peilis68 rašė:
Čia forume man irgi pigiai pasirodė tos foto su jais.
Manau, kad tamsta suklaidintas buvai nuotraukų toje temoje t.y. tikėjaisi pamatyti stilingas nuotraukas su brangiais laikrodžiais/aksesuarais ir peiliais, o nuotraukos buvo įdėtos temoje 'EDC' kurios pavadinimas pats už save kalba: EveryDay Carry - kasdieną nešiojamas, tai pabrėžia daikto tikslingą praktinį pritaikymą. Manau nedaug čia žmonių (jei apskritai yra), kurie kasdieną dalyvauja aukščiausio lygio vadovų susitikimuose ir kasdieną vaikšto su laikrodžiu už keliasdešimt tūkstančių eurų bei prie to laikrodžio priderintu peiliu už kelis tūkstančius (Vladas per susitikimą rodė vieno šveicarų laikrodžių gamintojo peilį, Jaeger-LeCoultre?).
Manau tokio tipo nuotraukų rastum internete, tačiau Japonų ar Amerikonų EDC ir lietuvių EDC skirsis jau vien dėl perkamosios galios skirtumo (o kultūros ir etiketo supratimas iš vis atskira tema).
O dėl mechanikos - tai iš esmės pritariu peiliui68 ir kestučiui, kad tai prestižas turėti žmogaus rankų darbo šedevrą ant riešo. Kitas vertus aš turiu seną 'gerą' senelio man paliktą 'Komandyrskyje', tačiau nešiojau jį tik kol gavau dovanų 'Elektronika' - beviltiškai atsilikdavo tas mano mechaninis (iki 10 min. per parą). O atsilikti jis pradėjo po vieno 'eksperimento' antroje klasėje
- suolo kaimynas turėjo kvarcinį aklųjų laikrodį (su brailio raštu ant ciferblato) ir susiginčijom (žinoma!) kurio geresnis
Na mano atlaikė stiklinės testą, tamsos testą - tipo geresnis; tada kaimynas neturėdamas kur dėtis sako, 'metam per langą iš klasės ant esfalto - bus aiškų kurio smūgių nebijo' (na vaikai buvom, kai dabar pagalvoju antras aukštas...ant esfalto...
). Tuo metu pamasčiau, "Komandyrskyje" vis tik armijos laikrodis - tikrai smūgių nebijos ir sutikau. Išmetėm - dalimis nė vienas neišlakstė. Nuėjom pažiūrėti - mano stovi, jo - eina...
Po to smūgio kiek meistrų betaisė jį - niekas nebepataisė, kad nevėluotų taip baisiai (ir 'dabartiniais' laikai buvau nunešęs, tai vienas laikrodininkas prasitarė, kad jam reikalinga labai specifinė detalė, kurios niekur negausi). Tačiau netgi dabar jei jis normaliai veiktų dėčiausi jį tik eidamas į rimtą susitikimą arba į kokį kitą priėmimą, nes žinau, kad esu pakankamai nerangus (kur einu ten kliūvu, kas ne vietoje pastatyta tikrai bus sudaužyta, nors ir netyčia
) ir tikrai ne man mechanika kuri bijo smūgių. Dabar nešioju titaninį Tissot kuris nors ir kvarcinis jau daug metų man ištikimai tarnauja ir smūgių yra gavęs (bent kelioliką kartų kritęs ant plytelių vonioje), ir eina kaip niekur nieko. Aš savojo perdėm neprižiūriu - nusiimu eidamas į karštą vonią ar pirtį, tačiau po dušu ar plaunant vaiką tikrai ant riešo palieku; gamtoje prie ežero niekad nenusiimu, na nebent šašlykus maunant - niekad jis man nerasojo ir nesustojo. Reziume - kiekvienam savo, ir 'savam kaime pranašu nebūsi'