Įsigijau Andriaus TRC peiliuką. Pagal populiarumą, panaudotas medžiagas ir darbo kokybę manau galima TRC peiliukus vadinti "lietuviškomis sebenzomis"
Pateikiu kelias nuotraukas:
.
Geležtė iš 4mm storio RWL34 plieno. Ašmenys 9cm rankena 12 cm. Kriaunos iš juodos mikartos. Užsakinėjant peiliukus kartu su ek, pasiūlėme Andriui peiliukus numeruoti ir dėti pagaminimo datą. Taigi manasis turi Nr3, gimęs 2011
Dėklas iš kaidekso, lenktas per viršutinę liniją, o ne darytas iš dviejų atskirų puselių. Toks dėklas kompaktiškesnis, bet turi vieną minusą - peilį sunkiau ištraukti, nes dėklo žiotys prasiskiria tik vienoje vietoje - apačioje. Išeitis akivaizdi - metalo pjūkleliu dėklo viršuje padariau 3cm ilgio išpjovimą. Dabar žiotys gali plėstis per dvi vietas ir peilis išsitraukia ir įsistato daug lengviau. Fiksavimo tvirtumas nuo to nenukentėjo. Patentuoju
.
Nuotraukose matosi dėklas su prapjovimu, žiočių prasiskyrimas kišant/traukiant peilį ir peilis galinėje padėtyje. Taip pat pamėginau drožti gabalėlį uosinės malkos ir palyginti su kitais mano dažniau naudojamais panašios klasės peiliais. Peilis aštrus, plaukus skuta tiek prieš, tiek po drožinėjimų (na, čia klausimų neturėtų kilti, RWL yra RWL). Lyginau su TLIM'o Buškraftu, F1 ir BM Rant. Čia pagal pjovimo agresyvumą nepralenkiamas TLIM, po to praktiškai greta eina F1. TRC peiliukas pjauna gerai, bet ne taip "piktai". Gal vertėtų pakeisti ašmenų kampą į labiau smailesnį. Nematavau, bet pas TLIM jis lyg ir mažesnis. Pabaigai, praktiškai neprikimbant prie kokybės, galima paminėti tik vieną vietą, kur meistras dar galėtų padirbėti - tai geležtės perėjimas į ašmenis ties rankena. Bet ši vieta sudėtinga daugeliui gamintojų. Iš mano paminėtos ketveriukės tik pas BM perėjimai simetriški ir padaryti beveik idealiai, bet tam jis ir Benchmade...
Prisijungti
Registruotis
DUK
