Kestutis ply rašė:
Kokią įtaką šiems plienams turi laikas per kurį įkaitinamas ruošinys iki grūdinimo temperatūros (optimalus kaitinimo greitis? pvz.: 10 laipsniu per minutę ) ?
Ar ruošinį geriau dėti į šaltą krosnelę ir pradėti kaitinti, ar pirma įsikaitinti ir tada dėti?
Kokią įtaką turi išlaikymas grūdinimo temperatūroje ir koks jis turėtų būti?
Į ką reikėtų atsižvelgti parenkant TA režimą damaskui turinčiam šių plienų (gal aplamai kokių niuansų yra damasko grūdinime) ?
Būsiu didžiai dėkingas jei įnešite nors kiek aiškumo į šitą marmalynę
Peilio ruošiniai yra sąlyginai nedideli ir juos galima dėtį tiesiogiai į įkaitusią krosnelę - nieko blogo neatsitiks. Jeigu kai kuriuos plienus būtina prieš tai optimizuoti, t.y. pašildyti iki tam tikros temperatūros ir tada kelti į krosnelę kaitinimui, apie tai dažniausiai būna nurodyta duomenų lape. Bet optimizavimui jau reikia antros krosnelės, nes kelti krosnelės temperatūrą kartu su ruošiniu negalima - sudėtinga sukontroliuoti pilną ruošinio įkaitimą ir labai lengva perkaitinti.
Kai krosnelė įkaitusi iki reikiamos temperatūros, įdėtas šaltas ruošinys įkaista maždaug 1mm per 1 min. Tačiau kad įvyktų austenizaciją, plienas turi būti nustatytoje temperatūroje toliau kaitinamas dar tam tikrą laiką. Kaitinimo laikas parenkamas priklausomai nuo plieno rūšies ir ruošinio storio - 1 mm apie 1 min anglingiems plienams ir 1,5-2 min legiruotiems. Apie visą tai detaliau
parašyta čia.
Su damaskinio plieno grūdinimu kiek sudėtingiau ir čia nedaug ką galima patarti. Grūdinimo schema g.b. parenkama arba pagal pagrindinę "darbinę" plieno rūšį, arba visam konkrečiam paketui (eksperimentiniu būdu ieškoma kompromisinio varianto). Čia daug kas priklauso nuo paketą sudarančių plienų, todėl meistrai, kurie dirba su damaskiniu plienu, dažniausiai nelinkę eksperimentuoti su paketo sudėtimi, o dirbą pagal vieną ar kelias savo geriausiai "atidirbtas" paketavimo ir grūdinimo technologijas.