Jonas N rašė:
Jei kas turėsit noro, išverskit į lietuvių kalbą. Ačiū.
Vertimas gana laisvas
"Mano tėvas visada taip darydavo, aš kartais irgi, kadangi taip paprasčiau. Bet yra ir minusų. Ėsdinant smulkų tarpą/raštą pakilus temperatūrai piešinys gali išplaukti arba lakas atsiklijuoti/nusilupti (tokiu atveju visas darbas eina velniop). Bet tai, žinoma, priklauso nuo konrektaus lako. Mes naudojamės savos gamybos laku (smala/derva + kanifolija) [***
apie kokią čia tiksliai smalą ar dervą kalbama aš nežinau, bet manau kolegos papildys***], tikslių proporcijų nepasakysiu, bet, manau, patys galit susigaudyti atsižvelgdami į šių medžiagų savybes. Galežtė pašildoma ir padengiama minėtu laku (pats lakas būdamas kietame stovyje lydosi prilietus prie tinkamai pašildytos geležtės). Po to dar būtų pageidautina laku išteptą geležtę padengt suodžiais (aprūkyt nuo degančios žvakės ar kokių nors naftos produktų), kad jinai sunkiau sugėrinėtų skysčius (t.y. būtų blogesnis drėkinamumas
). Na o piešinį, savaime suprantama, braižant adata, reikia tinkamai padaryti iš pirmo karto, sugadinus, tos vietos iš naujo laku nebepadengsi, kadangi ėsdinimo metu jis atsiklijuos." Toliau kalbama apie kolegų jau minėtus būdus piešiniui išgauti su printeriu ir t.t.
"Laką gaminu pats. Paprastos smalos/dervos - 7 dalys. Kanifolijos litavimui - 3 dalys. Viską ištirpiname vaitspirite. Išeina kažkas panašaus į "bituminį laką". Skystumas reguliuojamas skiediklio kiekiu".