Diskusijų forumai https://www.knives.lt/diskusijos/ |
|
Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija https://www.knives.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=1&t=884 |
Puslapis 5 iš 8 |
Autorius: | Maksas [ 2014-02-02- 17:57 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
aš rimtai. Mėrbau galima. Ant ažuolo irgi. Tiesa jei ažuolas mirkytas (marinuotas) tai tada ne. Nesenai išdžiovinau porą ruošinių. Spalva gera, kietumas - nagai linksta jokio pėdsako. Bet rankenų normalių nesigaus. Džiūnant suplonėjo iki 0,85-0,75 nuo pradinio diametro. Va čia tai cirkas... |
Autorius: | Valdasn [ 2015-02-10- 12:16 ] |
Pranešimo tema: | Re: Valydamas savo PK atmintį, |
_Vladas_ rašė: Valydamas savo PK atmintį, radau glaustą, bet pradedantiems gan aiškų (mano manymu ) plienų klasifikacijos aprašymą. Tik nepažymėta ir kur jis paimtas, tad įkelsiu be nuorodos į šaltinį: Cituoti: Plienas Plienu vadinamas geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2.14% anglies. O jeigu anglies daugiau - tai špižius. Dar radau ir ketaus apibrėžimą: Ketumi vadinami geležies-anglies lydiniai, turintys daugiau negu 2,14 %. C. Gal kas žinote atsakymą į klausimą: kodėl ZDP189, Cowry-x, turintys 3% anglies vis dar yra plienai? |
Autorius: | Desantas [ 2015-02-10- 14:45 ] |
Pranešimo tema: | Re: Valydamas savo PK atmintį, |
Valdasn rašė: _Vladas_ rašė: Valydamas savo PK atmintį, radau glaustą, bet pradedantiems gan aiškų (mano manymu ) plienų klasifikacijos aprašymą. Tik nepažymėta ir kur jis paimtas, tad įkelsiu be nuorodos į šaltinį: Cituoti: Plienas Plienu vadinamas geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2.14% anglies. O jeigu anglies daugiau - tai špižius. Dar radau ir ketaus apibrėžimą: Ketumi vadinami geležies-anglies lydiniai, turintys daugiau negu 2,14 %. C. Gal kas žinote atsakymą į klausimą: kodėl ZDP189, Cowry-x, turintys 3% anglies vis dar yra plienai? Nes ZDP miltelinis plienas ir jam galima |
Autorius: | _Vladas_ [ 2015-02-10- 15:46 ] |
Pranešimo tema: | Re: Valydamas savo PK atmintį, |
Maksas rašė: aš rimtai. Mėrbau galima. Ant ažuolo irgi. Tiesa jei ažuolas mirkytas (marinuotas) tai tada ne. Nesenai išdžiovinau porą ruošinių. Spalva gera, kietumas - nagai linksta jokio pėdsako. Bet rankenų normalių nesigaus. Džiūnant suplonėjo iki 0,85-0,75 nuo pradinio diametro. Va čia tai cirkas... Reikia žiūrėti ne tik į medienos kietumą, bet ir į tankį. Kuo didesnis tankis - tuo mažiau džiūdama mediena "sėda". Valdasn rašė: _Vladas_ rašė: Plienu vadinamas geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2.14% anglies. O jeigu anglies daugiau - tai špižius. Dar radau ir ketaus apibrėžimą: Ketumi vadinami geležies-anglies lydiniai, turintys daugiau negu 2,14 %. C. Špižius ir ketus - sinonimai. Desantas rašė: Valdasn rašė: Gal kas žinote atsakymą į klausimą: kodėl ZDP189, Cowry-x, turintys 3% anglies vis dar yra plienai? Nes ZDP miltelinis plienas ir jam galima Tikrai taip. Vienas iš "miltelinės" technologijos kūrimo tikslų ir buvo galimybė pagaminti plieną turintį daugiau nei 2,14% anglies. Su tokia sudėtimi gaminant plieną įprastu būdu jis taptų ketumi. |
Autorius: | Valdasn [ 2015-02-10- 16:39 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Tokiu atveju formuluotė, kad plienas - tai geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2,14% anglies, yra neteisinga? Kokie dar kriterijai tą lydinį priskiria plienui arba ketui? |
Autorius: | Desantas [ 2015-02-10- 17:13 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Valdasn rašė: Tokiu atveju formuluotė, kad plienas - tai geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2,14% anglies, yra neteisinga? Kokie dar kriterijai tą lydinį priskiria plienui arba ketui? Formuluotė iš esmės teisinga tik milteliniai plienai turi sakykime išimtį. Miltelinė technologija leidžia padidinti ir kitų legiruojančių elementų kiekį arba surinkti tokią elementų puokštę kuri normaliom sąlygom neįmanoma, ir tai tik todėl kad plienas ne sulydomas, o "sukepinamas" https://www.youtube.com/watch?v=O7U4HWjYcqo |
Autorius: | _Vladas_ [ 2015-02-10- 21:00 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Desantas rašė: Valdasn rašė: Tokiu atveju formuluotė, kad plienas - tai geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2,14% anglies, yra neteisinga? Kokie dar kriterijai tą lydinį priskiria plienui arba ketui? Formuluotė iš esmės teisinga tik milteliniai plienai turi sakykime išimtį. Tiksliau - šis plieno apibrėžimas taikomas tik kai kalbama apie tradicinę metalurgiją (plieno gamyba liejimo būdu). Naujos technologijos suteikia galimybę gaminti labai įvairios sudėties ir sandaros plieną, tad imant bendrai: plienas - tai geležies ir anglies lydinys. Desantas rašė: Miltelinė technologija leidžia padidinti ir kitų legiruojančių elementų kiekį arba surinkti tokią elementų puokštę kuri normaliom sąlygom neįmanoma, ir tai tik todėl kad plienas ne sulydomas, o "sukepinamas" https://www.youtube.com/watch?v=O7U4HWjYcqo Ne visai taip. Video demonstruoja detalių gamybą miltelinės technologijos būdu, t.y. iš pradžių įvairūs milteliai sumaišomi, supresuojami į formas ir po to "sukepinami". Tačiau "miltelinis" plienas gaminamas kiek kitaip - visi priedai dedami į skystą lydinį, atomizuoti milteliai nieko daugiau nepridedant sukepinami karšto izostatinio presavimo būdu į ruošinius, kurie po to valcuojami į išilginius sortimentus. Taigi detalių gamyba ir plieno gamyba - dvi skirtingos miltelinės metalurgijos technologijos. |
Autorius: | Tomas [ 2015-02-11- 2:30 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Valdasn rašė: Tokiu atveju formuluotė, kad plienas - tai geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2,14% anglies, yra neteisinga? Kokie dar kriterijai tą lydinį priskiria plienui arba ketui? 2.14% taisyklė galiojo ir galioja tik nelegiruotam angliniam plienui. Miltelinis ar nemiltelinis plienas šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Nemaišykit miltelinę metalurgiją (kai iš miltelių gaminama gatava detalė) su miltelinių plienų gamybos technologija. Pavadinimai lab. panašūs, bet tarp jų nieko bendro. |
Autorius: | Valdasn [ 2015-02-11- 8:37 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Tomas rašė: Valdasn rašė: Tokiu atveju formuluotė, kad plienas - tai geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2,14% anglies, yra neteisinga? Kokie dar kriterijai tą lydinį priskiria plienui arba ketui? 2.14% taisyklė galiojo ir galioja tik nelegiruotam angliniam plienui O tai kaip su taisykle ketui? |
Autorius: | Desantas [ 2015-02-11- 11:34 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Tomas rašė: 2.14% taisyklė galiojo ir galioja tik nelegiruotam angliniam plienui. Miltelinis ar nemiltelinis plienas šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Tai iš tavo pasakymo (parašymo) suprantu kad tam tikri legiruojantys priedai irgi gali padėti stabilizuoti anglį kad ji nevirstų "varške" ir lydinys liktu plienu o ne taptų ketumi. Ar aš teisingai supratau Valdasn rašė: O tai kaip su taisykle ketui? O čia va truputį info apie ketų http://lt.wikipedia.org/wiki/Ketus Mano manymu ketus nėra taip smarkiai legiruojamas, kad dėl to keistųsi jo anglies taisyklė. |
Autorius: | Valdasn [ 2015-02-11- 14:19 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Ketus taip pat legiruojamas. Apie tai rašo tame pačiame wikipedijos puslapyje http://lt.wikipedia.org/wiki/Ketus . |
Autorius: | Desantas [ 2015-02-11- 15:00 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Valdasn rašė: Ketus taip pat legiruojamas. Apie tai rašo tame pačiame wikipedijos puslapyje http://lt.wikipedia.org/wiki/Ketus . Na kaip aš rašiau tai "Mano manymu ketus nėra taip smarkiai legiruojamas, kad dėl to keistųsi jo anglies taisyklė." iš esmės jei domina ketus tai gali žiūrėti iš kitos pusės, jei lydinyje yra anglies >2,14 ir jei tai ne plienas tada bus ketus iš esmės ta riba teorinė virsmo riba bet normaliai ketus turi gerokai daugiau anglies nei 2,14 kaip rašo iki 4 procentų, bet kiek atsimenu iš universiteto kad bent jau teoriškai anglies kiekis gali būti beveik 7 procentai ir tik pasiekus tą tašką anglis nebetirpsta geležyje tad grynai teoriškai ketus gali turėti 2,14 - beveik 7 procentai anglies. |
Autorius: | GAdas [ 2015-02-11- 15:03 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Desantas rašė: Tomas rašė: 2.14% taisyklė galiojo ir galioja tik nelegiruotam angliniam plienui. Miltelinis ar nemiltelinis plienas šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Tai iš tavo pasakymo (parašymo) suprantu kad tam tikri legiruojantys priedai irgi gali padėti stabilizuoti anglį kad ji nevirstų "varške" ir lydinys liktu plienu o ne taptų ketumi. Ar aš teisingai supratau Valdasn rašė: O tai kaip su taisykle ketui? O čia va truputį info apie ketų http://lt.wikipedia.org/wiki/Ketus Mano manymu ketus nėra taip smarkiai legiruojamas, kad dėl to keistųsi jo anglies taisyklė. Ne vien tik anglies kiekis apsprendžia lydinio pavadinimą. Svarbiau yra kristalinė lydinio struktūra - ZDP189 yra plienas dėl savo kristalinės struktūros. Miltelinė technologija leidžia ištirpdyti didesnį kiekį anglies geležyje nekeisdama plienui būdingų kristalų (karbidų) formos. Darosi įdomu kokios yra šios technologijos ribos t.y. maksimalus ištirpusios anglies kiekis iki virsmo ketumi. |
Autorius: | Tomas [ 2015-02-12- 1:24 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
2.14% C paimta iš Fe-Fe3C diagramos, kuri apima anglinį plieną nuo grynos geležies (Fe-0%С)iki gryno cementito (Fe3C-6,7% С), taigi, visi įmanomi ketūs čia irgi yra. Angliniam pliene ir ketuje be žalingų priemaišų S ir P visada yra ir legiruojančių elementų Si ir Mn. Šie elemantai pagerina plieno struktūrą ir apdirbamumą, bet plieno nedaro legiruotu. Iš pirmo žvilgsnio keista, bet iš antro nekeista, nes jie (Si ir Mn) nesudaro junginių su anglimi ir plienas lieka su visom buvusiom savybėm. Pagrindiniai legiruojantys elementai - Cr, Mo, V, W. Jie "atima" iš plieno anglį ir su ja sudaro junginius (karbidus), dėl to anglies, kuri sudaro junginius su geležimi labai sumažėja ir plieno savybės labai labai keičiasi. Pvz. ZDP-189 esantis 20% Сr "paima" didžiąją dalį anglies ir plienas tampa atspariu korozijai, nors pagal anglies kiekį turėtų būti ketumi. |
Autorius: | Tomas [ 2015-02-12- 2:08 ] |
Pranešimo tema: | Re: Peilių gamybai naudojamų medžiagų enciklopedija |
Miltelinė technoligija padaro tik tiek: -plienas iš skystos būsenos į kietą pereina nesusiliesdamas su oru, dėl ko jame neatsiranda oksidacijos priemaišų -perėjimas iš skystos į kietą būseną įvyksta akimirksniu, dėl to plienas praktiškai nepabūvoja perkaitinimo temperatūroje, kuri tuo žalingesnė, kuo plienas labiau legiruotas. Pirmą punktą galima bent iš dalies įgyvendinti ir tradicinėje metalurgijoje, bet antro - niekaip. Perkaitinimo temperatūra - būsena nuo tik susikristalizavusio plieno iki ~1200*C (stipriai legiruotiems plienams), kurios metu intensyviai auga ir tampa netolygi plieno struktūra. Kuo plienas labiau legiruotas, tuo labiau sugenda struktūra perkaitinimo būsenoj. Blogos struktūros pasekmė viena - plienas trapus. Nedaug anglies ir mažai legiruotų plienų milteline technologija niekas ir negamina, nes pagerėjimas būtų minimalus arba visai nebūtų. Didėjant anglies ir legiravimo pasiekiama riba, kai be miltelinės technologijos plienas būtų nenaudingas dėl trapumo. |
Puslapis 5 iš 8 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |