vieno klausimo, tai dabar gal vėl sienom lipsiu ir uspakajonsus gersiu po tavo pastebėjimų

Miltelinio plieno stuktūra vistik savo žodį pasako.. Malonu, kad pas kolegas rusus jis irgi vis dažniau minimas, ko anksčiau nebuvo. Minimas geru žodžiu ir tikrai ne veltui.

Peilis, tiksliau geležtė, buvo ne Kučiausko, o Makso. Kučiauskas tik grūdino. Pirmą kartą užgrūdino 60-61 HRc, nes Maksas nepageidavo didelio kietumo (geležtė didelė ir sunki). Maksas liko nepatenkintas ir geležtė buvo pergrūdinta 63-64 HRc.

Nenorėjau kurti naujos temos, tai paklausiu čia. Įdomumo dėlei, kur galima pamatuot kietumą Kaune?

Susisiek su kolega Peilis. Jis iš Kauno ir temos pradžioje minėjo, kad turi galimybę pamatuoti kietumą.

Kadangi paminėtas Vlado kietumo prietaisu matuotas mano grūdintos geležtės kietumas, tai jau reikia pasisakyti.

Taip, Vladas man sakė, kad pamatavus nelaimingą Makso geležtę, jo prietaisas rodė apie 57 HRc. Tada geležtę Maksas man vėl perdavė. Gerai daug kartų pamatavau ir vidurkis gavosi apie 60.5 HRc. Beje, panašiai buvo ir su LPA peilių geležtėmis, grūdintomis Varšuvos tiksliosios mechanikos institute. Vlado prietaisas rodė apie 58 HRc, tikras kietumas buvo daug didesnis.

Įdomiausia, kad Vlado prietaisas rodo gerai, tik jam reikia labai švaraus plieno paviršiaus. Šio ultragarsinio prietaisso įspauda į plieną tokia maža, kad ant šlifuoto plieno apskritai jokia matavimo žymė nesimato, ant poliruoto plieno matosi lyg trumpas adatos įbrėžimas. Jei plieno paviršius šiurkštus, kad ir šlifuotas, adata sminga į nelygaus plieno paviršiaus „kalnus abra tapr kalnų“ ir dėl to prietaisui plienas atrodo minkštesnis negu yra iš tikro. Tiek Makso, tiek LPA geležčių paviršiai nebuvo tinkami matuoti ultragarsiniu prietaisu.

Būtent dėl mažo jautrumo plieno paviršiui, grūdinime naudojami tik HRc prietaisai, kurie buką deimantinę adatą įspaudžia į plieną 150 kg jėga ir išmatuoja įspaudos gylį. Pats prietaisas paprastas kaip „kirvis ir kotas“: 7.5 kg svarstis per 1:20 svertą sujungtas su didele ir stora „adata“, kurios galas - deimantinis 120 laipsnių kūgis. Adata prispaudžiama prie geležtės, tada įjungiamas elektrinis varikliukas, kuris atpalaiduoja svarstį (šis adatą paspaudžia 150 kg) ir po kelių sekundžių vėl pakelia. Adata lieka įlindus į padarytą ~0.1 mm „duobę“. Prie adatos nuolat prispaustas mikrometrinis indikatorius parodo įspaudo gylį.

Kaip ir bet kokiam tokio tipo prietaisui, šiam būtinas kalibravimas. Tuo tikslu gaminami kietumo matavimo kalibrai – tiksliai užgrūdinti, garantuotai vienodo kietumo ir labai švaraus paviršiaus (kad tiktų bet kokiem prietaisam kalibruoti) ploksčias plieno gabalas. Tokius turiu du: amerikonišką 60 HRc ir rusišką 63.3 HRc. Taigi, prieš kiekvieną rimtą matavimą pamatuojama pvz. 60 HRc kalibras, prietaiso parodymai koreguojami iki 60 HRc ir tada matuojama geležtė. Kitaip sakant, geležtės kietumas sulyginamas su matavimo kalibro kietumu. Matavimus būtina daryti bent tris, bet geriausia 5-7, nes ir plieno kietumas skirtingose vietose kiek skiriasi ir visada statistinė paklaida atsiranda. Beje, pagal šios paklaidos dydį galima spręsti apie prietaiso tikslumą – jei „barstymas“ didelis, prietaisą reikia remontuoti arba išmesti.

Taigi Maksai, tiek grūdinant pirmą kartą 60-61HRc, tiek grūdimant antrą kartą 63-64 HRc, tavo geležtės kietumas buvo ne kažin su kuo kažin kur kaime matuotas, o sulygintas su sertifikuotais kietumo matavimo kalibrais.

 

Trumpai dėl kietumo matavimo dilde. Matuojant dilde iš karto matuojamas kietumas ir atsparumas dilimui. Šie du dydžiai iš esmės skirtingi dalykai, tad jei matuosim 60 HRc kietumo S30V ir AEB-L bandinius, dildės slydimas bus visai kitoks. Dildė slys ant S30V sudėtyje esančio vanadžio ir drož (jei bus pakankamai aštri) AEB-L, nors kietumas vienodas ar S30V net mažesnis. Matuojant dilde reikėtų turėti tos pačios plieno markės panašaus kietumo plieno gabalą. Tada galima gan tiksliai sulyginti ar geležtė tokia pat, minkštesnė ar kietesnė už turimą pavyzdį.

Taigi, pradžiai apie Makso geležtę tiek. Tikiuosi bus įkvėpimo ir pratesimų.