Vladai, būtų galima diksutuoti, jei prie teiginių būtų pavyzdžių. Nes tavo teiginys:
_Vladas_ rašė:
Pvz. mano supratimu, Mokslo materializmas pasmerkė žmoniją technokratijai ir rezultate Žemei bei žmogui pridarė daugiau žalos, nei atnešė naudos. Tai kame tas Mokslo gerumas? Nesuprantu xD
man skamba tiek absurdiškai ir nepagrįstai, kad aš net neturiu ką atsakyti. Kame tas technokratijos ir materialzmo blogumas? Kur ta žala? Nes man atrodo, kad kaip tik mokslo materializmas ir technokratija išgelbėjo žmoniją.
Kur galiu pamatyti alternatyvių pažinimo šaltinių "veikimo" rezultatus?
Prašau konkretumo.
_Vladas_ rašė:
Tu kalbi apie filosofijos mokslą, o aš apie filosofiją kaip pasaulėžiūrą, kuri pvz, Vedose užfiksuota prieš dešimtis tūkstančių metų ir kurią Platonas tik savaip pratesė. Wink
Dėl sąvokų — sutinku, gali būt, kad į kai kurias žiūriu per siaurai, arba tiesiog skirtingai suvokiam tuos pačius žodžius. Bet tai tiesiog išsiašikinkim, kad neliktų neaiškumų. Filosofija šiandien vienaip ar kitaip yra mokslas (jei nori, turbūt galima vadinti "pasaulėžiūros mokslu", nors gal ir nelabai...). Tai, kad pradėjo ji vystytis ne visai moksliniais metodais jos mažiau mokslu nedaro. Esminį skirtumą galim pamatyti kad ir iš to paties Platono — jis aklai nepriėmė kažkieno nustatytų dogmų (tikėjimas), jis bandė analizuoti ir kiek įmanoma logiškiau aiškinti supantį pasaulį (smalsumas). Kad neturėjo tam tinkamų priemonių tai čia jau kitas klausimas.
_Vladas_ rašė:
Be to, priešpastatai "tikėjimą" ir "smalsumą", todėl nujaučiu, kad Religijos sąvoka tau asocijuojasi tik su krikščionybę ar kanonizuotomis tikybos formomis, kas mums irgi trukdo susikalbėti. Frown
Tikėjimą priešpastatau smalsumui dėl to, kad tikėjimas reikalingas tuomet, kai smalsumas išsenka ir jau norisi kažko stabilaus, nekintančio ir absoliutaus.
_Vladas_ rašė:
Nes pažinimo šaltinis - pasaulis kuriame esame. Moksliniai metodai - tik formali priemonė gauti žinių iš to šaltinio. Kaip ir įvairios religinės ar dvasinės praktikos su savo priemonėmis gauti žinių iš to pačio šaltinio.
Pasaulis, kuriame esame yra pažinimo OBJEKTAS. Mūsų protas ir juslės yra pažinimo ĮRANKIAI. Visa kita yra tų įrankių panaudojimo būdai — "technologijos" galima būtų sakyti.
_Vladas_ rašė:
Tai gali būti (ir dažnai būna) skirtingos žinios, kurios tarpusavyje nekoreliuoja, nes joms gauti buvo panaudoti skirtingi metodai. Mokslo žinios panaudojamos vienaip. Kitais būdais gautos žinios panaudojamos kitaip. Skirtingi tikslai ir skirtingi rezultatai. Smile
Ar per religines praktikas gautą informaciją tikrai galima vadinti žinomis? Kaip kad tie kriviai, apsivalgę nuodingų musmirių ir gaunantys informaciją iš kylančių haliucinacijų — ar korektiška tokiu būdu gautą informaciją vadinti "žiniomis"?
_Vladas_ rašė:
Kalbant apie naudą - tai sąlyginis dalykas.
Sąlyginis? Ar tiesiog neina pateikti aiškių pavyzdžių su tos naudos pagrindimu, nes iš esmės visa nauda yra įkalta saviįtaigos būdu: "Aš tikiu, kad tai nešą naudą ir man to tikrinti nereikia"?