Banginiui - pirmą
Na dėl natūralizmo - jis būna realus ir formalus. Abi formos įdomios. Pasirenki tokią, kurią leidžia praktikuoti tavo gyvenimo būdas. Tačiau abi šios formos yra dirbtinės, sukurtos paties natūralisto
Yra natūralizmo forma, kai tu esi priverstas gyventi natūralioj ne tik gamtinėj, tačiau ir socialinėj aplinkoj, kai esi kaip ant delno, ir nesuvaidinsi nei Rembo, nei kieto bachūro. Kada tu turi vieną komplektą rūbų, šaukštą, savaime aišku mėgstamą peilį, dokumentus ir pokelį cigarečių su žiebtuvėliu(jei rūkai). Ir pasirodo, kad žmogui daugiau iš esmės nieko ir nereikia. Tada šiek tiek iš naujo pradedi vertinti materialines ir socialines vertybes. Viskas yra tikra, o tu esi vienas tarp daugelio tokių pačių. Tada gali objektyviai įvertint pats save, ir tampa viskas aišku ir paprasta. Ir nepaveiks tavęs jokios snikersų ar traškučių reklamos
Būdamas tokioje aplinkoje svajoji, kaip grįši į civilizaciją, gersi coca colą, šveisi kotletą. Grįžti į tipo civilizaciją, pabūni kažkiek, ir vėl traukia ten, atgal, kur viskas tikra, aišku ir paprasta.
Gal nebevystykim raštu šitų įdomių bet sudėtingų temų. Vistiek kada susitiksim kokiam sąskridy ir maloniai patarškėsim. A?
swerfot - tavo parašas geras
Man dar nu žiauriai patinka Antuano de Sent Ekziuperi pasakymas, manau tau jis irgi turėtų patikt. Vėl gi rusiškai skamba gerai "В действительности все совершенно иначе. чем на самом деле" Mėginsiu verst "Tikrovėje viskas visiškai kitaip, nei iš tikrųjų".
Termind - manau šio straipsnio teiginius kiekvienas turėtų išsitatuiruot sau ant tos rankos, kur laikrodis, kad kiekvieną kartą pažiūrėjęs laiką galėtų juos matyt.
Na ir GADui - matau su Tikėjimu tavo santykiai yra įdomūs. Aš katalikas, tačiau gyvenime nesu ir net minčių neturiu blogai atsiliept nei apie Talmudą, nei apie Koraną, nei apie kitų tikėjimų raštus. Tai yra žmonių Šventos knygos, ir aš gerbiu jų Tikėjimą. Galų gale Dievas, ar Kūrėjas, yra vienas. Nekritikuoju tavęs, tiesiog perteikiu tau savo mintis. Ir pabaigai, vienas didžiausių pasaulio materialistų Albertas Enšteinas gyvenimo pabaigoje paklaustas, kokiu tikslu jis visą gyvenimą griaužė mokslus, atsakė : "Tam, kad suvokt kaip Dievas sukūrė pasaulį". Man šitie jo žodžiai padarė didelį įspūdį.