Pakalbėkim apie geležčių kietumą

[_Vladas_]

Man dar norėtųsi nesudėtingo atsakymo:
Kietumas (Toughness) VS Dilumas (wear resistance). Kaip suprasti šiuos parametrus?

Supaprastintą parametrų apibūdinimą rasi čia. O jeigu nori sužinoti išsamiau, teks pasistudijuoti Metalotyrą.
Bendrąja prasme "atsparumas dilimui" (Wear resistance), kaip ir "kietumas" (Toughness) - tai nors ir susiję, bet skirtingi plieno "stiprumo" mechaniniai rodikliai.
"Kietumas" apibūdina plieno gebą priešintis lokaliam spaudimui ar įrėžimui, o "atsparumas dilimui" - tai bendresnis "stiprumo" rodiklis nes priklauso ne tik nuo "kietumo", bet ir nuo kitų plieno savybių, tokių kaip "plastiškumas" ar "trapumas".
Pvz. jeigu plienas kietas, bet trapus - ašmenys degraduos ištrupėdami, t.y. dils ir dils greičiau, negu tarkim minkštesnio, bet stangresnio plieno, kuris dėl savo savybių balanso degraduos lečiau.
Todėl kaip jau buvo kalbėta šioje temoje, peilininkystėje svarbu ne pavieniai plieno deformacijų rodikliai, o savybių balansas.

Ir dar į temą:
Kietas, bet lengvai galandamas? Kodėl?/ Kaip?
Ar visada lengvai galandamas = lengvai dylantis?
Ar visada KIETESNIS= TRAPESNIS? Ar čia jau priklauso nuo mišinio+apdirbimo?

Pirmiausia reikia suvokti, kad galandimas - tai plieno dilinimas kietesniais už plieną abrazyvais.
Anta, reikia žinoti kokia yra konkretaus plieno sudėtis ir struktūra.
Priklausomai nuo plieno struktūros ir kietas plienas gali būti nesunkiai galandamas, pvz. anglingi nelegiruoti plienai. Lygiai kaip ir nesunkiai galandamas plienas gali b0ti sunkiai dylantis, pvz. minkštieji bulatiniai plienai ar negeležiniai lydiniai (Stelitas, Talonitas, Boye kobalto lydinys etc.)
Bet tai galima sakyti išimtiniai atvejai, o daugumos populiarių peiliams gaminti naudojamų plienų atveju, kaip taisyklė: kuo kietesnis plienas - tuo atsparesnis dilimui - tuo sunkiau galandamas.

Dėl "kietesnis=trapesnis" jau buvo rašyta šioje temoje - tokios tiesioginės priklausomybės nėra jeigu plieno TA tinkamas.
Kitaip sakant, kiekvienas plienas turi savo kietumo ribą, kurios neviršijus trapumas nepasireiškia.
Su sąlyga, kad plieno gamintojas specialiai nekūrė plieno su aukštu kietumu ir žemu plastiškumu (pvz. ZDP-189).

[Maksas]

Mano nuomone kietumas labai apibendrinantis parametras. Realiai juk svarbu pjaunančios briaunos tvirtumas - kad nesideformuotų mechaniškai, ir atparumas dilimui. Pvz yra miltelinis plienas s90, tai iki 60 jis labai retai grūdinamas. Bet aštrumą laiko gerai.

[GAdas]

Grudintas mufelines krosneles pagalba. Kietumas jau numatomas pagal nustatyta grudinimo temperatura, na bet dar matuotas su dildem deimantinem.Dildes po grudinimo vos vos kabina, bet gelezte stiklo dar nebraizo. Reiskia apie 61-62 HRC, nes stikla braizyti pradeda nuo 63HRC.

mufelis su termostatu Vilniuje, žinosiu .
Dėl dildžių - tai dildės tikrai nedeimantinės:). O jei stiklo nebraižo - tai 60 ir mažiau. Pas mane guli ruošinys - kietumas 61, bet stiklą raižo. O su dilde aš ir greitapjūvį P18 64 kietumo suraižiau .

Manau klysti, nes Valentin'as buvo teisus dėl kietumo ir stiklo -> nuo 63-64 HRC pradeda rėžti stiklą. Kad pas tave 61 HRC ruošinys raižo stiklą tai netikiu, nes stebuklų nebūna > arba neteisingai nustatytas kietumas, arba ten ne silikatinis stiklas. Nežinau kokios pas tave dildės (ne deimantinės), bet pas mane yra keli grąžtai ir frezos iš R18, ir jų tikrai jokia rusiška, kinietiška ar čekiška dildė neima (nebent spec. dildės grūdintos iki 72 HRC).

[loki]

Pritariu, 61 stiklo tikrai nekremta.

[_Vladas_]

Pritariu, 61 stiklo tikrai nekremta.

Tai priklauso nuo plieno rūšies ir kokią plieno struktūra turim po TA.
Pvz. D2 (Х12МФ) po aukštatemperatūrinio atleidimo ir su 55 HRC stiklą braižys. Nes minkštoje matricoje - kieti chromo-vanadžio karbidai.
Todėl stiklo braižymas, ypač stipriai legiruotiems plienams, - neinformatyvus rodiklis.
Su stiklu korektiška tikrinti nebent anglinglų silpnai legiruotų plienų kietumą. Ir tai su sąlyga, kad plieno TA standartinis.

[Maksas]

Manau klysti, nes Valentin'as buvo teisus dėl kietumo ir stiklo -> nuo 63-64 HRC pradeda rėžti stiklą. Kad pas tave 61 HRC ruošinys raižo stiklą tai netikiu, nes stebuklų nebūna > arba neteisingai nustatytas kietumas, arba ten ne silikatinis stiklas. Nežinau kokios pas tave dildės (ne deimantinės), bet pas mane yra keli grąžtai ir frezos iš R18, ir jų tikrai jokia rusiška, kinietiška ar čekiška dildė neima (nebent spec. dildės grūdintos iki 72 HRC).

Galėsiu kada pademonstruoti. Tiesa jėgos tai reikia do***a, kaip 110 spaudžiant. Ir kaip Vladas rašė - svarbu ir plieno sudėtis. Kai pliene volframo molibdeno ir vanadžio apie 8 procentus, tai nieko nuostabaus kad raižo.
Tačiau dėl

Pvz. D2 (Х12МФ) po aukštatemperatūrinio atleidimo ir su 55 HRC stiklą braižys. Nes minkštoje matricoje - kieti chromo-vanadžio karbidai.

kyla abejonės. Dabar graužiu geležtę iš ХВ5 plieno. Kietumas tokiam plienui labai mažas 57-59 (matavo Vladas) bet stiklo nebrėžia. Nors anglies 1,5 ir volframo 5. Sprendžiant iš visko - nedagrūdintas. Labai jau smulki struktūra - vos pro 8 lupa galimą pastebėti lūžio nelygumus.

[_Vladas_]

Neįdėmiai skaitai, taigi rašiau, kad priklauso ne tik nuo plieno rūšies, bet ir kokią plieno struktūrą turim po TA.
Be to, tikrinant kietumą tiek ant stiklo tiek su dilde, stipriai spausti nereikia, nes kuo stipriau spausi, tuo labiau bus iškreiptas rezultatas.
Prisimink fiziką: stiklas nors ir kietas, tačiau jo struktūra amorfinė, todėl teoriškai stiklą braižys bet koks plienas, jeigu bandinys turės pakankamai aštrią briauną ir spaudimas bus pakankamai stiprus. Panašiai yra ir su dilde: jeigu ji nauja ir dantys aštrūs - stipriai spaudžiant galima subraižyti ir labai kietą plieną.
Taigi toks "jėginis" bandymas nieko nepasakys apie bandomo plieno kietumą. Tik parodys, kad bandytojas turi daug jėgos.

[Maksas]

Visiškai taip - peiliu su 56 kietumo geležte, pentimi pratarkavau stiklainį. O dėl spaudimo - tai "ar tikrai dildė neima? Gal per silpnai spaudžiu. O gal dar per silpnai?" Taip tą juostą iš ХВ5 buvau ir išbrokavęs - tipo jei galiu su dilde nugraužti - tai minkštas plienas

[Ugnius]

Nežinau kokion temon dėti, tai paliksiu čia.

Matuoja populiarių pigių (pvz. fiskar) virtuvinių peilių kietumą (HRC).
Žiūrėti nuo 15 min


Rezultatai tai aišku kosminiai, tas pats peilis varijuoja nuo 40 iki 70 HRc

Kas tingi žiūrėti, rezultatai:
Аполло - 62
Фискарз - 69
Тефаль - 68
Трамонтина - 58
Самура Бамбу - 67
Самура Харакири - 66
Самура Сёгун - 75
Самура Сакай - 74

НА КРОМКЕ!-
Самура - 75
Трамонтина - 74

Net neturiu ką pasakyti, ar juoktis ar verkti...

[GiedriusT]

Verkti tikrai nera del ko
Pasaulis didelis - durneliams vietos yra dar...

[_Vladas_]

Pilietis nemoka naudotis matuokliu kurį naudoja.