R. S. Minasian
Keturios peilių grupės rytų Europoje ankstyvųjų viduramžių epochoje
(apie slaviškų formų atsiradimÄ… miškų zonoje)

Galima neperdedant pasakyti, kad geležies amžiuje peiliai po keramikos yra pati masiškiausia archeologinių radinių kategorija. Šie įrankiai randami praktiškai kiekviename archeologiniame paminkle, o kai kuriuose dešimtimis ar šimtais. Volkoviske, pavyzdžiui buvo rastas 621 peilis, o Nerensko kasinÄ—jime Novgorode – 1444. Sukauptas milžiniškas medžiagos kiekis ir tiesiog neįmanoma net apytiksliai nurodyti bendrÄ… Rytų Europoje rastų peilių skaiÄių.

aut.: Ilona VaÅ¡keviÄiÅ«tÄ—

Peiliai.

Ši darbo įrankių grupė gausiausia, ir ne tik Žiemgaloje.
Jų randama ir vyrų, ir moterų kapuose. Matyt, juos galima priskirti ne tik prie darbo įrankių, bet ir prie buitinės paskirties daiktų arba tiesiog prie asmeninio vartojimo reikmenų.
Visi rastieji peiliai – įtveriamieji, mediniais kotais.
Jie dviejų formų: tiesia nugarÄ—le, dažniausiai randami vyrų kapuose, guli dažnai Å¡alia plaÄiojo kovos peilio-kalavijo, ir peiliukai lenkta viršūne – tik žiemgalÄ—ms bÅ«dinga įkapÄ—, randama vien moterų kapuose (jie bus aptarti kartu su kitais moterų darbo įrankiais).
Peiliai tiesia nugarÄ—le nuo 9 iki 20 cm ilgio, su dvejopo tipo geležtÄ—mis: vienų geležtÄ—s vienodo ploÄio, viršūnÄ—lÄ— nuo aÅ¡menų pusÄ—s siaurÄ—ja. Tokie peiliai esti 1–1,7 cm ploÄio.

aut.: Zigmantas Kiaupa

Negausiose ir nedidelÄ—se XIV a. Lietuvos miestieÄių gyvenvietÄ—se gyveno asmeniÅ¡kai laisvi amatininkai ir pirkliai. Jie valdovui atlikdavo specifines miestietiÅ¡kas prievoles – mokÄ—jo turgaus mokesÄius, prekybos muitus.

XIV amžiaus Lietuvos amatininkų gaminiai darėsi geresni. Amatininkai labiau specializavosi ir dar labiau atitrūko nuo žemės ūkio. Didžiausią pažangą amatininkai padarė ten, kur tuo buvo suinteresuota valstybė. Jau XIII a. viduryje Vilniuje buvo pastatyta mūrinė karaliaus Mindaugo katedra. XIII–XIV a. sandūroje Lietuvoje jau statė didelės mūrinės pilis. Iš pradžių Vilniaus pilių kompleksą, XIV a. – Kauno, Senųjų Trakų, Medininkų, Lydos, Krėvos pilis, o taip pat pilis Gardine ir Naugarduke.

aut.: Eugenijus Jovaiša

Sunku dabar pasakyti, kada amatai tapo atskiru verslu, kada atsirado puodžiai, kalviai, baldžiai, dailidÄ—s, juvelyrai, audÄ—jai ar drabužių siuvÄ—jai – tie amatininkai, kurie buvo savo darbo žinovai ir be kurių paslaugų bendruomenÄ— jau nebegalÄ—jo iÅ¡siversti. Vieningos datos Äia, matyt, nerasime. Patys visuomenÄ—s vystymosi dÄ—sningumai įvairiais keliais ir skirtingu laiku į Lietuvos teritorijÄ… atvedÄ— pirmuosius metalus, iÅ¡mokÄ— baltus juos apdirbti ir suformavo specializuotų amatininkų poreikį.

Dar senajame žalvario amžiuje, tarp 1700 ir 1400 m. pr. Kr., Rytų Pabaltijyje atsirado pirmieji atvežtiniai bronziniai dirbiniai. Tai buvo kirviai, kalavijai, durklai.

GimÄ™s Durbane, Pietų Afrikoje, Krisas Ryvas (Chris Reeve) savo peiliadirbio karjerÄ… pradÄ—jo atsitiktinai. Per visuotinius karinius mokymus 1975 m. jis suprato, kad įprastoje kareivio ekipiruotÄ—je trÅ«ksta vieno dalyko - gero universalaus peilio. Kadangi tuo metu jis buvo "vargšas studentas", todÄ—l nutarÄ— peilį pasidaryti pats.

Lenktinis vienašmenis peilis i šveicarų armijos ekipiruotÄ™ buvo įtrauktas 1886 m., kaip sudÄ—tinÄ— "virtuvinių" įrankių dalis, kartu su šaukštu ir katiliuku. Atsuktuvas šautuvui išardyti tuo metu Ä—jo irgi atskiru instrumentu. TaÄiau po trijų metų buvo įvestas naujas šautuvo modelis ir karinÄ— vadovybÄ— ta proga nusprendÄ— visus bÅ«tiniausius įrankius sugrupuoti vienoje vietoje - kareiviškame peilyje. Taip atsirado 1890 m. kareiviško peilio modelis, turintis savyje peilio geležtÄ™, ylÄ…, atsuktuvÄ… ir skardinių atidarytuvÄ…, kadangi tuo metu armijoje buvo įvestas ir skardinÄ—se konservuotas maistas. Taigi šveicaru armijos kareiviškam peiliui jau virs 100 metų.

Facebook

view counter
view counter
view counter

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

view counter
  © 2010 Peilininkų asociacija