Tai betvarkydamas savo mokesčius ta pačia proga pervedžiau "Peilininkų asociacijai" 2 procentukus

Kaip kauniečiai atlaikėt potvynį? Aš į darbą važiuodamas 3 ežerus perplaukiau. Rizikavau, bet sėkmingai, nor ties urmo bazėmis tai jau gera banga prieš buferį ritosi...

Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena
Minima: 2010.08.24

Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Nuo šios dienos šeimininkės tarsi padovanodavo gandrams pavakarius. Nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, tad būdavo nebevalgomi pavakariai.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis.

Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdavo į krikščionišką tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą, o paskui jį paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.

Šventojo Baltramiejaus naktimi (prancūziškai Massacre de la Saint-Barthélemy) vadinamos hugenotų skerdynės, kurias 1572 m., naktį prieš šv. Baltramiejaus dieną, Paryžiuje surengė Prancūzijos karaliaus Karolio IX (1560-1574) motina Kotryna Mediči. Tikslūs Baltramiejaus nakties įvykiai nėra žinomi. Tradiciškai manoma, kad skerdynes pradėti regentė Kotryna Mediči nurodė po to, kai 1572 m. rugpjūčio 21 d. nepavyko pasikėsinimas į hugenotų lyderį kalvinistą Gaspard de Coligny. Coligny turėjo įtakos Karoliui IX-ajam ir įkalbinėjo jį paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių Filipą II-ąjį, sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę. Tai jis matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Kotrynos pasipriešinimu. Ji siekė sustabdyti Prancūzijoje besiformuojančių įtakingų grupių stiprėjimą. Kotryna Mediči bijojo, kad per daug įsigalėjus hugenotams, ji gali netekti valdžios.
Prieš pat Baltramiejaus naktį įvyko protestanto Henriko Navariečio ir Margaretos Valua (Karolio IX sesers) vedybos, į kurias suvažiavo daug turtingų ir žymių hugenotų. Skerdynės prasidėjo rugpjūčio 24-ios naktį apie 3 val. nakties nužudžius admirolą Gaspard de Coligny ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta nuo 3000 iki 10000 žmonių. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose, pvz., Tulūzoje, Bordo, Lione, Orleane. Tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas, bet suskaičiuojama, kad galėjo žūti nuo 10 000 iki 50 000 hugenotų. Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis.
Siekdamas nuslėpti tikruosius skerdynių tikslus, popiežiui ir užsienio valstybėms Karolis IX pranešė, kad hugenotai buvo surengę sąmokslą prieš karalių ir katalikų tikėjimą ir buvo dėl to nubausti.