_Vladas_ rašė:
Tame yra dalis tiesos. Bet likusios dalies tiesos dar trūksta. 
Na to pasekoje susidaro tik tolygūs smulkūs karbidai tai pagerina peilio pjaunamąsias savybes todėl ašmenys ilgiau išlaiko aštrumą
| Diskusijų forumai https://www.knives.lt/diskusijos/ |
|
| Plieno terminis apdorojimas https://www.knives.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=1&t=1474 |
Puslapis 4 iš 20 |
| Autorius: | GAdas [ 2011-12-02- 1:20 ] |
| Pranešimo tema: | _Vladas_ rašė: Tame yra dalis |
_Vladas_ rašė: Tame yra dalis tiesos. Bet likusios dalies tiesos dar trūksta. Na to pasekoje susidaro tik tolygūs smulkūs karbidai tai pagerina peilio pjaunamąsias savybes todėl ašmenys ilgiau išlaiko aštrumą
|
|
| Autorius: | _Vladas_ [ 2011-12-02- 1:38 ] |
| Pranešimo tema: | GAdas rašė: _Vladas_ rašė: |
GAdas rašė: _Vladas_ rašė: Tame yra dalis tiesos. Bet likusios dalies tiesos dar trūksta. Na to pasekoje susidaro tik tolygūs smulkūs karbidai tai pagerina peilio pjaunamąsias savybes todėl ašmenys ilgiau išlaiko aštrumą Viskas teisingai.  Bet tą patį rezultatą galima pasiekti ir kitais TA būdais. Tad lieka neatsakyta klausimo dalis - kam naudojamas šaldymas po grūdinimo? Kitaip sakant, kodėl jis buvo pradėtas naudoti vietoj kitų TA būdų, kurių metų taip pat liekamasis austenitas transformuojasi į martensitą, stabilizuojasi struktūra ir t.t.? 
|
|
| Autorius: | Katinas [ 2011-12-02- 2:08 ] |
| Pranešimo tema: | Didesnis kiekis austenito |
Didesnis kiekis austenito transformuojasi į martensitą. Arba transformacija yra užbaigiamia iki galo Chromas ir vanadis leidžia sumažint temperatūrą (kad ir žemiau kambarinės), kuri reikalinga, kad visas austenitas virstų martensitu. Plius trukdo perlito ir bainito susidarymui. |
|
| Autorius: | _Vladas_ [ 2011-12-02- 3:05 ] |
| Pranešimo tema: | Katinas rašė: Didesnis kiekis |
Katinas rašė: Didesnis kiekis austenito transformuojasi į martensitą. Arba transformacija yra užbaigiamia iki galo Kiek liekamojo austenito transformuojasi į martensitą priklauso ir nuo plieno sudėties, ir nuo TA būdo. Taigi atsakymas teisingas tik iš dalies: kai kuriems plienams šaldymo metu didesnis kiekis austenito transformuojasi į martensitą. Tačiau tada "prašosi" kitas klausimas - o kokiems plienams ir kodėl?
|
|
| Autorius: | Katinas [ 2011-12-02- 3:29 ] |
| Pranešimo tema: | Mano supratimu - smarkiai |
Mano supratimu - smarkiai legiruotiems plienams. Kadangi tuo atveju legiravimo elementai trukdo austenito transformavimuisi į martensitą. |
|
| Autorius: | _Vladas_ [ 2011-12-02- 4:23 ] |
| Pranešimo tema: | Katinas rašė: Mano supratimu |
Katinas rašė: Mano supratimu - smarkiai legiruotiems plienams. Ne tik. Yra dar keli požymiai, kurie apsprendžia, kad kai kuriuose legiruotuose plienuose po grūdinimo liekamojo austenito bus mažai ar jis atleidimo metu sėkmingai transformuosis ir be šaldymo. Taigi patikslinsiu: kokiems plienams, arba pagal kokius požymius galima spręsti, kad šaldymas plienui duos akivaizdžios naudos?
|
|
| Autorius: | Katinas [ 2011-12-02- 5:05 ] |
| Pranešimo tema: | Hmm, pagal didelį anglies |
Hmm, pagal didelį anglies ir/ar legiruotės kiekį? Daug anglies turinčiuose ir/ar smarkiai legiruotuose plienuose, austenitas prastai transformuojasi į martensitą esant nepakankamai žemai temperatūrai. Kai ji pakankamai žema, jis (austenitas) praranda stabilumą ir vista martensitu. |
|
| Autorius: | _Vladas_ [ 2011-12-02- 6:10 ] |
| Pranešimo tema: | Katinas rašė: Hmm, pagal |
Katinas rašė: Hmm, pagal didelį anglies ir/ar legiruotės kiekį? Jeigu dar patikslinsi dėl legiruotės - atsakymą bus galima užskaityti. Katinas rašė: Daug anglies turinčiuose ir/ar smarkiai legiruotuose plienuose, austenitas prastai transformuojasi į martensitą esant nepakankamai žemai temperatūrai. Kai ji pakankamai žema, jis (austenitas) praranda stabilumą ir vista martensitu. O štai čia ne viskas taip paprasta. Yra tam tikri dėsningumai kiek žema vienu ar kitu atveju turi būti temperatūra. Tie dėsningumai apsprendžia, ar tam pačiam plienui vienu atveju reikia šaldymo (ir kokio), ar kitu atveju - nereikia. Tai, beje, siejasi su Tony klausimo dalimi apie šaldymo būdus, į kurį dar nėra teisingo ir išsamaus atsakymo.
|
|
| Autorius: | Katinas [ 2011-12-02- 17:44 ] |
| Pranešimo tema: | Kaip suprantu, kalbant apie |
Kaip suprantu, kalbant apie legiruotę, svarbiausi šiuo atveju yra dideli chromo ir vanadžio beiv olframo kiekiai. Kas dėl šaldymo, tai naudojami negilus/trumpas režimas prie ~ -85C ir gilus/ilgas prie ~190C. Bet tai dar priklauso nuo konkretaus plieno ir kitų faktorių, apie kuriuos, aš greičiausiai nežinau
|
|
| Autorius: | _Vladas_ [ 2011-12-02- 18:35 ] |
| Pranešimo tema: | Katinas rašė: Kaip suprantu, |
Katinas rašė: Kaip suprantu, kalbant apie legiruotę, svarbiausi šiuo atveju yra dideli chromo ir vanadžio beiv olframo kiekiai. Manyčiau, kad šioje dalyje Katino atsakymas priimtinas, bet galutinį žodį tars Tony. Kalbant populiariai, šaldymas gali būti taikomas įrankiniams plienams ir netinka konstrukciniams, ką nulemia skirtinga šių plienu sudėtis, struktūra bei TA režimai. Kaip žinia, įrankiniai plienai gali būti tiek homogeniniai, tiek ir milteliniai. Jeigu kas nori iš kolegos Katino perimti pretendavimą į teisingą atsakymą klausimo dalyje "Kokiems plienams taikomas?", pabandykit plačiau pakomentuoti šaldymui tinkamų plienų sudėties, struktūros bei TA režimų sąryšį su šaldymu. Katinas rašė: Kas dėl šaldymo, tai naudojami negilus/trumpas režimas prie ~ -85C ir gilus/ilgas prie ~190C. Bet tai dar priklauso nuo konkretaus plieno ir kitų faktorių, apie kuriuos, aš greičiausiai nežinau Jau "šilčiau", bet dėja - dar ne "karšta".
|
|
| Autorius: | Tony [ 2011-12-03- 1:13 ] |
| Pranešimo tema: | Grūdinant detales, jose |
Grūdinant detales, jose susidaro dideli liekamieji vidiniai įtempimai. Svarbiausia liekamųjų įtempimų susidarymo priežastis yra metalo tūrio didėjimas austenitui virstant martensitu. Aušinant anglies difuzija austenite jau nebevyksta. Dėl to anglies atomai negali išsiskirti iš austenito kristalinės gardelės ir ją iškreipia. Po grudinimo ne visas austenitas transformuojasi i martensita(kuris yra kietas ir trapus), dar lieka liekamasis austenitas, ir jis tuo didesnis kuo didesnis kiekis legiruojamciu elementu, aukstesne grudinimo temp. ir išlaiykmas. Norint pašalinti vidinius įtempimus daromas plieno atleidimas. Šaldymo metu austenitas galutinai tranformuojasi minusinės temperatuos ribose (-70-120'C) i martensita(kaip minejau kieta ir trapia struktura). Ir kuo martensito kiekis didesnis tuo plieno kietumas didesnis. Šaldymo metu tolygiai išsidėsto karbidai mikrostrukturoje ko pasekoje gaunasi didesnis plastiskumas ir atsparuma dylimui, struktura tampa stabili ir kompaktiška. Gaunamas dimensinis stabilumas, del to saldymas plačiai naudojamas masinu detaliu gamyboje, laboratorijų įrangai kur reiklingi tikslūs detalių matmenys. Saldymas vykdomas įvairiais būdai, skystu azotu(-190'C), sausu ledu(-80'C) ar anglies dvideguoniu. Saldant skysto azoto terpeje kietumas pasiekiamas keliomis HRC padalomis didesnis. Saldymas netaikomas angliniams nelegiruotiems plienams, ferriniams, nerudyjantiems plienams, nes nera pastebėtas saldymo poveikis arba jis labai mažas. Jei ka praleidau ar ne taip susakiau pataisykit Tiek Gadas tiek Katinas esme pasake, o kuris pirmas ir kiek išsamiai palieku spresti adm. |
|
| Autorius: | _Vladas_ [ 2011-12-03- 4:23 ] |
| Pranešimo tema: | Tony rašė: Tiek Gadas tiek |
Tony rašė: Tiek Gadas tiek Katinas esme pasake, o kuris pirmas ir kiek išsamiai palieku spresti adm. Kadangi abu pretendentai nepilna apimtimi atsakė į Tony klausimą, nugalėtojui išaiškinti užduosiu kontrolinį klausimą: šaldymo privalumai buvo paminėti, o kokie yra kriogeninio šaldymo metodo trūkumai?
|
|
| Autorius: | Katinas [ 2011-12-03- 6:22 ] |
| Pranešimo tema: | Neduoda naudos daugumai mažai |
Neduoda naudos daugumai mažai legiruotų plienų. Kaip ir, kogero, tam tikrai daliai smarkiai legiruotų. Tinkamas TA vistiek yra reikalingas. Kaip ir atleidimas po šaldymo Austenito kristalai yra šiek tiek mažesni negu martensito. Jeigu TA atliktas blogai ir austenito likę gerokai per daug, šaldymo metu galimi dimensiniai iškraipymai, t.y. naujų įtampos taškų atsiradimas. Vietoj to, kad eičiau ramiai miegot, mąstau apie visokius šaldymus. |
|
| Autorius: | _Vladas_ [ 2011-12-03- 6:36 ] |
| Pranešimo tema: | Katinas rašė: Vietoj to, kad |
Katinas rašė: Vietoj to, kad eičiau ramiai miegot, mąstau apie visokius šaldymus. Atsakymą parašei, tad dabar gali ramiai miegoti. ![:]](./images/smilies/gsmiley-smiling.gif "Nirvana") Belieka sulaukti ką parašys kolega GAdas. 
|
|
| Autorius: | GAdas [ 2011-12-08- 0:12 ] |
| Pranešimo tema: | _Vladas_ rašė: Kadangi abu |
_Vladas_ rašė: Kadangi abu pretendentai nepilna apimtimi atsakė į Tony klausimą, nugalėtojui išaiškinti užduosiu kontrolinį klausimą: šaldymo privalumai buvo paminėti, o kokie yra kriogeninio šaldymo metodo trūkumai? ;) Pagrindiniai pliusai manau: Likutinio austenito transformavimas į kietesnę formą - martensitą; šis savo ruožtu gilaus šaldymo metu sudaro sąlygas grūdinant susidaryti smulkiems karbidams ir tolygiai jiems pasiskirstyti matricoje. To pasekoje gauname padidėjusį atsparumą trinčiai ir dimencinį stabilumą - mažiau kraiposi grūdinamas (ypač aktualus precizinių štampų pramonėje). Minusai: Sąlyginai brangus (ne namudinėmis sąlygomis dirbti), reikia tiksliai laikytis šaldymo režimo parametrų (tikslūs temperatūros ir išlaikymo laiko parametrai), po šaldymo vis tiek reikalingas teisingas grūdinimas su atleidimu. Tinka plienams legiruotiems Cr, V, W, Ti, Zr, Al, Mo, Nb, Ta. Jei lydinyje daug Cr (berods virš 18 proc) tai šaldymas padės, nes chromas sudaro stambius karbidus; tačiau jei jo nedaug, o legiruojančių elementų virš 2-3 proc.?, tai efekto manau nepajusim, nes legiruojantys elementai (V, Mo, W) sudarys savo smulkius karbidus grūdinimo metu ir likutinio austenito virtimas martensitu jų jau nebesumažins. |
|
| Puslapis 4 iš 20 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|