dipper rašė:
Paskaitinėjas forume apsistojau ties akmeniu ir noriu su jumis pasikonsultuoti koki geriau pasirinkti
Priminsiu, kad akmenys gali būti natūralūs arba dirbtiniai (sintetiniai). Visi aukščiau paminėti yra dirbtiniai.
Dirbtinius akmenis apibūdina trys parametrai:
- rupumas
- abrazyvo rūšis
- rišančioji medžiaga (matrica)
Vienodo rupumo, bet skirtingos rūšies abrazyvai "dirba" skirtingai.
Vienodo rupumo ir tos pačios rūšies abrazyvai, bet skirtingose matricose - taip pat "dirba" skirtingai.
Įprastai gamintojai nurodo tik rupumą. Kartais būna nurodoma ir abrazyvo rūšis. Matricos savybės skelbiamos labai retai, tad dažniausiai paaiškėja tik galandant.
Pradėkim nuo rupumo.
Rupumas žymimas abrazyvo dalelių sijojimo sieto tankiu. Pvz. 400 grit reiškia, kad į fiksuoto dydžio sieta telpa 400 skylučių, kurių dydis svyruoja dėl skirtingų gamintojų naudojamų skirtingų sieto matmenų standartų. Japonijoje tai būtų 32-36 mkm skersmens skylutės, JAV - 21-24 mkm, Rusijoje ir Kinijoje - 28-40 mkm.
Todėl skirtingų gamintojų akmenys su vienodu rupumo žymėjimu, realiai turės nevienodo dydžio abrazyvo daleles, taigi ir "dirbs" nevienodai.
Kadangi skirtumai nėra labai dideli ir kad būtų mažiau painiavos su rupumu, kol kas šią aplinkybę ignoruosiu ir toliau kalbėsiu tik apie sąlyginį (t.y. visiems vienodą) rupumą.
Daugumai europietiško stiliaus virtuvinių peilių 1000 grit rupumas yra pakankamas kokybiškam išgalandimui.
Kuo minkštesnis plienas, tuo rupesniu abrazyvu galima finišuoti. Pvz. <55HRC normaliai pasigalanda ir su 600 grit. Smulkesnių akmenų naudojimas padidins paviršiaus glotnumą (blizgumą), bet ašmenų darbinių savybių nepagerins, nes tai riboja plieno savybės.
Todėl akmenis pagal rupumą reikėtų rinktis atsižvelgiant į turimus peilius ir jų būklę.Būklė svarbi tuo, kad apsprendžia kiek plieno reikės nuimti pirminiam ašmenų suformavimui. Kuo didesnė darbo apimtis - tuo rupesnis gali būti (ir turėtų būti) akmuo.
Tokiems grubiems darbams rekomenduoju nusipirkti paprastą ūkinių prekių parduotuvėje parduodamą galąstuvą pvz. 120/240 grit.
Jis pagreitins galandimo procesą ir mažiau dėvėsis smulkesni akmenys.
Kokio tarpinio rupumo akmenis pasirinkti - kiekvieno individualus reikalas.
O efektyviausiai akmenys dirba su ~X2 abrazyvo dalelių dydžio "žingsniu".
Pvz. pradedant 120 grit ir baigiant 1000 grit, tarpiniai gali būti tiek 240, 400, 800 grit, tiek ir 240, 600 grit.
Jeigu peilių būklė gera ir jie tik atšipę, aštrumui palaikyti pakaks vieno dvipusio pvz. 400/1000 akmens. Arba paprasčiausio keraminio
brukšto.
Kalbant apie abrazyvo rūšį, dirbtiniams akmenims dažniausiai naudojami aliuminio oksido, silicio karbido ir anglies kristalai (deimantai).
Aliuminio oksido ir silicio karbido abrazyvo grūdeliai sąveikoje su galandamu plienu nesunkiai dyla ir skyla, todėl galandant pradinis akmens rupumas susmulkėja, o abrazyvinės savybės mažėja. Aliuminio oksidas labiau dyla, silicio karbidas labiau smulkėja. Deimantinių galąstuvų rupumas beveik nesikeičia, tačiau kadangi deimantai būna paskleisti plonu sluoksniu, naujas galąstuvas staigiai praranda pradinį abrazyvinį agresyvumą, nes nutrupa labiausiai išsikišę ir silpniausiai įtvirtinti deimantai, bet toliau naudojant agresyvumas kinta nežymiai.
Akmenys su kieta matrica lėčiau dylą, bet aptrupėjus aštrioms abrazyvo grūdelių briaunoms, netenka agresyvumo arba tenka didinti prispaudimą.
Minkštos matricos greičiau dyla, bet atidengia naujus aštrius abrazyvo grūdelius, todėl akmuo dirba agresyviau ir reikia naudoti mažiau jėgos.
Kokius akmenis rinktis - kiekvienas galandytojas turi nuspręsti pats.
Naujokams rekomenduočiau rinktis tiesiog pigesnius, nes besimokant galąsti akmenys neabejotinai nukentės. Kaip ir peiliai.
O kai susiformuos galandimo įgūdžiai ir atsiras supratimas - taps aišku kokių akmenų iš tikro reikia. Ir ar jų reikia iš vis.
dipper rašė:
Taigi planuoju įsigyti darbui pora global firmos peilių ir ieskau galastuvo jiems
Jeigu peiliai bus nauji, paaštrinimui imčiau keraminį
brukštą. Naudojant jį tinkamai ir reguliariai, galandimo ant akmenų neprireiks dar keletą metų.
Prisijungti
Registruotis
DUK
