_Vladas_ rašė:
Manau, kad yra. Tik teisinis vertinimas čia ne prie ko, o štai logika - labai į temą.
Kad diskusija būtų konstruktyvesnė, pasistengsiu paaiškinti savo argumentus.
Kadangi kalbam apie Mokslo požiūrį į reiškinius, šiame kontekste "stereotipas" - reiškinio ypatybių visuma, kuria Mokslas nusako tipinės reiškinio savybės.
Pasižiūrėkim iš ko susideda tą ypatybių visuma, kuria Mokslas nusako reiškinio realumą:
- reiškinys turi būti pažinus Mokslui priimtinais metodais;
- reiškinys turi būti pagrįstas Mokslui priimtinais įrodymais;
- reiškinys turi būti moksliškai paaiškintas ar bent teoriškai suprantamas
Taigi, reiškiniai, kurie negali būti užfiksuoti Mokslui priimtinais metodais, negali būti pagrįsti Mokslui priimtinais įrodymais ir atitinkamai negali būti paaiškinti - laikomi neegzistuojančiais.
Viskas labai teisingai, jau ne syki rašiau, kad neįrodytas reiškinys "neegzistuoja" kaip įrodytas faktas
Į tokius reiškinius galima tikėti, nėr problemos. Beje, kokie tai galėtų būti reiškiniai? Jie matomi? Juntami? Kartojasi? Ar prigalvoti, tiesiog remiantis ganėtinai savaime suprantamu tikimybiniu faktu, kad mokslas dar ne viską absoliučioje skalėje išsiaiškino?
Ar čia vėl painiojamos tiesiog hipotezės, išmislai ir kt.?
_Vladas_ rašė:
Toks stereotipas labai palengvina realybes suvokima.
Taciau logiškai mastant, žmogus su tokiu stereotipiniu požiuriu nepaiso realybes unikalumo ir dirbtinai eliminuoja netipinius reiškinius.
Prie ko čia realybė (kurios net apibrėžti negalime

) aš iki šiol nesuprantu. Ir niekas reiškinių dirbtinai neeliminuoja. Juos arba tiria, arba jais spekuliuojama, arba kuriamos samokslo teorijos

_Vladas_ rašė:
Nebent kas nors paneigtu šiuos teiginius:
- žmogaus jusliniu ir protiniu galimybiu ribos Mokslui dar nežinomos;
- ne visi reiškiniai Mokslui žinomi ar ju buvimas irodytas;
- kai kurie moksliniai tyrimai ar ju rezultatai islaptinti.
Todel aš asmeniškai stengiuosi vengti stereotipu ir neskubu neigti to, ko Mokslas dar nepripažino. Kadangi kiekvienas atviras žmogaus buties klausimas - tai idomaus atsakymo galimybe.

O kam juos neigti? Jie su mokslu nieko bendro neturi net. Nebent tik, kad mokslas vis dar tiria žmogaus galimybes.
1 punktas spekuliatyvinis, ir yra poaibis to fakto, kad mokslas absoliučioje skalėje visko nežino.
2 punktas visiška tiesa, ką pačioj pradžioj rašiau.
3 punktas irgi tiesa.
Įdomiausia šioje vietoje tas, kad vyksta arši diskusija apie dalykus, kurie nėra įrodyti, tačiau tų dalykų gynėjai juos traktuoja, kaip egzistuojančią tiesą

Kam tas mokslas tada?
Šioje vietoje nesusilaikysiu, perpasakosiu senovės indų Mokytoją:
Įrodymas
- Ar yra Dievas? - vieną diena paklausė Mokytojas.
- Taip! - choru atsiliepė mokiniai.
- Neteisingai, - atsakė Mokytojas.
- Ne! - vėl choru atsakė mokiniai.
- Ir vėl neteisingai, - pasakė Mokytojas.
- Tai koks atsakymas?! susidomėjo mokiniai.
- Atsakymo nėra.
- Kodėl?!
- Nes nėra ir klausimo, - tarė Mokytojas.
...
Vėliau jis paaiškino:
- Jeigu negali nieko
pasakyti apie Jį, esantį už žodžių ir minčių, kaip gali ko nors apie Jį
klausti?