Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija

23 posts / 0 new
Naujausia žinutė
_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:
Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija

Ko reikia (ar gali prireikti) gaminat peilį - žino daugelis. Smile

O ar daug męs žinome apie tas medžiagas, kurios naudojamos peilių gamybai?

Pvz. kaip lietuviškai vadinasi plienas "samakalas" ir koks tai plienas? Arba "bubinga" mediena? Koks jos tankis ir koks kietumas? Kokia mediena yra tankiausia, o kokia kiečiausia? Kokiais metodais matuojamas ir kokiais vienetais žymimas medienos ar plieno kietumas? Arba kuo "karbonfibra" skiriasi nuo "vulkanizuotos fibros"? Ir taip toliau...  Laughing


Taigi siūlau šioje temoje enciklopediniu stiliumi (t.y. glaustai) papasakoti kas ką žino apie peilių gamybai naudojamas medžiagas, jų kilmę, sudėtį ir įpatybes.

Manyčiau visiems tai bus įdomu ir naudinga. Cool


Pradėsiu nuo "A". Bet jūs galite rašyti bet kokia tvarka. Po to surūšiuosim.  Wink


Afzelija

Akmenmedis

Aliuminis

Aliuminio Oksidas

Ąžuolas

Beržas

Duraliuminis

Epoksidinė derva

Iroko

Karelinis beržas

Klijai

Plienai (klasifikacija)

Siluminas


 

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Ąžuolas (lot. Quercus) – bukinių (Fagaceae) šeimos augalų genties medis.

Gentyje yra apie 600 rūšių. Lietuvoje auga 2 savaiminės ir keletas introdukuotų rūšių:

savaiminės:

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)

Bekotis ąžuolas (Quercus petraea)

introdukuotos:

Šiaurinis ąžuolas (Quercus borealis)

Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris)

Raudonasis ąžuolas (Quercus rubra)

Kaukazinis ąžuolas (Quercus macranthera)

Purpurinis ąžuolas (Quercus coccinea)

ir kt.



Paplitimas: ąžuolų genties augalai auga Šiaurės Amerikoje, Meksikoje, Karibų salose, Centrinėje Amerikoje, Kolumbijoje, Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje.



Pavadinimai kitomis kalbomis:

angliškai - oak

vokiškai - Eichenholz

lenkiškai - dąb

rusiškai - дуб


medienos tankis 700-850 kg/m3

medienos kietumas ~3,8 HB (~34 N/mm2); ~1290 Janka vienetų



Spalva: priklausomai nuo augimo arealo varijuoja nuo šviesiai, žalsvai ar geltonai rudo iki tamsiau rudo su siaura gelsvai balta balana. Rievės stambios ir aiškiai matomos. Su laiku ąžuolas šiek tiek tamsėja, kartais įgaudamas gelsvesnį ar žalsvesnį atspalvį.



Savybės: mediena kieta, atspari mechaniniams poveikiams, mažai reaguoja į klimatinių sąlygų pasikeitimą. Tačiau peilių rankenoms gaminti naudojama retai dėl medienos porėtumo ir polinkio skilinėti.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Aliuminis (lot. Aluminium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Al, eilės numeris 13.

Vienas iš labiausia paplitusių žemės plutos elementų: trečias po deguonies ir silicio ir pirmas iš metalų. Aliuminis gaunamas iš aliuminio rūdų: boksito, kaolinito, korundo.

Gamtoje aliuminis randamas tik junginiuose. Svarbiausia mineralų grupė - putnagai. Tai vieni iš aliumosilikatų, kurie sudaro apie 50% Žemės plutos masės.

Daugelis aliuminio turinčių mineralų yra vertingi. Korundas kietumu prilygsta deimantui, todėl iš jo gaminami šlifavimo, galandimo įrankiai. Skaidrios spalvos korundo atmainos – rubinas ir safyras – yra brangaakmeniai. Kiti brangaakmeniai – smaragdas, akvamarinas, aleksandritas – yra aliuminio ir berilio mineralai.



Aliuminis – vienas iš lengviausių metalų, jo lydiniai labai tvirti, nors grynas aliuminis yra gan trapus. Aliuminis atsparus korozijai, nes ore oksiduojasi ir pasidengia atsparia Al2O3 plėvele. Jis geras elektros ir šilumos laidininkas

Elementas pirmą kartą gautas 1825 metais H. Oerstedo bei 1827 metais F. Vėlerio (Wöhler), nuo XIX a. vidurio gaminamas pramoniniu būdu.

Naudojami aliuminio lydiniai su variu, magniu, cinku, siliciu, manganu, ličiu, kadmiu, cirkoniu, chromu. Lydiniai pasižymi lengvumu (iki 3 kartų lengvesni už plieną), elektros ir šilumos laidumu, atsparumu korozijai, taip pat geros mechaninės savybės. Dažniausiai naudojami lydiniai – siluminai ir duraliuminiai.

 


Siluminas: Sudėtis:>85% Al, ~14% Si; legiruojamas Cu, Mn, Zn, Be.

Kad būtų stipresnis, plastiškesnis, dedama Na ir P.

Savybės: atsparus korozijai, iš jo lengva lieti detales.

Naudojimas: įv. prietaisų korpusams, lėktuvų detalėms, vidaus degimo variklių blokams.


Duraliuminis: Sudėtis: 90-95% Al, 1,4-13% iki 2,8% Mg, iki 1% Mn, iki 6% Si, ~7%Zn.

Savybės: lengvas, stiprus, plastiškas.

Naudojimas: automobilių, aviacijos, statybos pramonėje, mašinų gamyboje.

Pavadinimas kilęs iš Vokietijos miesto Diureno pavadinimo. Jame buvo pradėta pramoninė lydinio gamyba.


Aliuminio lydinius labai lengva apdoroti – presuoti, kalti (už aliuminį kalesnis tik auksas), štampuoti, valcuoti. Aliuminis gerai praleidžia šilumą ir elektrą, gerai atspindi šviesą. Įkaitintas iki raudonumo lydosi, lydymosi temperatūra 660,1* Celcijaus.

 


Aliuminį sudeginant deguonyje gaunamas aliuminio oksidas – labai atsparus tiek terminiam, tiek mechaniniam poveikiui junginys, kuris plačiai naudojamas abrazyviniams įrankiams gaminti.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

to_mazas
to_mazas portretas
Kaunas
Prisijungė: 2009-12-18
Pranešimai:

Labai teisinga tema Happy

"I always have a plan." Hannibal Smith, The A Team.

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Afzelija (lot. Afzelia) - pupinių (Fabaceae) šeimos augalų genties medis.

Išskiriama trylika Afzelija rūšių:

Afzelia africana

Afzelia bella

Afzelia bipindensis

Afzelia bracteata

Afzelia pachyloba

Afzelia palembanica

Afzelia peturei

Afzelia quanzensis

Afzelia rhomboidea

Afzelia xylocarpai

ir kt.


Paplitimas: Afrikos ir Azijos tropikai.

Indokinijoje auganti rūšis Afzelia xylocarpa išsiskiria iš kitų savo mediena, kurios skaidulos sudaro raštą, panašų į krokodilo odą, todėl šios rūšies mediena parduodama prekiniu pavadinimu Afzelia xylay arba „Krokodilmedis“ (angl. crocodile wood).


Pavadinimai kitomis kalbomis:

angliškai – Doussie arba African mahogany*

vokiškai - Doussie-Baum

lenkiškai - Doussie

rusiškai – Афцелия arba Дуссия

kiti pavadinimai: Alfa, Apa, Beyo, Chanfuta, Lingue, Papayo, Uvala



medienos tankis 750-850 kg/m3

medienos kietumas ~4,0 HB (~41 N/mm2); ~1800 Janka vienetų



Spalva: priklausomai nuo augimo arealo varijuoja nuo šviesiai rudos iki raudonai rudos su gelsvai balta balana. Raštas tiesus, o struktūra kiek gruboka.



Savybės: mediena labai kieta, atspari mechaniniams poveikiams, tačiau nesunkiai apdirbama. Poliruojasi vidutiniškai dėl porėtumo. Labai atspari puviniui ir nemėgstama vabzdžių kenkėjų. Mažai reaguoja į klimatinių sąlygų pasikeitimą.


*- žr. Mahogany

 

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Alpaka (Alpacca) - žr. Naujasidabris


Afromosija (Afrormosia) - žr. Geltūnas

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Akmenmedis (lot. Milicia) – šilkmedinių (Moraceae) šeimos augalų genties medis.

Išskiriamos dvi rūšys:

Milicia regia (sinonimas: Chlorophora regia)

Milicia excelsa (sinonimas: Chlorophora excelsa)


Paplitimas: M. excelsa paplitusi visuose Afrikos tropikuose, o M.regia - tik vakarinėje dalyje. Medienos atžvilgiu esminio skirtumo tarp šių dviejų rūšių nėra.


Pavadinimai kitomis kalbomis:

angliškai – Iroko, African Teak, Counterwood, Rock elm

vokiškai - Kambala/Iroko

lenkiškai - Iroko

rusiškai – Ироко, Хлорофора

kiti pavadinimai: Nyatoh, Ayin, Egbi, Elo uta (Nigeria); Ejen, Bang (Kamerun); Bohalala, Ole, Wahala (Kongo) , Mvule (Rytų Afrika), Odum (Gana ir Dramblio Kaulo Krantas), Kambala (Zairas)

 


medienos tankis ~700 kg/m3

medienos kietumas ~3,5 HB; ~1260 Janka vienetų


Spalva: balana gelsvai baltos spalvos, branduolys nuo geltonai rudos iki tamsiai rudos spalvos;  tekstūra ryški bet netolygi.



Savybės: mediena pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis ir gerai apdirbama, pakankamai kieta ir stabili, todėl dažnai yra naudojama kaip Tikmedžio pakaitalas. Pasižymi įpatingu atsparumu atmosferiniam poveikiui ir biologiniam irimui.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

Girez
Girez portretas
Girežerio km., Varėnos raj.
klubo narys
Prisijungė: 2009-12-17
Pranešimai:

Pateikiu trumpą sąrašą čia augančių medžių pagal jų medienos tinkamumą peilių rankenoms gaminti. Raide "g" žymima gumbų mediena. Dažniausiai juos užsiaugina beržai, alksniai, šunobelės. Vertinu 5 balų sistema pagal spalvą, kietumą, grožį:

1. Beržas (1-g4)* Betula* Birch
2. Kareliškas beržas(4-5)* Betula carelianis ?* Karelian birch
3. Juodalksnis(g2)* Alnus glutinosa G.* Alder
4. Šunobelė dygioji(3-g5)* Rhamnus cathartica L.* Buckthorn
5. Kriaušė(1)* Pyrus comunis L.* Pear-tree
6. Obelis(3)* Malus silvestris M.* Apple-tree
7. Slyva(4)* Prunus* Plum-tree
8. Vyšnia(3-4)* Cesarus* Cherry-tree
9. Uosialapis klevas(g4)* Acer negundo L.* Manitoba maple
10. Ieva(2)* Padus aviam M.* Bird cherry tree
11. Vikmedis baltaž.(4)* Robina pseudoacacia* Acacia
12. Skroblas (3)* Carpinus betulus* Hornbeam
13. Alyva(4)* Syringa* Lilac
14. Guoba(4-5)* Ulmus* Elm
15. Šaltalankis dyg.(2)* Hippohae rhamnoides L.* Sea-bucthorn

Medienos kokybė priklauso nuo medžio amžiaus, augimo vietos ir iš iš kokios vietos išpjautas ruošinys.
Galima surasti ypatingus ir kitų medžių rūšių medienos gabalus.

to_mazas
to_mazas portretas
Kaunas
Prisijungė: 2009-12-18
Pranešimai:

16. Laukinis šermukšnis (2-g5)* Eucalyptus regnans* Mountain ash Wink Maloniai nustebino.

"I always have a plan." Hannibal Smith, The A Team.

Peilis
Peilis portretas
Kaunas
Prisijungė: 2010-01-09
Pranešimai:

Beja toks pastebėjimas apie gumbus. Kuo mažesnis gumbas tuo tankesnis ir gražesnis ražtas.

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Girez rašė:
Vertinu 5 balų sistema pagal spalvą, kietumą, grožį:




Palyginimui - kaip išsidėsto kai kurių populiariausių medienos rūšių mechaninis kietumas pagal Brinelio skalę:





Medienos rūšis Kietumas (HB)
Eglė 1,3
Pušis 1,6
Alksnis 2,1
Beržas 2,6
Klevas (europinis) 3,0
Riešutas 3,4
Vyšnia 3,6
Ąžuolas 3,7
Bukas 3,8
Uosis 4,0
Klevas (kanadietiškas) 4,8
Merbau 4,9


 

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

petrasV
petrasV portretas
Šiauliai
Prisijungė: 2010-03-21
Pranešimai:

sveiki, o kaip suzinoti, koks plienas yra naudojamas detalese is kuriu butu imamoma nukaldinti astru ir nerudijanti peili. Kazkada rusu laikais buvo knyga kur viskas surasyta kas is kokio plieno gaminta, bet jau 3metai niekur rasti negaliu. Undecided

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

petrasV rašė:
sveiki, o kaip suzinoti, koks plienas yra naudojamas detalese is kuriu butu imamoma nukaldinti astru ir nerudijanti peili.


Koks nerūdyjantis plienas kur naudojamas - rasi čia.


Priminsiu, kad korozijai atsparūs (t.y. stipriai legiruoti chromu) plienai kaldinasi sunkiai ir darbas su jais reikalauja nemenkos patirties. Todėl jeigu reikalingas geras ir korozijai atsparus darbinis peilis, verčiau nusipirk pagamintą pramoniniu būdu. Juolab, kad šiais laikais jų yra prigaminta visokiausių.

Užsiimti mėgėjiška peiliakalyste apsimoka tik tuomet, kai malonumą teikia pats gamybos procesas ir nebūtinas geras galutinis rezultatas. Wink


 

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

Peilis
Peilis portretas
Kaunas
Prisijungė: 2010-01-09
Pranešimai:

Ka jus manote apie uoselapį klevą ir ieva kaip medį? dar daug skaičiau kad ažuolas netinka rankenoms ,bet aš gavau ąžuolo iškasto iš pelkės berods 3metrų gylio visas juodas kaip smala.

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Natūralus ąžuolas yra gan kietas, bet porėtas ir skalus, tad jo panaudojimas ribotas. Tačiau tai nereiškia, kad jis visai netinka rankenoms. Wink

Na, o "mirkyto" ąžuolo mediena yra stabilizuota, nebeturi natūralaus ąžuolo trūkumų ir tinka rankenoms kuo puikiausiai. 


Apie uosialapį klevą ir ievą kolega Girez jau minėjo, tad galiu tik pridurti, kad šių medžių mediena nepasižymi nei mechaninėmis, nei estetinėmis savybėmis. Jeigu rankenai reikia šviesios medienos, o peilis bus darbinis, siūlyčiau paprastą lazdyną - ir gauti džiovinto nesudėtinga ir rankena bus žymiai patvaresnė.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

Peilis
Peilis portretas
Kaunas
Prisijungė: 2010-01-09
Pranešimai:

O jeigu aš paimčiau ir ažuola ar kita medį (pvz.raudonmedį) Ir užmerkčiau kokiem metam mediena stabilizuotusi?

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Peilis rašė:
O jeigu aš paimčiau ir ažuola ar kita medį (pvz.raudonmedį) Ir užmerkčiau kokiem metam mediena stabilizuotusi?

"Raudonmedžių" grupei priklauso įvairios egzotinių medžių rūšys, kurių daugumos mediena savaime yra "stabilizuota" dervomis ar aliejais, tad mirkymas nieko gero neduos: pirma reikės keliasdešimt metų laukti, kol visa tai ištirps vandenyje, po to antra tiek, kol mediena homogenizuosis.
Ažuolo medienai metų ar poros irgi neužteks. Priklausomai nuo vandens sudėties ir temperatūros, procesas gali užtrukti ne vieną dešimtį metų.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Beržas (lot. Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų genties medis.

Gentyje yra apie 100 rūšių. Lietuvoje auga šios:

Karpotasis beržas (Betula pendula)

Plaukuotasis beržas (Betula pubescens)

Liekninis beržas (Betula humilis)

Kvapusis beržas (Betula lenta)

Beržas keružis (Betula nana)

Popieržievis beržas (Betula papyrifera)


Paplitimas: beržinių genties augalai dažni visame šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) nuo tundros iki subtropikų.


Pavadinimai kitomis kalbomis:

angliškai - Birch,

vokiškai - Birke

lenkiškai - brzoza

rusiškai - берёза


medienos tankis ~670 kg/m3

medienos kietumas ~2,6 HB; ~1000 Janka vienetų

mechaninės savybės priklausomai nuo rūšies ir nuo augimvietės gali skirtis iki 50%


Spalva: balzgana, su gelsvesnio atspalvio šerdimi.


Savybės: mediena pakankamai kieta ir tanki, neskali ir lengvai apdirbama, tačiau jautri drėgmės pokyčiams ir neatspari puviniui. Savo geriausias mechanines savybes beržo mediena įgyja tik nuo 60-80 m. amžiaus.


Peilininkystėje taip pat naudojama beržo tošis ir įpatingai vertinami ant šaknų, kamienų ar šakų susidarantys sutankėjusios medienos gumbai. Šie gumbai gali susidaryti tiek dėl natūralių, tiek ir dėl antropogeninių priežasčių sutrikus brazdo augimui. Gumbų mediena kaip taisyklė turį padriką ir kontrastingą metinių rievių raštą bei nevienalytę struktūrą.


Atskirai vertėtų paminėti karelinį beržą.

Tai reta ir nykstanti karpotojo beržo atmaina (Betula pendula var. carelica), pasižyminti gumbuotu stiebu ir tamsesniais ruoželiais išmarginta mediena. Panašūs pavieniai gumbai gali susidaryti ir ant paprasto karpotojo beržo, tačiau karelis beržas tuo ir skiriasi, kad jo kamienas kreivas ir visas gausiai nusėtas gumbais, o medienos margumas yra ryškus ir pakankamai tolygus.


32tg7k-i56.jpg karelka111popup.jpg



Karelinio beržo požymiai medeliams išryškėja maždaug nuo 15 metų amžiaus ir medžiui augant stiprėja.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

sratas
sratas portretas
Vilnius
Prisijungė: 2010-05-19
Pranešimai:

Sveiki ponai, dėl plieno (samakal) tai greitapjūvis, rusiška marke R18 arba R6M5, o vadina (samakalu) nes įkaitęs įrankis aušdamas nepraranda savo kietumo savybių

GAdas
GAdas portretas
Kaunas
Prisijungė: 2010-06-24
Pranešimai:

Vladui paprašius, sumečiau šiek tiek informacijos apie klijus.

Taigi, klijai

Karbamido-formaldehido dervų klijai. Savybės: nebrangūs, greitai džiūsta, atsparūs mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams) ir trinčiai. Neturi 'nuovargio' t.y. su laiku jungties stiprumas nemažėja. Sukietėjus tampa kieti-kristaliniai. Bijo drėgmės, karščio; šių dviejų veiksnių poveikyje labai greitai suįra išskirdami formaldehidą, kuris yra labai toksiškas. Paplite daugiau pramonėje, nes klijuojant šiais klijais reikia labai laikytis kontroliuojamo technologinio proceso (pvz., mediena turi būti ne drėgnesnė nei 6-14%, aplinkos temperatūra ne žemesnė nei 21 laipsnis, medienos temperatūra ne žemiau 40 laipsnių). Tai dažnai dvikomponenčiai - trikomponenčiai klijai, todėl nėra labai praktiški namudinėje gamyboje.
Rezorcinolio formaldehido dervos klijai. Savybės: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui (atsparūs verdančiam vandeniui, silpnoms rūgštims, jūros vandeniui, tirpikliams, mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams) ultravioletinių spindulių poveikiui). Tai dvikomponenčiai klijai maišomi prieš vartojimą (skysta derva ir miltelinis katalizatorius). Kai kurioms formuluotėms reikalingas tikslus technologinis procesas.
Fenolio formaldehido dervos klijai. Dažniausiai naudojami pramonėje gaminant fanera. Džiūsta tik aukštesnėje temperatūroje (80-90 laipsnių) ir padidintame slėgyje (~3 Bar).
Gyvūnų klijai (kaulų, sausgyslių, odos) buvo naudojami nuo senovės, ypač odos klijai, kuriuos dar ir dabar naudoja geriausi restauratoriai ir smuikų gamintojai. Pas mus tradiciškai parduodami kaulų klijai - 3-4 mm rudos granulės. Naudojimas: granules supilti į nereikalingą arba tik tam tikslui paskirtą metalinį dubenį ir užpilti šaltu vandeniu 2-4 h. (čia priklauso individualiai nuo klijų - reikia skaityti ką rašo gamintojas). Per tą laiką klijai išbrinksta ir pasidaro panašūs į želatiną. Po to visą šitą masę su dubeniu statome į verdančio vandens vonią ir maišydami kaitiname, kol pasidaro vientisa klijų masė. Toliau - klijuojame. Beje, klijus galima palikti virti tame vandenyje - nuo to jų savybės nekinta, o jie patys - negaruoja. Internete mačiau ir parduodamus jau skystus klijus, tačiau manau, kad tai bus iš odos virti klijai; vadinasi 'Old Brown Glue' . Tai vieninteliai klijai, kuriuos sudžiūvusiu galima "pertaisyti" - jei siūlė prasiskyrė, tiesiog pašildome žiebtuvėliu ir sulyginame kraštus arba pridedame šiek tiek skystų karštų klijų.
Polivinilacetatas (PVA) arba polivinilbutilatas (PVB), taip pat žinomas kaip "balti klijai" arba "Lipalas", tai alifatinių dervų emulsija. Skiriasi savybėmis - PVA linke daugiau slysti suspaudimo metu, PVB turi tvirtą pirminį sukibimą ir išdžiūvę yra atsparesni vandeniui. PVA yra netoksiški ir paprasti naudoti, tačiau sunkūs remontuoti, nes prie sudžiūvusių klijų nelimpa jokie kiti klijai, tame tarpe PVA, kurie nors ir sukimba, bet jungties stiprumas yra 60-70 proc. mažesnis. PVA klijai plastiški ir turi 'nuovargį' - linkę slinkti po nuolatine apkrova. PVA klijai atsparumą skirstomi į klases: D2, D3, D4. Lipalas klasėms nepriskirtas pagal LST, bet jis atitinka kažkur D2 klasę - bendrinio naudojimo ir plataus panaudojimo spektro (medis, popierius, tekstilė) klijai. D3 klasė - padidinto atsparumo vienkomponenčiai klijai, Padidintas atsparumas suprantamas kaip atsparumas trinčiai, nuovargiui, šiek tiek temperatūrai. D4 klasė - dvikomponenčiai (kartais vienkomponenčiai) klijai su kietikliu. Padidintas atsparumas mechaniniam, temperatūriniam ir drėgmės poveikiui. Vieninteliai iš klasių turi atsparumą tanino rūgštims t.y. jų spalva nekinta klijuojant daug tanino rūgšties turinčią medieną (buką, ąžuolą, akaciją, robiniją). Visumoje visos klasės nėra labai atsparios temperatūrai - lydosi prie 92-104 laipsnių temperatūros. Vėlgi čia nėra absoliutas - pramonėje yra masė įvairių formuluočių. Pramonėje vyrauja supratimas, kad baldų detalės nebus verdamos vandenyje ar aliejuje, todėl šie klijai ir naudojami plačiai, nes yra paprasti naudoti, pigūs, netoksiški.
Poliuretano klijai (PUR) tampa vis labiau populiarūs, ypač jei reikalingas atsparumas vandeniui. Klijuoja labai platų spektrą medžiagų: tekstilė, pluoštai, metalai, plastikai, stiklas, keramika, guma su mediena. Tačiau ne tokie atsparūs mechaniniam poveikiui, jungtis ne tokia stipri kaip epoksidų ar rezorcinolio.
Uretano klijai. Iš karto pasakau - chemiškai nieko neturi bendro su poliuretanu, - tai dvi skirtingos molekulės. Smile Savybėmis panašūs į poliuretano klijus, tačiau jie vieninteliai klijuoja alyvuotą medieną. Labai lakūs, nuodingi garai. Naudojami ir guminių valčių siūlių klijavimui.
Epoksidinės dervos - klijų karalienės. Brangios. Savybės: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui (atsparaūs verdančiam vandeniui, koncentruotoms rūgštims, jūros vandeniui, tirpikliams, mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams). Tai dvikomponenčiai (arba vienkomponenčiai žr. toliau) klijai maišomi prieš vartojimą (skysta derva ir skystas kietiklis). Jautrus ultravioletinių spindulių poveikiui, kai kurios formuluotės (buitinės) gali prarasti sukibimo jėgą esant didesnei kaip 38-98 ° C (turinčios kaučiuko junginių yra elastingos, todėl kylant temperatūrai jų elastingumas didėja). Skiriamos bisfenolio-A, bisfenolio-B, poliesterio, vinilesterio dervos,UV kietėjančios dervos. Bisfenolių grupė yra labai plati (16-a grupių) ir jų visų savybės skiriasi. Grubiai - 80 proc. bisfenolinių epoksidinių dervų yra bisfenolio-A pagrindu, ir jų tirpiklis yra acetonas; bisfenolio-B pagrindo dervų skiediklis yra butanonas todėl buityje jų nesutiksite.
Bisfenolio-A padgrindo derva: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui išlaiko savo mechnines savybes iki 177 laipsnių Celsijaus; toliau jos sukibimo stiprumas mažėja, nes polimeras pradeda lydytis. Prie 350 laipsnių pradeda degti. Labai platus džiūvimo laikas priklausomai nuo temperatūros ir formuluotės. Komponentų davybės: derva - kuo daugiau dervos mišinyje tuo elastingesnė sustingusi derva; kietiklis - kuo daugiau kietiklio mišinyje, tuo trapesnė išdžiūvusi derva. Dervos skirtos buitiniam naudojimui turi savyje stabilizatorius, kurie sumažina dervos "pavojingumą" galutiniams vartotojams pvz., pramoninių epoksidų liepsnos taškas (savaiminio medžiagos užsidegimo temperatūros taškas) atskirai kietiklio ir dervos yra 26 ir 31 laipsnis atitinkamai; o tai reikškia, kad toks produktas be stabilizatorių stovėdamas Maximos lentynoje vasarą, tiesiog pats savaime suliepsnotų. Skiedikliai - acetonas, ksilenas. Yra įvairių modifikatorių-užpildų keičiančių jos struktūrą: pluoštai neleidžia tekėti, milteliniai užpildai sudaro pastas ir pan.
Ultraviolete kietėjančios dervos - vienkomponentės dervos kurios polimerizuojasi (kietėja) nuo UV spindulių. Savybės kaip ir kitų epoksidinių dervų, tik atsparios UV spinduliams (nuo kurių ir kietėja). Daugiau naudojamos pramonėje, nes reikalingas stiprus UV šaltinis. Internetu galima atsisiųsti Norland adhesives NOA61 (http://www.norlandprod.com/adhesives/noa%2061.html), tik iš karto įspėju - juoda diskotekos ar pinigų tikrinimo lempa nepadės - reikia galingo UV diodo (LED) arba kito UV šaltinio su 320 - 380 nm bangos ilgiu. Kietėja per 10-20 s. galutinai 'sendinasi' per 15 min. UV. Jei UV šaltinis bus silpnas laikas laaaba pailgės - pirminis gelėjimas bus per 20-40 min., galutinis kietėjimas - 2 - 3 h. po silpnu UV šaltiniu.
Poliesterinės dervos. Santykinai pigios (2 - 2,5 karto pigesnės už bisfenolines dervas). Greitai kietėjančios, atsparios įvairių aplinkų poveikiui kaip ir bisfenolinės dervos. Smirda, toksiški garai, kietėdamos išskiria šilumą (kietikliai su peroksidais) - didesnis sumaišytas kiekis gali savaime užsiliepsnoti. Trapesnės lyginant su bisfenolinėmis dervomis. Po pirminio džiūvimo pramonėje 'sendinamos' specialiais tirpalais, kad pasiektų savo galutines savybes (tą patį daro laikas per 2-3 mėn. todėl ir vadinasi sendinimu).
Besiplečiantys medienos klijai. Naudojami pramonėje kai reikia užpildyti platesnius tarpus tarp surenkamų detalių. Tai iš esmės yra didelio tankio, skystos frakcijos poliuretano putos (galima sakyti skystas Marcoflex'as). Džiūdamos užpildo visus tarpus, didelis plėtimosi koeficientas - 1l skystos formos tampa 20-30l tūrio gabalu (yra formuluotes su 45l, koeficientais). Tinka naudoti klijuojant plaukiancias vandenyje rankenas. Po išdžiūvimo paviršius yra porėtas, todėl jį dar reikėtų padengti CA arba epoksidu ir nušlifuoti.
Cianakrilatas (Superglue, CA arba CyA) skytas polimeras džiūstantis dėl sąveikos su ore (arba paviršiuje) esančia drėgme. Cianakrilato molekulė polimerizuojasi dėl sąveikos su vandens molekule (arba katalizatorium) - todėl naudojamas medicinoje klijuoti žaizdoms ir audiniams. Liepsnos taškas - 75 - 79 laipsniai (todėl nepalikit didesnio kiekio juodam butelyje ant saulės) Smile. Taip pat prie saugumo technikos reikia paminėti, kad CA reaguoja su natūralia vilna ir vata sukeldamas audringą egzoterminę reakciją ir išskirdamas šilumą -> gali suliepsnoti jei apsitėkšit didesniu kiekiu CA vilnonį megztinį. Todėl buitiniam naudojimui pasirodė formuluotės su stabilizatoriais gelizuojančiais CA - prierašas ant tūbelės 'GEL' būtent tą ir reiškia.
Kontaktinis cementas - skaidrūs tirpiklių pagrindo klijai. Sudžiūvę suformuoją kietą plėvelę ant detalių. Netinka ilgalaikiam medienos klijavimui. Tinka laikinai stabilizuoti judantį varžtą kiaurymėje (nors cianakrilatas džiūsta daug greičiau ir dažnai - po ranka).
Karšti klijai (Hot melt) termoplastikas parduodamas lazdelėmis naudoti klijų pistolete. Netinka ilgalaikiam medienos klijavimui. Minkšta siūlė. Tinka klijuoti šabloną prie plieno.

Information is a weapon of mass destruction...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

GAdas rašė:
Vladui paprašius, sumečiau šiek tiek informacijos apie klijus.

Dėkui. Smile
Tikiuosi, kad kolegoms ši informacija bus naudinga.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Fotoreportažas, kaip gaminamas natūralus kamštis. Smile

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

_Vladas_
_Vladas_ portretas
Vilnius
administratorius
LPA narys
Prisijungė: 2009-11-03
Pranešimai:

Valydamas savo PK atmintį, radau glaustą, bet pradedantiems gan aiškų (mano manymu Undecided ) plienų klasifikacijos aprašymą. Tik nepažymėta ir kur jis paimtas, tad įkelsiu be nuorodos į šaltinį:


Quote:
Plienas


Plienu vadinamas geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2.14% anglies. O jeigu anglies daugiau - tai špižius.

Pliene be Fe ir C dažniausiai būna sunkiai išvengiamos priemaišos: iki 0.7% Mn, iki 0.4% Si, 0.06% S ir 0.07% P.

Plieno savybes, ypač mech. ir technologines, pagrindinai nulemia esamas C kiekis. Didėjant C kiekiui, didėja plieno kietumas ir stiprumas, bet mažėja plastiškumas. Maksimalų stiprumą turi plienas, kurio sudėtyje yra 0.9-1% C.

Mn ir Silicis(Si) (reikalingi dezoksidacijai atlikti) įvedami į plieną jo gamybos metu. Skystame pliene visada istirpsta tam tikras deguonies kiekis, kuris suteikia plienui trapumą. Todėl deguonį is plieno reikia pašalinti. Šis procesas vadinamas dezoksidacija. Ištirpęs pliene Mn ir Si reaguoja su deguonimi ir oksidų pavidalu pereina į šlaką, kuris yra pašalinamas. Kadangi siekiama kuo daugiau dezoksiduoti plieną, tai Mn ir Si įvedame kiek daugiau nei būtina ir jų lieka pliene . Jei Mn ir Si daugiau kaip 0.8%, tai turime specialius manganinį ir silicinį plienus.

Plieno kokybė priklauso nuo jo išlydymo būdo ir jame esančių žalingų priemaišų S ir P kiekio. Siera pliene būna geležies sulfido(FeS) pavidalo ir su Fe sudaro lengvai lydžią eutechtiką FeS-Fe. Ji išsidėsto tarp plieno grūdelių. Todėl, jei pliene yra didesnis nei leistinas S kiekis, tai įkaitinus plieną virš 1000* C (pvz. valcuojant karštai ar štampuojant) ši eutechtika lydosi, pažeidžiamas ryšys tarp grūdelių ir plienas suyra. Šis reiškinys vadinamas karštasis plieno trapumas. Karštasis plieno trapumas pašalinamas įvedant į jį Mn. Tada S, esanti pliene, reaguoja su Mn ir sudaro sunkiai lydų ir plastišką MnS. Jei pliene yra didesnis už leistina P kiekis, tai plienas pasižymi trapumu normaliose ir žemose temperatūrose. Šis reiskinys vadinamas šaltasis plieno trapumas ir ryškus, kai P pliene daugiau kaip 0.1%. Nežiūrint to, P įeina į kai kurių automatinių plienų sudėtį, kurie apdirbami mech. apdirbimo staklėse, nes dėl P pagerėja pjovimo salygos.

Be to, pliene visada lieka ištirpę vandenilio(H), deguonies(O) ir azoto(N).

Plienai skirstomi pagal chem. sudėtį, kokybę, struktūrą, paskirstį.

Pagal chem. sudėtį būna angliniai ir legiruoti plienai.

Pagal kokybę: įprastinės kokybės, kokybiniai, aukštos kokybės ir ypač aukštos kokybės.

Pagal paskirtį: konstrukciniai, įrankiniai ir su spec. savybėmis. Iš konstrukcinių plienų gaminamos mašinų detalės ir statybinės konstrukcijos. Iš įrankinių - įvairios paskirties įrankiai (instrumentai, štampai). O prie spec. plienų priskiriami plienai, kurie pasižymi spec. savybėmis: nerūdijantys, magnetiniai, atsparūs kaitrai ir t.t.


Angliniai plienai


Jie plačiai naudojami visose ūko šakose, kaip palyginti nebrangi konstrukcinė medžiaga, kuri užtikrina pakankamai patikimą mašinų ir mechanizmų darbą.

Įprastinės kokybės angliniai plienai pagal Rusijos standartus žymimi CT ir skaičiuojami nuo 0 iki 6. Raidės reiskia, kad tai plienas, o skaičius parodo sąlyginį markės didumą, pagal kurį žinynuose surandama plieno chem. sudėtis ir savybės. Prieš šią markę kartais rašomos raidės Б ir B, kurios nurodo plieno grupę, o raidė A nerasoma. Kartais sio zymėjimo gale nurodomas plieno dezoksidacijos laipsnis: Cn - ramaus stingimo plienas, Kn - verdančio, Pe - pusiau ramaus. Šių plienų paskirtis įvairi, pvz.: CTO - naudojamas įvairioms neatsakingoms detalėms (turėklams, atitvėrimams). Iš CT1 ir CT2 gaunamos kniedės, plaušai. Iš CT4 - įvairios ašys. Is CT5 - varžtai, veržlės. Iš CT6 - kranų kabliai, žvaigždutės ir kt.

Kokybiniai angliniai plienai žymimi dviem skaičiais: plienas 40, plienas 45. Šie skaičiai parodo pliene esantį anglies kiekį šimtosiomis dalimis. Pvz. verdančio stingimo plienas su 10% C - 10Kn. Kadangi šie plienai turi mažesnį žalingų priemaišų S ir P kiekį, tai jų mech. savybės geresnės ir jie naudojami atsagingesnių detalių gamybai.

Angliniai įrankiniai plienai žymimi raide I ir skaičiumi, kuris parodo pliene esantį C kiekį dešimtosiomis procento dalimis. Jei toks plienas išlydomas spec. būdu su elektrošlakiniu perlydymu, tai jis aukštos kokybės ir žymimas I8M. Iš anglinių įrankinių plienų gaminami įvairūs įrankiai (I7 - plaktukai, I8 - zirklės, I9-I10 - grąžtai).


Legiruotieji plienai


Mech. ir technologinių, fizikinių savybių pagerinimui plienai legiruojami - tai į jų sudėtį įvedami elementai - chromas, molibdenas, vanadis, Si, Ti ir kt. Legiruojantys elementai suteikia plienui spec. savybes, pvz.: atsparumą karščiui, magnetines savybes ir kt. Tai praplėčia plienų panaudojimo sritį ir įgalina naudoti juos žemose ir aukštose temperatūrose, agresyviose chem. aplinkose, elektrotechnikoje ir kitur.

Prie legiruotų plienų trūkumų galima priskirti brangumą ir kai kurių legiruojančių elementų iškasenose trūkumą.

Legiruojančių elementų žymėjimas leidžia sutrumpintai nurodyti jų chem. sudėtį. Kiekvienas leg. elementas žymimas didžiosiomis raidėmis: chromas - X, manganas - Г, varis - D, nikelis - H, molibdenas - M, vanadis - Ю, volframas - B. Dvizenklis sk. markės pradžioje nurodo C kiekį simtosiomis % dalimis. Jei legiruojančio elemento iki 0.5% - jis nerašomas.

Jei plienas aukštos kokybės ir jame griežtai reglamentuotas žalingų priemaišų S ir P kiekis, tai žymėjimo gale rašoma A.

Visi įrankiniai legiruoti plienai ir plienai su spec. savybėmis - aukštos kokybės, todėl A nerasoma. Kai kurios plienų grupes priimta žymėti spec. raide, kuri rašoma prieš markę, pvz.: guolių plienams naudojama Ш markė: ШX15. Įrankiniai plienai žymimi P: P5HG, o elektrotechniniai - Э.


Legiruojantys elementai ir jų įtaka plienų savybėms


Iš legiruojančių elementų naudojamas chromas(Cr). Jis suteikia plienui stiprumą ir kietumą ir šiek tiek sumažina tąsumą. Jei chromo pliene daugiau kaip 12%, jis įgauna ryškias antikorozines savybes, nes plieno pavirsiuje susidaro plona oksidų plėvelė. Tokie plienai vadinami "nerūdijantys". Nikelis(Ni) irgi labai paplitęs legiruojantis elementas. Jis padidina atsparumą korozijai, stiprumą, kietumą, nemažindamas tąsumo. Bet nikelis labai deficitinis metalas ir kur galima keičiamas kitais elementais. Molibdenas(Mo) padidina plieno atsparumą ir tąsumą. Ni ir Ti sukietina plieną ir sumažina polinkį tarpkristalinei korozijai, bet pablogina plieno suvirinamumą. Vanadis ir volframas mažina įrankinių plienų trapumą karštoje būklėje.


Legiruotų plienų klasifikacija


Jie skirstomi pagal legiruojančių elementų kiekį, kokybę ir paskirtį:


I. Priklausomai nuo legiruojančių elementų kiekio skiriami:


1) Mažai legiruojami plienai (juose legiruojančių elementų kiekis <3%)


2) Vidutiniškai legiruojantys plienai 3-10% legiruojančių el.)


3) Daug legiruoti plienai (>10% legiruojančių el.)


II. Pagal kokybę jie skirstomi priklausomai nuo juose esančių pašalinių priemaisų S ir P:


1) Kokybiniai plienai (S ir P 0.035%)


2) Aukštos kokybės legiruoti plienai (0.025% S ir P)


3) Ypatingai aukštos kokybės legiruoti plienai (P 0.025%, S 0.015%)


Jie yra gaunami elektrošlakinio perdirbimo būdu ir naudojami ypač atsakingoms detalėms, dirbant prie didelių apkrovų.


III. Pagal paskirtį skirstomi:


1) Konstrukcinai legiruoti plienai - naudojami mašinų detalių gamybai, turi pasižymėti geromis mech. savybėmis. Šiai grupei priskiriami pagrindiniai ir mažai legiruoti plienai. Mažai leg. plienai yra tarpiniai tarp anglinių ir leg. plienų. Jie atitinka mažaanglius plienus (0.1-0.2%) turinčių legiruojančių elementų Si, Mn .


2) Įrankiniai legiruoti plienai - skiriami matavimo ir pjovimo įrankių gamybai. Tokiems plienams būdingas didelis kietumas, atsparumas ir stiprumas dilimui, esant patenkinamam tąsumui. Įrankiniai plienai turi gerai grūdintis. Plienai skirti pjovimui turi turėti aukštą šiluminį atsparumą. Įrankiams, kurie dirba dideliais pjovimo greičiais, naudojami greitapjūviai plienai, kurie priskiriami prie daug legiruotų plienų, Jie zymimi P18, P9, P5Ф6. Skaičius po P - pliene esančio volframo kiekis procentais. Toliau esančios raidės ir sk. parodo atitinkamų medz. kiekį procentais. Siuose plienuose yra apie 4% chromo ir jis žymėjime nerodomas.


3) Prie plienų su spec. savybėmis yra priskiriami atsparūs kaitrai, dilimui, korozijai ir plienai su spec. elektrinėmis ir magnetinėmis savybėmis. Atsparūs korozijai, t.y. nerūdijantys plienai yra gaunami legiruojant juos elementais, kurie padidina jų lydynio elektrocheminį potencialą. Tam naudojamas chromas. Pvz.: 08X12, 20X13, 20X17. Didžiausias šių plienų antikorozinis atsparumas gaunamas po terminio apdirbimo ir poliravimo. Plieno antikorozinės savybės pagėrėja įdėjus į jį Ni, pvz.: 12X18H9T. Šie plienai yra mažiau stiprūs nei chrominiai plienai, tačiau plastiškesni. Atspariais karsčiui yra vadinami tokie plienai, kurie gali ilgą laiką dirbti po didele apkrova 500-1000* C temperatūroje. Pagrindiniai juose legiruojantys el. yra Ni ir Cr, pvz.: 12X2HrMФ.

Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...

 crksmall-test3.gif

GIKO peiliai

Visi-uz-viena-contur-1.JPG

Svadarbis-peilis-2011.jpg

Foruminis-2012.jpg

view counter

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

view counter
  © 2012 Peilininkų asociacija  
hostingas su 10% nuolaida