Diskusijų forumai

www.peilininkai.lt

Dabar yra 2019-08-18- 0:30

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 12 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 2010-06-12- 17:40 
Atsijungęs
Pirmininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-11-03- 19:43
Pranešimai: 8834
Šalis: Lietuva
Miestas: Vilnius

Jeigu turite savo mėgstamiausią peilį - aprašykit koks tai peilis ir kodėl jis mėgstamiausias.

Rašinį galima iliustruoti savo mėgstamiausio peilio nuotraukomis.


Prisijungę dalyviai rašyti gali tiesiogiai šioje temoje, o neprisijungę skaitytojai ta proga gali prisijungti ;) arba siųsti el. paštu: klubas@knives.lt


Mano-peilis.gif


_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai tau jo prireikia...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2010-06-13- 19:45 
Atsijungęs
Klubo narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-12-17- 8:27
Pranešimai: 455
Miestas: Perloja
LAAA BAI PROBLEMATIŠKA RAŠINIO TEMA :))))))) BANDYSIM.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: perlius rašė: LAAA BAI
StandartinėParašytas: 2010-06-13- 20:51 
Atsijungęs
Pirmininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-11-03- 19:43
Pranešimai: 8834
Šalis: Lietuva
Miestas: Vilnius
perlius rašė:
LAAA BAI PROBLEMATIŠKA RAŠINIO TEMA :)))))))

Įdomu kodėl problematiška? :/
Jeigu turi mėgstamą peiliuką, tiesiog parašai kodėl jį mėgsti.
Nebent negali iš saviškių išsirinkti mėgstamiausio... xD

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai tau jo prireikia...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: ..vat apie tai ir kalbu...
StandartinėParašytas: 2010-06-13- 21:21 
Atsijungęs
Klubo narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-12-17- 8:27
Pranešimai: 455
Miestas: Perloja

..vat apie tai ir kalbu...



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: O.Benderis rašė: Mano
StandartinėParašytas: 2010-06-18- 1:51 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 8:58
Pranešimai: 223
Miestas: Vilnius
O.Benderis rašė:
Mano mėgstamiausias peilis...


Man nereikia sukt galvą, išgirdus šį klausimą, kuris čia man mėgstamiausias. Nereikia rinktis. Jis pas mane yra. Mėgiamų yra ne vienas, bet šis – šis yra pats pačiausias. Jis man mėgstamiausias ne tik dėl savo „metalo“, dėl savo funkcionalumo, dėl savo „peilinių“ (gerų) savybių. Bet ir dėl emocinio krūvio, kurį savy nešiojasi, santykyje su manimi. Į jį pasižiūrėjus, dažnai aplanko atsiminimai. Šitoks peilis, man būnant vaiku, matytas pas mano tėvą, gūdžiais tarybiniais laikais, buvo tikras stebuklas, kurį ilgą laiką galėjau tik apžiūrėt iš tolo, tėvui brangių jo smulkmenų dėžutėje. Mane visuomet viliojęs, nes nieko panašaus nebuvau matęs. Paaugus, bet dar neišaugus vaikiškų kelnyčių, aš šį peilį pasiėmiau, neatsiklausęs tėvo, ir slapčiomis išsinešiau į daržą, iki kurio reikėjo kulniuoti pėsčiom kilometrus penkis. Kelionė neprailgo, nes kišenę maloniai svarino TĖVO PEILIS, Jo MĖGIAMAS ir BRANGINAMAS peilis. Atlenkinėjant jį, man, vaikui, kvapą užgniauždavo, apžiūrint, kiek geležčių ir kitokių naudingų įrankių jame buvo. Tačiau šitokia nesankcionuota peilio išvyka šiam peiliui su manimi buvo pirma ir paskutinė – dirbant pasilenkiau, ir peilis iškrito iš kišenės i didžiulių varnalėšų krūvą, kurios buvo aukščio, kaip aš pats. Kiek aš jo ieškojau, kiek sklaidžiau tuos varnalėšų lapus. Neradau . Tėvui prisipažinau, ką padariau, jis aišku, švelniai tariant, neapsidžiaugė, bet ir smarkiai nenubaudė. Deja, nors ir parodžiau, kur jis buvo pamestas, rasti jo nepavyko ir mano tėvams. Praganiau tiem laikam gerą daiktą. Dar dabar kaltė dilgteli prisiminus, nors vėliau atsirado mūsų namuose kitas toks pat peiliukas. Vėliau, nesidomint peiliais smarkiai – dar nesidomint  , aš visada svajojau, kad vat turėsiu kažką panašaus, bet kaip dažnai būna – rankos neprieidavo, kai pinigų būdavo, neprisimindavau, kad jo man reiktų , kai prisimindavau ir atsirado prieinama galimybė jį įsigyt – pinigų pagailėdavau. Taip ir gyvenau aš virtuvinių peilių apsupty .

Laikas bėgo... Pasenau, pražilau. Vedžiau . O peilio vis dar neturėjau. Ir štai, dvi mano mylimos moterys, viena jų – mano motina, kita – mano vaikų motina, grįžo abi iš kelionės po Šveicariją ir įteikė man štai ką:


Victorinox.JPG


Victorinox Officier Suisse - Mountainer 


Džiaugsmo buvo daug, aišku, daugiausiai, kad mano moteriškėm laipiojimas kalnais baigėsi sėkmingai, bet ši dovana man labai brangi. Taip tarsi savotiškai grįžo atgal pas mane anas prapuolęs peiliukas, kuris irgi turėjo žirklutes ir daug daug visko, bet aišku, buvo ne to modelio. Nuo tol šis peilis visuomet su manimi. Aišku, aš jų nešiojuosi dažniausiai minimum du. Maksimum – keturis, penkis. Daugiau -nebent, kai važiuoju su kolegom susitikt . Bet šitas pas mane praktiškai nuolat. Ką čia daug prikalbėsi apie šį konkrečiai peiliuką. Kaip ir visi „šveicarai“ – kokybiškas daiktas, padarytas su dūšia, nors ir štampuojamos detalės, bet surinkinėjami rankomis, tad dūšia į jį įdėta ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme. Seniau pasitaikydavo, kad reikia ką nors atsukt, atkirpt, puldavau ieškot atsuktuvo, žirklių, o jei po ranka nebūdavo šių įrankių, tai likdavo sumanytos operacijos taip ir neatliktos, nors kišenėje turėdavau viską, kas būtų pagelbėję. Dabar jau save išsiauklėjau prisimint, ką su savimi turiu, o ne ką įrankių dėžėj namuose, ar dar kažkur . Šis peiliukas tapo tikru pagalbininku man. Po šitos dovanos, šveicariškas peiliukas atsirado pas mano brolį, pas mano tėvą, pas mano žmoną. Dabar va dėl mamos galvoju, bet ji labai rezervuotai žiūri į peilius kažkodėl, išskyrus virtuvinius. Na, bet dėl šveicariško lenktinuko, vilčių yra, kad prisileis gal ir prisijaukins jį . Malonus rankai, gražus, kokybiškas, patogus, funkcionalus peilis. Su savo istorija, nemaža, su savo aura. Jis man – mėgiamiausias. Gal ir nėra toks įspūdingas, kaip kiti turimi, gal ir atrodo kaip niekutis. Bet yra „šiltas“, savas. Jei Dievas duos, tai mano vaikų pirmasis peilis greičiausiai irgi bus – Victorinox, bent jau iš mano pusės toks kandidatas matomas kaip realiausias . O kaip gyvenimas surėdys, bus matyt.



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2010-06-21- 11:53 
Atsijungęs
Klubo narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-12-17- 8:27
Pranešimai: 455
Miestas: Perloja

Voveruskos.jpg salotos 004.jpg Donoras.jpg


Mer smaigalys.jpg Tarpine merima.jpg peilissvilpa 002.jpg 


saukstai 001.jpg


Mano pats pačiausias Harri Merimaa  ,,Woodsknife" (WK) peiliukas..Nuo mažens man labai patiko lenktiniai peiliukai..Jie turi savy vieną paslaptį..Geležtė gali pasislėpti jame pačiame.Vienu metu jis gali būti viską pjaunantis ir staiga ,paukšt, besilsintis ir romus..Tu su juo gali medituoti..:) užlenkti geležtę..atlenkti geležtę..savotiškai melstis:)))))Peilių dievui:)))


Kodėl WK lenktinukas mano mėgstamiausias?...Gal todėl, kad į jo geležtės smaigalį sugebėjau isidurti jam esant užlenktam....(teko panaudoti dildę,kad ašmenys giliau pasislėptų rėmelyje) ?Gal todėl ,kad geležtė sunkiai atsidarinėjo-teko įdėti bronzines tarpines .Gal todėl,kad jo rėmelio varžtai ir kriaunų varžtai ,,plastelininiai"..Kiek bešildžiau fenu ..vistiek prasisukdavo.Gal todėl,kad po intensyvesnio peiliuko panaudojimo atsilaisvino rėmelio varžtai kurie yra po kriaunomis----skubiai teko ieškoti donoro kiniečio-vyko varžtų ,,persodinimas" :)  (net sulaužant senus ,,kaulus") :)O gal todėl ,kad aš jį (po operacijos) visur dabar nešiojuosi su savimi.Jis tapo patikimas ir tvirtas.


Jo reabilitacija atlikta miške grybaujant, valant grybus,ruošiant grybus troškiniui...Pratesta  reabilitacija- ruošiant lazdyno kuoliukus šiltnamio pomidorams..Draugausim,darysim drožles ,pjaustysim užkandą :) JIS MANO MĖGSTAMIAUSIAS PEILIUKAS :)


Jo rėmas tvirtas ir pjaunančioji briauna aštri...o aš LAIMINGAS...:))))))


 



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Peiliukai mano kelnių
StandartinėParašytas: 2010-06-21- 12:31 
Atsijungęs
LPA narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-11-30- 15:33
Pranešimai: 1449
Miestas: Kaunas
Peiliukai mano kelnių kišenėje apsigyveno berods kai man buvo 6 metai. Gerai pamenu, kaip miestelio parduotuvėje pamačiau po stiklu padėtą sodininko peiliuką su dviem geležtėm ir išprašiau mamos, kad man jį nupirktų. Manau, tai buvo vaikiškoms rankoms labai tinkamas peilis – viena geležtė buvo be smaigalio („avies koja“) ir viršuje turėjo atsikišimą už kurio suėmus būdavo labai patogu ją atlenkti. Antroji geležtė buvo smaili, bet dėl nepatogaus atlenkimo ir baisokos išvaizdos, aš jos beveik nenaudodavau. Po jo buvo kiti peiliukai iš negausaus tarybinių laikų pasirinkimo. O kaip kitaip – žaidžiant ir bėgiojant po skardžius ir miškus be peiliuko neapsieisi. Tada aš dar nežinojau, kad yra tokie peilių mėgėjai, nors vienu metu net buvau surinkęs nedidelę kolekciją. Ir jei tada būtų reikėję parašyti apie mėgstamiausią peiliuką - tai būtų buvę visai paprasta. Bet dabar jau tenka rinktis apie kurį peilį papasakoti. Peiliai turizmui, peiliai darbui namuose, peiliukai laisvalaikui namuose, tiesiog gražūs ar mieli peiliukai. Pasvarstęs nutariau aprašyti savo kasdienio palydovo darbe Benchmade 551 „Griptilian“ istoriją.
            Prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis peiliais. Pirmiausia kišenėje apsigyveno Victorinox „Spartan“, bet jam vienam buvo liūdna. Į kompaniją atėjo neįmantrus M-Tech peiliukas, kurį beveik po metų pakeitė Kershaw „Vapor II“ o pastarąjį Spyderco „Endura IV“. Ir nė vienas šių palyginus neblogų ir nesudėtingam kasdieniam naudojimui tinkamų peiliukų nepritapo. Arba kitaip sakant, buvo keičiami nauju peiliuku be jokio gailesčio. Taip „Endurą“ pakeitė „Griptilianas“. Ir pasiliko...
            Blaiviai žiūrint tai nėra kažkuo išskirtinis peilis. Taip, jis kokybiškai pagamintas, taip, geras plienas ir geležtės forma. Bet tuo pasižymi ir kiti peiliai. Tik „Griptiliane“ visos šios savybės puikiai subalansuotos. Ir matyt peilis turi dar kažką tokio, nes tvirtai įsisegė į mano kelnių kišenę ir gyvena ten jau trečius metus. Per tą laiko atsirado jam rimtas konkurentas – Buck „Vantage Pro“. Retkarčiais net užima „Griptiliano“ vietą. Ir kaskart keisdamas peilį jaučiuosi taip, tartum išduodu ar skaudinu savo ištikimą pagalbininką. Ir žiūrėk po poros dienų „Griptilianas“ vėl kišenėje. Per tuos metus kiek apsitrynusiu segtuku ir kriaunų varžtais, sklandžiai caksinčiu „axis-lock“ užraktu ir aštria puikios formos geležte. Tvirtas, patikimas ir patogus. Mano Benchmade 551 „Griptilian“.


_________________
Kelią galima surasti arba nutiesti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Neringa V. rašė: Aš
StandartinėParašytas: 2010-06-26- 17:35 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 8:58
Pranešimai: 223
Miestas: Vilnius

Neringa V. rašė:

Aš turiu savo mėgstamiausią ir praktiškiausią daiktą virtuvėje- tai peilis. Nors turiu ne vieną peilį, bet vieną esu tiesiog "įsimylėjusi". Mano mėgstamiausias peilis man ištikimai tarnauja jau beveik 10 metų, todėl nenuostabu, kad jis man labai patinka. Šis peilis man pasitarnauja ne tik virtuvėje, jį pasiimu vykdama iškylauti, važiuodama prie jūros. Peilis daug matęs, buvo pamestas iškylaujant, bet ne veltui sakoma, kas ieško, tas randa. Radau jį ropodama po aukštas žoles ir juokindama šeimynykščius ir draugus, bet džiaugiausi kaip milijoną išlošusi. Prieš kelerius metus nulūžo peilio geležtės galas, bet jis vis tiek mano mėgiamiausias ir mielai juo pjaustau salotas, mėsą, duoną, tepu sūrį. Šeimos nariai pyksta, kai grybaudama, iškylaudama imu tik tą peilį. Jie sako, kad jis nepatogus, yra geresnių, sulankstomų, bet aš savo peilio iškeisti neketinu. Jis lyg sutvertas man. Be to, pjaunant mėsą yra parodęs savo neribotas galimybes, kai "pavedė" gerokai didesnis peilis. Šis peilis yra mano mėgiamas ir branginamas daiktas ir jo aš nevertinu pagal firmą ar tai, kad jo geležtės galas nulūžęs, bet mano simpatijos priklauso būtent jam, mano rankose šis iš pažiūros nelabai išvaizdus daiktas tarsi atgyja.


10x7-Picture 185.jpg 



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2010-07-02- 11:47 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-12-17- 8:11
Pranešimai: 397
Miestas: Girežerio k., Varėnos r.

"Mano mėgstamiausias peilis"? Mėgstamiausias? Vienas? Kaip išsirinkti "patį, patį", kai jų yra gan daug, visi savaip geri ir mėgstami? Panašūs sunkumai, matyt, iškildavo ir turkų sultonui einant į haremą. Papročiai reikalavo sultoną laikytis eiliškumo. Kai reikia rinktis monogamiškai, renkuosi tą peilį, kuris daugiausia laiko išbuvo rankose. Juo išdrožiau ne vieną šimtą skulptūrų, kaukių, paukščių ir žaislų. Dažniausiai peilis raižė liepos medieną, iš po jo ašmenų nukrito krūvos drožlių. Tai paprastas peilis darbininkas.


  FK I.JPG   FK1.JPG 


Peilio geležtę daugiau nei prieš 15 metų nukaliau iš vožtuvo, specialiai negrūdinau. Plieno kietumas 57 HRC(matavo Vladas!), gal kiek mažoka, bet liepos medienai pakanka. Plienas elastiškas, netrupa pjaunant ir kietą ąžuolą. Tačiau peilis užgaląstas mažu kampu ir neskirtas kietmedžui. Geležtės ilgis 54 mm, plotis 11, storis 1,1 mm, link smaigalio plonėja ir truputį linksta. Pradžioje peilis buvo 60 mm ir bent kiek platesnis. Per ilgus metus intensyviai dirbant, dažnai galandant, jis neteko dalies ilgio. Rankena(120 mm) iš paprasčiausio beržo, neslidi. Ji įpjauta iki vidurio, kur epoksidiniais klijais įklijuota geležtė. Papildomai suvežta kaproniniu siūlu griovelyje.


P7020197.JPG   FK3.JPG


Dabar turiu ir kitų gerų peilių, tačiau šis vis dar po ranka ir beveik kasdien sminga į medį. Sminga lengvai ir smagiai, - ne veltui jis mėgstamiausias!


FK2.JPG  FK5.JPG


Juo ir dirbu. Kviečiu prisijungti:


 [YOUTUBE]QOuMQkYVQl8[/YOUTUBE]

 


 [YOUTUBE]V39eE2XpnxY[/YOUTUBE]



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2010-07-04- 23:43 
Atsijungęs
Pirmininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-11-03- 19:43
Pranešimai: 8834
Šalis: Lietuva
Miestas: Vilnius

 Būna taip, kad sutinki žmogų ir nuo pat pirmos akimirkos pajunti jam simpatiją. Nepažįsti jo, nieko apie jį dar nežinai, tačiau jauti, kad tai - geras žmogus... :)  

Prieš keletą metų man panašiai atsitiko su vienu peiliuku, kuris visiškai atsitiktinai pateko į mano rankas. Nei aš jo norėjau, nei man jo reikėjo. Maža to, atsižvelgdamas į savo prioritetus, taikomus peiliams, turiu pripažinti, kad šis peiliukas – visiškai ne mano „skonio“: nei konstrukcija, nei medžiagomis, nei formomis. Kasdieninėms reikmėms renkuosi ir naudoju visai kitokius peilius, su patikimesniu užraktu, iš praktiškesnių medžiagų ir universalesnio dizaino. Dažniausiai tai būna kuris nors iš Chris Reeve Knives sulankstomų peilių, nes mėgstu šio gamintojo peilius ir jie puikiai tinka mano poreikiams. Tačiau CRK peiliai - tai sąmoningas pasirinkimas.

O štai šį peiliuką nežinau už ką mėgstu.


86redIMG_8390.jpg 86redIMG_8391.jpg


Bet jis visada su manimi. Nors naudoju jį tik tuomet, kai po ranka neturiu kito peilio. Atvirai sakant, nešiojuosi jį labiau kaip savotišką talismaną, kuriam netyčiom likus namie (retkarčiais taip deja nutinka), pasijuntu nejaukiai. Tarsi būčiau pamiršęs kažką labai svarbaus.

Ir būtent šis peiliukas dažnai atsiduria mano delne vien tam, kad ten būtų. Be jokio konkretaus tikslo. Ir tūno rankoje neatlenktas. Toks neišvaizdus, bet sentimentalus niekutis. Nors reikalui esant, puikiai pasitarnauja ir kaip naudingas įrankis. Tik kaip įrankio man jo prireikia labai retai, o nešioju jį nuolat. Beveik visur ir visada.

Taigi aš jį tikriausiai mėgstu. Ir labai gali būti, kad mėgstu labiausiai.


107redBoye 009.jpg


Sukūrė ir pagamino šį peiliuką David Boye (Boye Boat Knives)

Vadinasi peiliukas „Boye Boat Cobalt Folding Knife

Išvertus, pavadinimas skambėtų kaip „ Boye sulenkiamas valties peilis iš kobalto“. Pavadinimas atspindi šio peilio paskirtį – jis pritaikytas būriuotojams ir kitiems jūrininkams. Kaip žinia, jūros vanduo dėl jame esančių druskų labai agresyvus plieno atžvilgiu, tad nuo jūros vandens su laiku rūdija net tokie „nerūdijantys“ plienai kaip AISI 420 ar kiti panašūs mažaangliai stipriai legiruoti chromu.

O Boye peilių geležtės ypatingu būdu liejamos iš „dendritinio kobalto“ (kobalto, chromo, nikelio, volframo, silicio, geležies ir anglies lydinio), kuris visiškai atsparus korozijai. Ir nesimagnetina, tad neįtakoja kompaso rodmenų netgi jeigu guli šalia.

Boye lydinys ypatingas dar ir tuo, kad pasižymi dideliu atsparumu dilimui (atsparesnis už bet kokį kitą peilių gamyboje naudojamą plieną), kas aktualu pjaustant takelažą, tinklus, jūros dumblius ar kitokias pluoštines medžiagas. Ypač tai svarbu ekstremaliose situacijose, pvz. audringoje jūroje, kai pagaląsti peilio tiesiog nėra galimybės, o pjauti reikia, nes nuo to gali priklausyti gyvybė.

Beje, galandasi šis lydinys lengvai, kadangi yra sąlyginai minkštas, o gerai pjauna ir nedyla kietų karbido kristalų dėka. Šiomis savybėmis jis labai panašios į legendinį bulatą, tik bulatas rūdija, o Boye kobalto lydinys – ne.

Praktiškas ir peilio dizainas – vientisa, tvirto ir lengvo „Zytel“ plastiko rankena su kiek žemyn palenkta geležte, kad būtų patogiau pjauti „nuo savęs“. Prie rankenos patikimai pritvirtintas „kibus“ titaninis segtukas (panašios konstrukcijos kaip CRK) ir korozijai atsparaus AISI 304 plieno lankstas, prie kurio gali būti pririšamas pasaitėlis ar už kurio peilis prisisegamas kitokiu būdu, kad netyčiomis nepasimestų. Ašinis varžtas, lanksto įvorė ir užrakto smaigas taip pat pagaminti iš plieno AISI 304, o užrakto („back-lock“) svirtis – iš kobalto lydinio, tad visos peilio detalės atsparios korozijai.

Peilis lengvai atlenkiamas ir sulenkiamas viena ranka. 7,5 cm ilgio ir 2 mm storio geležtė fiksuojama užraktu „back-lock“, siekiančiu rankenos nugarėlės vidurį. Rankena 10 cm ilgio ir 1 cm storio. Sveria peilis tik 55 gramus.

Mano turimas „Pointed-Tip„ modelis skiriasi nuo grynai jūrinio „Cheepsfoot“ ir yra kiek universalesnis, nes „ieties antgalio“ formos geležtė neturi dantytumo, tad geriau tinka pjauti kietesnes medžiagas ar drožti medieną. Peiliukas taip pat neturi mazgams atrišinėti skirtos titaninės ylos su takelažiniu raktu, bet su visomis įprastinėmis miesto gyventojui pasitaikančiomis užduotimis šis peilis susidoroja be vargo.

Jis puikiai pjauna, yra kompaktiškas, lengvas, pakankamai tvirtas ir atrodo „taikiai“. Gal dėl to jį mėgstu?... :/  


97redBoye 015.jpg


_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai tau jo prireikia...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Mano megstamiausias butu Vox
StandartinėParašytas: 2010-07-08- 12:34 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-12-10- 22:27
Pranešimai: 1225
Miestas: Vilnius

Mano megstamiausias butu Vox Boker Prymate, bet kolkas galimybes neleidzia :)

Todel konkurse nedalyvavau :)



Patogus, ergonomiskas, nedidelis, 7mm storio gelezte ir nuolydziai teisingi.



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:  Rašinys per klaidą
StandartinėParašytas: 2010-07-24- 16:50 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 8:58
Pranešimai: 223
Miestas: Vilnius

 Rašinys per klaidą buvo ištrintas, tad atstatom ir atsiprašom Autoriaus.


julius rašė:
Nežinau ar gimiau su peiliu, bet kiek save atsimenu peilį turėjau. Nesunku suprasti iš kur tas potraukis atsirado, nes tai paveldėjau iš tėvo, su kurio iki šiol draugiškai konkuruojame peilių kiekiu ir įvairove. Pirmas peiliukas (su patobulinimu, kad galėčiau pasikabinti ant kaklo) buvo iš tėvo rankų, po to buvo truputėlį didesni ir kokybiškesni, bet tai buvo vis tiek ne tas ko širdis intuityviai norėjo. Griuvius geležinei uždangai prasiplėtė asortimentas ir akiratis, todėl greitai kišenėje jau buvo vienas kitas ispaniškas, vokiškas ar kiniškas peiliukas. Panašiu laiku akis užkliuvo už atsiradusių Victorinox peiliukų asortimento. Keletą mėnesių „brendau“ (jaunesniems žmonėms norėčiau paaiškinti, kad tais laikais Victorinox peiliai kainavo žymią dalį vidutinio statistinio lietuvo atlyginimo) ir griebiau jautį už ragų - įsigijau rinkinį Victorinox Survival-Kit. Įsigijus šį rinkinuką ir jau kokie 17-18 metų nepaleidžiu jo iš rankų. Kadangi praėjo nemažai metų, tai iš pirmojo rinkinio liko tik dėžutė, instrukcija, odinis dėklas ir automatinis pieštukas. Po kokių 15 metų nusipirkau naują Victorinox SwissChamp, nes senasis jau buvo su ryškiais dėvėjimo požymiais. Odinio dėklo „išgyvenimo“ turinys metų bėgyje irgi keitėsi, nes jį pritaikiau savo poreikiams. Dingo iš jo kompasas, galąstuvas, degtukai, veidrodėlis ir kt. smulkmė, bet atsirado žiebtuvėlis ir žibintuvėlis. Pats peilis nėra labai praktiškas, nes labai storas, bet tai ne bėda, nes visada kišenėje yra koks nors EDC. Per ilgą laiką naudojant šį peilį, turbūt nebuvo nė vieno įrankio kurio kada nors nebūtų prireikę, bet dažniausiai buvo naudojamasi žirklėmis, replytėmis, įvairiais atsuktuvais, medžio ir metalo pjūkleliu ir aišku kamščiatraukiu. Po šio peilio įsigijimo po to buvo ir bus įvairių trumpalaikių meilių, bet ši tikra pirmoji nerūdija.


Julius-img1717f.jpg


Julius-img1713.jpg



Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 12 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į:  
cron
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Group Color scheme by ColorizeIt!
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007