Bendruomenės ''Girių spiečius'' renginukas

[_Vladas_]

Na taip, miškininkystė yra ir mokslo šaka jei kalbėsime apie teoriją, o jei kalbėsime apie įgyvendinimą mokslo praktikoje tai miškininkystė bus žėmės ūkio šaka.

Taip, bet miškininkai ūkininkai dirba pagal metodines taisykles kurias kuria miškininkai mokslininkai. Taisyklės yra detalios ir jų griežtai laikomasi.
Tačiau ir mokslininkai kuria taisykles ne savo nuožiūra, o pagal politikų pa(si)rinktą ūkinį modelį. Tad koks politikų pasirinkimas, tokios taisyklės, tokia ir ūkinė veikla.
Na, o kas įtakoja politikų pasirinkimą - žino tik politikai. Tai gali būti ir asmeniniai interesai, ir lobistai, ir viešoji nuomonė etc.
Esamas miškininkystės ūkinis modelis kol kas viešai nekvestionuojamas ir visas triukšmas keliamas tik dėl kai kurių veiklos pasekmių. Suprantantiems tai yra akivaizdu, kad kova su pasekmėm nieko iš esmės nekeičia. Kaip ir ligos simptomų gydymas medicinoje. Nes kol bus ligos priežastis - bus ir pasekmės.

[Ričardas.K]

...Taip, bet miškininkai ūkininkai dirba pagal metodines taisykles kurias kuria miškininkai mokslininkai. Taisyklės yra detalios ir jų griežtai laikomasi.
Tačiau ir mokslininkai kuria taisykles ne savo nuožiūra, o pagal politikų pa(si)rinktą ūkinį modelį. Tad koks politikų pasirinkimas, tokios taisyklės, tokia ir ūkinė veikla...

Taip išeitų, kad miškininkystės atžvilgiu patys protingiausi politikai buvo sovietmečiu, nes ką dabar turim ir kertam, sodinta rusų laikais. Tada ir mokslininkai buvo miškininkai iš didžiosios raidės. Dabar ir mokslininkų nebeliko, ir miškininkystė niekam nereikalinga, ir miškų ūkiui vadovauja visokie 'pulkininkai', kurie žalio supratimo neturi kam vadovauja ir kaip vadovauja.

[_Vladas_]

...Taip, bet miškininkai ūkininkai dirba pagal metodines taisykles kurias kuria miškininkai mokslininkai. Taisyklės yra detalios ir jų griežtai laikomasi.
Tačiau ir mokslininkai kuria taisykles ne savo nuožiūra, o pagal politikų pa(si)rinktą ūkinį modelį. Tad koks politikų pasirinkimas, tokios taisyklės, tokia ir ūkinė veikla...

Taip išeitų, kad miškininkystės atžvilgiu patys protingiausi politikai buvo sovietmečiu, nes ką dabar turim ir kertam, sodinta rusų laikais. Tada ir mokslininkai buvo miškininkai iš didžiosios raidės. Dabar ir mokslininkų nebeliko, ir miškininkystė niekam nereikalinga, ir miškų ūkiui vadovauja visokie 'pulkininkai', kurie žalio supratimo neturi kam vadovauja ir kaip vadovauja.

Ir taip, ir ne.
Taip, miškų ūkiui dabar vadovauja ne miškininkai. Bet nesakyčiau, kad valdžia nežino ką daro. Žino. Ir tai liūdniausia.
Ne, anksčiau nei politikai, nei miškininkai nebuvo protingesni ar geresni. Tiesiog tuo laikmečiu buvo kitokie veiklos tikslai ir prioritetai.
Miškininkystė orientuota į ilgalaikę perspektyvą nes medžiai auga dešimtmečius, tad natūralu, kad męs kertam tai, ką sodino mūsų seneliai, o mūsų anūkai kirs tai, ką pasodinom męs.
Blogai tai, kad šiandieninė politika orientuota tik į trumpalaikę perspektyvą, o miškininkystėje dabar vyrauja komerciniai tikslai ir ekonominiai prioritetai.

[ant1]

Hm, čia tik kvietimas į renginį... Niu ok: pasaulis keičiasi į gera - daug gerų dalykų ateina, bei įgauna galią.Atsiranda vis daugiau sąmoningu žmonių, atėjo daug šviesaus jaunimo ir pnš.Greičiausiai, kad ateitis bus visai šviesi

[Gardis]

Taip taip ir tuos proto bokštus, į tą šviesią ateitį, nuves Putino propagandistai! Vieną kartą jau beveik nuėję buvom...

[pyfpafz]

Hm, čia tik kvietimas į renginį... Niu ok: pasaulis keičiasi į gera - daug gerų dalykų ateina, bei įgauna galią.Atsiranda vis daugiau sąmoningu žmonių, atėjo daug šviesaus jaunimo ir pnš.Greičiausiai, kad ateitis bus visai šviesi

Jo, daugiau televizijos žiūrėk ir į bažnyčią vaikščiok...

[_Vladas_]

Hm, čia tik kvietimas į renginį...

Tai viskas tvarkoj: informacija apie renginį pasiekė auditoriją.
Na, o męs čia dalinamės nuomonėmis apie šio renginio tikslus ir prasmę.

[_Vladas_]

PS: pakeičiau temos pavadinimą, nes faktiškai renginį organizavo ne prieštaringai vertinama bendruomenė "Gyvas miškas", o gamtosauginių bendruomenių grupė "Girių spiečius".

Mes, eisenos „Girios ateina į Vilnių“ dalyviai, esame įskaudinti dėl Valstybės politikoje įsigalėjusio vartotojiško ir trumparegiško siekio kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų juos kertant netgi tose teritorijose, kuriose valstybė įsipareigojo saugoti gamtą. Toks dabartinės politikos požiūris į Lietuvos gamtą kardinaliai prieštarauja lietuvio pasaulėjautai bei mūsų protėvių tradicijoms. Kartu su giriomis kertamos ir mūsų šaknys.

Lietuvos visuomenei girios yra neįkainojama vertybė — mūsų sveikatos, kultūrinės tapatybės ir išlikimo pamatas. Gyvename pasaulio ekologinės ir klimato krizės laiku, kai dar išlikusių gamtos turtų apsauga tampa gyvybiškai svarbi visų mūsų bendrai ateičiai. Mes, visuomenė, nebesitaikysime su mūsų girių niokojimu ir ginsime savo gamtą.

Todėl nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei Jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą.

Lietuva yra įsteigusi saugomas teritorijas, kurių paskirtis – saugoti ir puoselėti gamtos ir kultūros paveldą. Tačiau saugomose teritorijose miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų. Priešingai, jie yra intensyviai kertami, pažeidžiant trapias ekosistemas ir darkant kraštovaizdį. Taip yra paminami Lietuvos visuomenės lūkesčiai, kad Lietuvos saugomose teritorijose turi būti saugoma gamta, kartu su teritorijoje plytinčiais miškų masyvais. Šiuo pagrindu reikalaujame nedelsiant imtis šių veiksmų:

1. Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių” direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą. Šiandien vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir kirtimai galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miškų ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose.

2. Inicijuoti Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, jog saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos. Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti kirtimus saugomų teritorijų miškuose. Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu.

3. Visose saugomose teritorijose negyvą medieną palikti miške. Vykdant sanitarinius miško kirtimus, negyvoji mediena be pagrindo yra šalinama iš miško masyvo, nors sanitariniu požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau ši negyva mediena yra gyvybiškai svarbi apie dviem trečdaliams visos miško ekosistemos rūšių, kurios gyvena, veisiasi, maitinasi šioje medienoje, skaidydamos medieną, taip pradėdamos naują gyvybės ciklo ratą. Miško ūkio specialistai ir juos palaikantys valdžios atstovai vadovaudamiesi miško ūkio valdymo principais reikalauja naikinti kinivarpas matydami jas tik kaip kenkėją. Toks vienpusiškas požiūris yra siauras ir kenksmingas. Kiekviena gyvybės forma būdama natūralioje ekologinėje nišoje turi savo prasmingą vaidmenį užtikrinant ekosistemų stabilumą.

4. Baigti formuoti saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį išlikusių gamtai vertingų vietovių apsaugą. Nors Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacija baigta 2014 metais, tačiau „Natura 2000” tinklas vis dar nėra galutinai suformuotas, ir daugelis išlikusių vertingų teritorijų vis dar nėra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą. Neturėdamos apsaugos statuso jos gali būti prarastos negrįžtamai.

5. Praėjo keli mėnesiai nuo didelės dalies visuomenės (peticiją pasirašę apie 15 000 asmenų) išreikšto reikalavimo baigti įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą vienoje vertingiausių Lietuvos sengirių. Laikas eina, aplinkos ministras K. Mažeika imituoja veiklą, o Punios šile ir toliau vykdomi kirtimai. Reikalaujame nedelsiant stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą. Ši sengirė yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią žaloja bet kokie kirtimai trikdydami natūralius gamtos procesus. Saugomose teritorijose turi būti vadovaujamasi gamtosaugos, o ne ūkininkavimo miškuose principais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką ir reikalavimus, konstatuojame, kad Lietuvos miškai naudojami paminant visuomenės interesus. Miškui užaugti reikia ne vieno dešimtmečio, o sengirei —šimtmečių. Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė. Raginame visas politines jėgas pasirašyti nacionalinį susitarimą ir įtvirtinti nacionalinę ilgalaikę miškų strategiją, atitinkančią visuomenės lūkesčius!