Desantas rašė:
Na man yra tekę girdėti apie grūdinimą prisūdytame vandenyje, ar tai greičiau jau daug druskos užpiltos šiek tiek vandens ( :/ nežinau ar čia kalbi apie tą patį). Mano supratimu druskos poveikis pasireiškia tuo jog padidėja vandens virimo temperatūra, dėl ko vanduo ilgesnį laiką kontaktuoja su grūdinama detale skystame būvyje (nesusidaro garų burbuliukų apvalkalo) ir tai duoda staigesnį ir stabilesnį temperatūros kritimą. Tai duoda didesnį kietumą, tačiau ar tai kaip sakai užtikrina minimalias deformacijas nesu tikras. Žinoma logiškai galvojant kai grūdini tarkime peilį jo smaigalys atšala ir užsigrūdina iš karto, o pentis sukaupusi daugiau šiluminės energijos vėsta lėčiau. Taigi mažesnis laiko skirtumas galimai duoda mažesnius įtempimus.
P.S. reiktų specų patvirtinimo ar šie mano išvedžiojimai teisingi nes jie remiasi tik nuogirdomis ir bandymu subendrinti tai ką žinau.
Tai visai kitas metodas, tai ne grūdinimas vandenyje prisotintame druskų. Aš sąlyginai pavadinau druskų vonia.
Man teko susitikti su šio išradimo autoriu, pamatyti šį metodą gamyboje, pavartyti jo daktaro disertaciją su šio metodo bandymais. Aušinimo terpę sudaro du komponentai: NaNO2 ir KNO3 (45% + 55%). Šiuo santykiu yra žemiausia lydymosi temperatūra (178°C). Šis išradimas padarytas dar tarybiniais metais, todėl ar šiuo metu saugos reikalavimai leidžia naudotis šias medžiagas, neturiu informacijos. Pagrindinė produkcija pas jį buvo įvairūs giljotinų peiliai, štampai ir problemas jis sprendė tas pačias: deformacijos (išlinkimai, susisukimai) ir trapumas. Atradęs šį metodą autorius visiškai išsprendė šias problemas. Iš jo desertacijos man labiausiai įsiminė plastiškumo bandymų rezultatai. Bandant du strypus 56HRC tempiant, įzotermiškai užgrūdinto strypo trūkimo vietoje susidarė kakliukas, o tai būdinga tik negrūdintam plienui. Įspūdingiausi sukimo rezultatai. Paprastai užgrūdintas (tepale + atleidimas) strypas nutrūko atlaikęs 17° posūkį. Trūkimo vieta pirmiausia sueižėjo, paviršius buvo dantytas. Izotermiškai užgrūdintas atlaikė 170° posūkį, trūkimo paviršius statmenas, lygus (kaip nusuktas varžtas). Šio metodo raktas yra aušintuvas, per kurį paduodamas vanduo. Jis dalinai panardinamas (10cm) į terpės paviršių, terpė maišoma (patogiausia suspaustu oru per perforuotą vamzdį) ir prisotinama vandeniu. Toliau jau detalės, priklausomai nuo plieno rūšies ir norimų gauti rezultatų.