Kalbant apie savigyna bendrai, manau daugeliui būtų pravartu suprasti kas yra ta "būtinoji gintis", "būtinosios ginties ribos" ir "ginties provokacija". Ginantis tai gali praversti labiau, nei peilis kišenėje.
Būtinoji gintis - tai būklė, kai ginantis nuo pavojingų veiksmų/kėsinimosi užpuolikui padaroma žala neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Pagrindinė būtinosios ginties sąlyga:
pavojingas kėsinimasis į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būstą ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (visuomenės ir valstybės saugumą, normalų valstybinių įstaigų funkcionavimą ir pan.)
turi būti realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.
Dažna "gynėjų" klaida, kad kilus bet kokiam konfliktui ar vien tik atkreipus į save pavojingai atrodančių "budulių" dėmesį - dėl nepagrįsto įtarumo ar baimės imamasi savigynos veiksmų siekiant išvengti potencialiai galimo kėsinimosi.
Kadangi realaus kėsinimosi dar nėra ir kiek jis bebūtų tikėtinas, jis egzistuoja tik besiginančiojo vaizduotėje, taigi nėra ir būtinosios ginties. Atitinkamai už veiksmų pasekmes tokioje situacijoje teks atsakyti "pagal pilną programą".
Būtinosios ginties būklė atsiranda nebent tais atvejais, kai yra
reali kėsinimosi grėsmė (išsitraukiamas ginklas,
atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.).
Taigi tikėtina, kad jeigu užpuolikas neginkluotas, savigynai išsitraukus bet kokį peilį labai paprasta iš "aukos" tapti "užpuoliku" ir būti teisėtai "subaladotam".
Beje, muštynių atveju, kai abi pusės "baladojasi", t.y. puola viena kitą, būtinoji gintis netaikoma niekam.
Kita situacija, kai būtinoji gintis netaikoma: asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą. Tai vadinama "ginties provokacija" ir teisme tuo dažnai bandoma pateisinti veiksmus prieš peiliu ar pistoletu (pvz. dujiniu) ginkluotą asmenį. Kas bus pripažintas "auka", o kas "užpuolikas" - priklauso nuo šalių surinktų ir teismui pateiktų įrodymų. Kaip kolega
Vaidas minėjo, su tais įrodymais įvairiai gali būti.
Taigi, matomoje vietoje savigynai nešiojantis pavojingai atrodantį peilį (kokius dažniausiai ir renkasi "savigynos peilių" mėgėjai), ir ypač, jeigu konflikto įkarštyje jį išsitraukei, galima iš "aukos" tapti "užpuoliku" ir būti teisėtai "subaladotam".
Dar verta paminėti situaciją, kai kas nors įsibrauna į namus. Čia taip pat taikomos būtinosios ginties sąlygos, t.y. vien įsibrovimo į būstą nepakanka, o turi būti reali kėsinimosi grėsmė ar realaus kėsinimosi požymiai. Todėl jeigu savo namuose mirtinai prilupsit pro langą įlindusį nepilnametį vagišių su atsuktuvu rankoje - tai nebus būtinoji gintis.
Realiai pavojingi įsibrovimai į būstą dažniausiai nesukelia abejonių dėl ginties būtinumo ir ginties pasekmių teisėtumo. Nebent būna susiję su akivaizdžiu būtinosios ginties ribų peržengimu.
Štai kokias taisykles šiuo klausimu įteisino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas:
LAT rašė:
Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, kai tyčia padaroma besikėsinančiajam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.
Vertindami ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismai privalo atsižvelgti į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą bei besikėsinančiajam padarytos žalos dydį.
Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, lytinė laisvė, gyvybė, sveikata, valstybės saugumas ir pan.).
Kėsinimosi pavojingumą lemia kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir kitos panašios aplinkybės.
Teismai turi žinoti, kad įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jos intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.
Įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.
Taigi, nors įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi, tačiau ribojamas žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.
Tai verta įsisąmoninti.
Ir vadovaujantis sveika nuovoka, sąžiningai pačiam sau atsakyti į klausimą: ar ekstremalioje būsenoje aš sugebėsiu kontroliuoti savo veiksmus ir valdyti peiliu daromos žalos dydį?
Jeigu atsakymas "ne", gal atsižvelgiant į visas mano aukščiau paminėtas aplinkybes, išmintingiau pasirinkti nuolatiniam nešiojimui kitą gynybos priemonę, kurios panaudojimo pasekmės potencialiai mažiau žalingos ar gali būti kontroliuojamos, o nepalankiai susiklosčius aplinkybėms neapsunkins besiginančiojo bei jo artimųjų gyvenimo? :/
Klausimas retorinis, tad atsakyti nebūtina.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Tik nemoku trumpai suformuluot 
