Diskusijų forumai

Ne tai nėra joks atsakas, o tiesiog ėjimas lengviausiu keliu: vietoj darbo - vagystė, vietoj sąžiningumo - apsukinėjimas ir t.t. Gali nestumti kokie jie geri ir pūkuoti, ir kokia bloga "sistema", kad taip su jais elgiasi. Bliam, gal man irgi lengviau būtų nedirbti ir kam nors sprandą nusukus ėsti chaliavai košę keletą dešimtmečių bei naudotis visom prieinamom socializacijos priemonėm ir verkti bei skųstis visiems, kaip su manim "nežmoniškai" elgiasi...nu Henytės ir co. retorika.

_________________
Information is a weapon of mass destruction...

_________________
Information is a weapon of mass destruction...

Vyrai, na ko Jūs visus šukuojate po vienomis šukomis. Padugnės, degradai... Kas per žodžiai ? Ar taip šnekėdami jaučiatės labiau žmoniški? Ar jei padarė vienintelę klaidą gyvenime, jau išbraukiamas iš žmonių? Negalima viso pasaulio dalinti į juodą baltą. Žmogus niekada nebūna idealus. Laisvėje padugnių ne ką mažiau, nei kitose vietose.

Kaip rodo praktika (t.y. pažįstami kuriems nenusisekė kartą), tai po tos vienos klaidos, normalūs socialūs žmonės grįžę stengiasi pamiršti tą epizodą, bet tikrai neidealizuoja "zonos bratvos", "panetkių" ir viso to "blatniako"...



Taip, bet laisvė ir nepalyginamai daugiau ploto turi

_________________
Information is a weapon of mass destruction...

Tokiu įkalinimo įstaigoje apie 80 procentų.

Per Kalėdas būsiu už vieno stalo su vienos Vilniaus buvusios brigados nariu. Iš jo per 5 metus bendravimo nei vieno gero žodžio neišpešiau apie kalėjimą. O apie praeiti iš jo girdėjau tik 10 sakinių. Kai užsiminiau apie savo abejotinus reikalus, jisai man su keiksmais atskaitė moralą, kaip kvaila šiais laikais eiti prieš įstatimą.
Aš juk nesiginčiju, kad ramantizuoti tą kulturą kvailą. Jau rašiau kažkada, kodėl pats ją romantizuojų.
Nebėra šiais laikais Lietuvoje nei vagių - autoritetų nei "poniatkių". Kalėjimuose valdo stukačiai ir kiti administracijai dirbantys asmenys. Jie tai daro visiškai viešai ir su panieka seniems įstatimams. Dabar nei vienas nusikaltėlis nenori būti "bratoku". Visiems duok aferas, ekonominius nusikaltimus, teisininko karjerą. Dabar atsisėsti į kalėjimą yra bukumo požymis. Kas to nesuprato, liko už gyvenimo borto.

Vienu žodžiu, kad negadinti nuotaikos forumiečiams, ateityje geriau patylėsiu šia tema.

Čia norėta sudėti lygybės ženklus: aferas=ekonominius nusikaltimus=teisininko karjerą?

_________________
Kai nėra kitos išeities, reikia ieškoti kito įėjimo.

Kas turi blogus ketinimus taip. Galima drąsiai.
Kas turi žmoniškumo, niekada nenaudos teisės nusikalstamai veikai.
Girdėjau per 4 metus kokį dešimtį istorijų iš skirtingų žmonių. Istorijų fabulą viena - šiais laikais niekas pas tave nevažiuoja su beisbolo lazdomis. Pas tave prasideda išskirtinai teisinė problėmos, ant tavęs sukabina svetimus nusikaltimus, dingsta tavo investicijos, negauni nusipirkto būsto, persekioja teismai ir vienu metu sako - sumokėk ir viskas liausis. Iš teisinės pusės neprisikasi, viskas daroma labai švariai.
Priežastis viena - 99 procentai žmonių nesupranta teisėje, kuo ir naudojasi nesąžiningi žmonės.

Aleksandaras Solženjicinas yra parases nemazai. ka butent esi nuziurejes?

Pirmai, nežinant autoriaus, buvau numatęs "Archipelag Gulag". Prieš pusmetį paskaičiau apie kitus kūrinius ir dabar svyruoju tarp "Viena Ivano Denisovo diena" ir "Rate pirmame". Mane labiausiai domina pokario laikotarpis, Iosifo Visarionovičiaus represijos. "Raudonasis ratas" tuo tarpu nemanau kad patiks. Ten daugiau vystoma revoliucijos tema.

Siūlau tau pradėti skaityti nuo "Viena Ivano Denisovičiaus Diena", tada jaučiu tau įdomiau skaitysis "Pirmame rate"; bet labiausiai visą zonos ir paniatkių kilmės istoriją nagrinėja "Archipelag Gulag". Jei reikia turiu Solženytsino rinkinius orginalo kalba ir kelis lietuviškus leidimus popieriniam formate, bei beveik visą kūrybą elektroniniame. Dar galiu ta tema pasiūlyti tau paskaityti Varlam Šalamov - Колымские рассказы. Va ten tai "žest" kaip sakant.

_________________
Information is a weapon of mass destruction...

Аčiū. Dėl knygų, tūrių 300GB biblioteką su naujumo statusu 2017-07. Ten yra tame tarpe beveik visa Solženytsino kūryba. Vis tiek skaitau tik iš elektroninių priemonių. Popierinės knygos man labiau kaip kolekcinės.

Tuo pačiu parekomenduočiau V. Šalamovą. Nesu tikras, kiek korektiška lyginti su Solženicinu, bet ispūdį paliko gerokai didesnį.

p.s. Gadas aplenkė, tiesa, "Kolymskais raskazais" apsiriboti nereikėtų.

Jei autorius gerai užkabina, bet kokiu atveju perskaitau visus jo kūrinius. Tiesa pvz Remarkas išimtis. Juodojo obelisko taip ir neįveikiau, kaip ir daugelio jo knygų.

mineto rasytojo knygos, Lietuvoje parsiduoda?

Google sako, kad taip:
http://www.patogupirkti.lt/Varlam-Salamov-knygos/

Bet, asmeniškai, manau, kad skaityti vertimą, bent kažkiek suprantant originalo kalbą - truputį iškrypimas.