MindE rašė:
_Vladas_ rašė:
Tokia lietuviškos terminijos sudarymo sistema bendru sutarimu nusistovėjo jau seniai ir jos laikomės iki šiol.
Gal galima apie ta sistema issamiau?
Galima.
Pradėkim nuo to, kad kiekvieną daiktą galima suskaidyti dalimis įvairaus detalumo lygiuose.
Peilio atveju bendriausias suskirstymas būtų į dvi dalis:
geležtė ir
rankena. Toks skirstymas akivaizdus ir visuotinai žinomas, todėl ir kaip bendrinių žodžių, ir kaip terminų "geležtė" ir "rankena" reikšmės visiems aiškios. O jeigu visiems viskas aišku - paliekam kaip yra.
Toliau kiekvieną dalį "geležtė" ir "rankena" galima suskirstyti bei apibūdinti smulkiau.
Pvz. geležtę sudaro tokie elementai/dalys, kaip:
pentis,
smaigalys,
ašmenys,
nuolydžiai. Priklausomai nuo geležtės geometrijos, tų dalių g.b. daugiau. Pvz.
plokštumos,
kulnas,
padas/pėda,
petukai,
įduba pirštui,
išpjova ir t.t. Šie žodžiai, kaip peilininkystės terminai jau gali turėti kitokią reikšmę nei bendrinė, nes tos dalys, ar bent kai kurios iš jų, nėra visuotinai žinomos. Taigi reikia arba rašyti konkretaus termino sąvokos apibrėžimą ir/arba parodyti peilio schemoje. Kadangi šis skirstymo lygis dar pakankamai akivaizdus ir ne peilininkams, tikslūs apibrėžimai nebuvo kuriami, o tik apsiribojom termino identifikavimu schemoje. Kol visiems viskas buvo aišku.
Toliau vėl gi, kiekvieną paminėtą dalį galima analizuoti dar smulkiau ir išskirti variacijas. Pvz. pentis g.b.
tiesi ar
lenkta,
įgaubta ar
nusklembta,
plokščia ar
užapvalinta, su
įrantomis ar
ašmenimis. Savo ruožtu pvz.
penties ašmenys gali būti
tikri (aštrūs) ir
netikri (neaštrūs). Gilinantis į
ašmenų sandarą atsiveria naujas lygmuo su naujais elementais. Jų nagrinėjimui jau reikalinga atitinkama specializuota kvalifikacija ir specialybinės žinios. O ten jau yra sava lietuviška terminologija. Pašaliniam žmogui, kuris nesidomi peilininkyste, šie ypatumai gali būti nežinomi (ar nereikšmingi) todėl jiems nereikalingas ir terminų apibrėžimas, o peilininkams skirtumai iš patirties žinomi ir terminų reikšmės pagal kontekstą (detalizavimo lygį bei specializaciją) akivaizdžios.
Todėl diskutuojam ir parenkam/kuriam tik tuos terminus, kurių arba dar nėra lietuvių kalboje (pvz. nuolydžių variacijų pavadinimai, nuo ko ši tema ir prasidėjo), arba yra keli skirtingi variantai ir reikia išsirinkti vieną. Tokį, kuris būtų termino sąvokai artimiausias savo žodžio/žodžių bendrine prasme, t.y. intuityviai suprantamas. Ir priimtinas peilininkų bendruomenei. Ar bent jau daugumai.
Žodžiu, peilininkų lietuviškos terminijos sudarymo sistema paremta aiškiausių/tinkamiausių lietuviškų žodžių ar žodžių junginių (t.y. terminų) parinkimu, o ne tiesioginiu terminų vertimu iš užsienio kalbos.