O.Benderis rašė:
Vladai Norėjau paklausti, o kokia stropo istorinė/geografinė kilmė? Kiek tai sena - lentutė su priklijuota, ar kitaip pritvirtinta oda, kur tai primiausia atsirado, kada? Tiesiog pasidarė įdomu. Ar tai pakankamai naujas, "jaunas" įrankis, šių laikų peilininkystės išradimas?
Mano žiniomis, pirmieji įrankiai skustuvams aštrinti su pritvirtinta ir abrazyvu itrinta oda atsirado XIX a. Vokietijoje, o iš ten paplito į kitas šalis. Tačiau tai buvo ne šiaip lentutės su oda, o dvipusiai galastuvai, kur vienoje pusėje priklijuotas akmuo, kitoje oda. Na ir mechaninio galastuvo detalės. Vieną iš panašių galąstuvu skustuvams jau rodė kolega Suopis.
Be to, skustuvams aštrinti buvo populiari diržo atmaina - odine juosta aptemptas medinis rėmas su rankena. Šis įrankis buvo pakankamai brangus (ir dabar jis nepigus), tad tikėtina, kad "auksarankiai" jį supaprastino odos juosta tiesiog pritvirtindami prie lentutės.
Kur pirmiausia pasirodė būtent ant kieto lygaus pagrindo pritvirtintos odinės ar medžiaginės pustyklės - neturiu patikimos informacijos (konkuruoja Vokietija ir Anglija), bet plisti jos pradėjo tik XX a.
Pasinaudojau pagalba "skambutis draugui".
Draugas - LKI lituanistas, išklausęs įrankio apibūdinimą, ekspromtu pasiūlė terminą "gludintuvas" arba trumpesnį variantą - "glustas".
"Gludintuvas" - nuo veiksmažodžio "
gludinti" - daryti gludų, lyginti, šlifuoti.
"Glustas" -
archaiškesnės sandaros žodis siejamas su tuo pačiu veiksmažodžiu: gludinti.
Man tas "glustas" visai neblogai skamba. Ir su jau esamais "brukštas" bei "pustas" fonetiškai dera.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ir pasirodo net trumpiau :-/