Ričardas rašė:
Ten buvo DDR gaminto pieno šaldytuvo apdaila.
Plienas pieno talpoms (kaip ir kitiems rakandams kontaktuojantiems su maistu) gali būti įvairus. Nežinant rūšies, reikėtų žiūrėti pagal šalutinius požymius - ar magnetinasi, ar suvirinamas, kokio lygio atsparumas korozijai.
Pagal sandarą "nerūdyjantys" g.b. skirstomi taip:
1. Austenitinis - labiausiai paplitęs mažaanglio stipriai legituoto plieno tipas . Jis nesimagnetina ir nesigrūdina, bet gali būti suvirinamas. Legiruojamas manganu, nikeliu ir azotu.
2. Feritinis - jis negali būti suvirintas ir todėl nėra plačiai naudojamos didelėms talpoms. Bet tinka smulkiems indams ir įrankiams. Atsparus korozijai. Pagrindinis legiruojantis elementas - chromas.
3. Martensitinis - vidutinio anglingumo stipriai legiruotas chromu. Jis magnetinasi, tinka slėginėms talpoms, bet virinasi sunkiai. Vidutiniškai atsparus korozijai. Grūdinasi.
4. Austenitinis-feritinis (dvigubo lydymo) - lengvai virinamas, bet menkai atsparus korozijai.
5. Kalusis - gali būti formuojamas ir termiškai apdorojamas, tad plačiai naudojamas karštai štampuotiems gaminiams. Sudėtyje yra vario, niobio ir aliuminio.
Žinom, kad šašlykinė atspari korozijai - per du metus lauke neaprūdyjo. Dar reikėtų patikrinti ar ant labiausiai kaitusių vietų yra ligatūros oksidacijos žymių ir patikrinti ar įsimagnetina. Beliktų vienas klausimas - ar buvo virinimo žymės?