Ko reikia (ar gali prireikti) gaminat peilį - žino daugelis.
O ar daug męs žinome apie tas medžiagas, kurios naudojamos peilių gamybai?
Pvz. kaip lietuviškai vadinasi plienas "samakalas" ir koks tai plienas? Arba "bubinga" mediena? Koks jos tankis ir koks kietumas? Kokia mediena yra tankiausia, o kokia kiečiausia? Kokiais metodais matuojamas ir kokiais vienetais žymimas medienos ar plieno kietumas? Arba kuo "karbonfibra" skiriasi nuo "vulkanizuotos fibros"? Ir taip toliau...
Taigi siūlau šioje temoje enciklopediniu stiliumi (t.y. glaustai) papasakoti kas ką žino apie peilių gamybai naudojamas medžiagas, jų kilmę, sudėtį ir įpatybes.
Manyčiau visiems tai bus įdomu ir naudinga.
Pradėsiu nuo "A". Bet jūs galite rašyti bet kokia tvarka. Po to surūšiuosim.
Afzelija
Akmenmedis
Aliuminis
Aliuminio Oksidas
Alpakka
Ąžuolas
Beržas
Bronza
Duraliuminis
Epoksidinė derva
Iroko
Karelinis beržas
Klijai
Melchioras
"Naujasis sidabras"
Plienai (klasifikacija)
Rėtos beržas
Siluminas
klubo narys
Ką manot apie lightning strike carbon fiber?
http://www.knifekits.com/vcom/product_info.php?cPa...
http://www.youtube.com/user/MrPyfpafz
klubo narys
Manau, kad kaina už piarą didesnė
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Tęsiant temą apie "metalus":
Bronza yra vario lydiniai su įvairiais elementais, išskyrus cinką ir nikelį. Atsižvelgiant į pagrindinį legiravimo elementą, bronzas įprasta skirstyti į dvi grupes: alavines ir nealavines (aliuminines, silicines, berilines bei kitas). Bronzos gali būti dvikomponentės ir daugiakomponentės, formuojamosios ir liejamosios. Į daugiakomponenčių bronzų sudėtį gali įeiti ir šiek tiek cinko bei nikelio.
Europoje bronza žymima: alavinė bronza – Cu5180, Cu5210 pagal cheminį žymėjimą – CuSn6P, CuSn9P; aliumininė bronza – Cu6061, Cu6100 (CuAl5Mn1Ni1, CuAl8); manganinė bronza – Cu6338 (CuMn13Al7). Vario ir nikelio lydiniai žymimi Cu7061, Cu7158, pagal cheminį žymėjimą atitinkamai – CuNi10, CuNi30.
Rusijoje bronzos žymimos raidėmis Бр. Deformuojamųjų bronzų markėse pirma rašomos legiravimo elementus žyminčios raidės, paskui šių elementų vidutiniai kiekiai procentais, pavyzdžiui, БрОЦС 4-4-2,5 – vario lydinys su 4 % alavo, 4 % cinko ir 2,5 % švino arba
БрАЖН10-4-4 – vario lydinys su 10 % aliuminio, 4 % geležies ir 4 % nikelio.
Alavinės bronzos (10–12 % Sn) pasižymi geromis antifrikcinėmis savybėmis. Jos atsparios korozijai, mažai susitraukia liejamos, todėl iš jų galima pagaminti sudėtingos formos liejinius. Tačiau šiems liejiniams būdingas gerokas mikroporėtumas.
Aliumininė bronza – vario lydinys su aliuminiu (5–11 % Al), yra stipresnė ir atsparesnė korozijai už alavinę bronzą. Iš jos daromos įvairios svarbesnės detalės – krumpliaračiai, įvorės, guoliai, pyruoklės, elektros įrenginių detalės. Iš jos kalamos monetos, medaliai. Pagrindinis aliumininės bronzos trūkumas – išlydyta turi polinkį oksiduotis bei sugerti dujas. Berilinė bronza yra labai stipri, tampri, atspari korozijai, pakankamai laidi elektrai ir šilumai, lengvai tekinama, bet kartu brangi (berilis maždaug 200 kartų brangesnis už varį, tuo tarpu alavas ir nikelis – tik 4 kartus brangesnį už varį). Iš berilinės bronzos gaminamos svarbių prietaisų spyruoklės, spyruokliniai kontaktai, membranos, dildomi kumšteliai, taip pat nekibirkščiuojantys įrankiai.
Silicinė bronza naudojama kaip pigesnis alavinių bronzų pakaitalas antifrikcinėms detalėms gaminti, taip pat kaip berilinių bronzų pakaitalas, gaminant didelio tamprumo detales – spyruokles arba membranas, ypač kai jos eksploatuojamos gėlame arba jūros vandenyje.
JAV plačiai naudojamos šios bronzos:
C51000 (Phosphor bronze, 5A), 4,2 – 5,8% Sn, likusioji dalis yra varis;
C63000 (Aliuminum bronze, 10 %), 9–11 % Al, 2–4 % Fe, 4–5,5 % Ni, likusioji dalis – varis;
C92600 (Leaded tin bronze), 86–88 % Cu, 0,8–1,5 % Pb, 1,3–2,5 % Zn, likusioji dalis – alavas;
C17200 (Berylium copper), 1,8–2,0 % Be, 0,2 % Al, 0,2 % Si.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tai apie ką aš ir kalbėjau, kad tai vario ir nikelio lydiniai, o ne skirtingi metalai Jau tikrai būtų juokinga teigti, kad elmax ir rwl du skitringi metalai
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Žodis "metalas" kasdienėje kalboje vartojamas dviem prasmėm:
- cheminis elementas
- kietųjų metalų lydinys
Antroji prasmė naudojama dažniau, nes įprasta sakyti, kad pvz. žalvaris - metalas, nors akivaizdu, kad tai metalų lydinys. Šia prasme ir plienas - taip pat metalas.
O chemiškai gryni metalai buityje retai pasitaiko.
Todėl kalbant apie terminus žiūrėkim kokiame kontekste jie naudojami.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Koks skirtumas, melchioras ar nikelsilveris, ar nojzilberis visi šie žodžiai reiškia tą patį vario ir nikelio lydinį kuris taip ir vadinasi, tai ko čia peštis
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Peštis nereikia, bet "melchioras" ir "nikelsilveris" - tai skirtingi vario-nikelio lydiniai.
Kaip "Chromova" ir "Elmax" - tai skirtingi plieno lydiniai. Vadinti bet kokius plienus vienu prekiniu pavadinimu pvz. "Elmax", nes visi plienai tai geležies ir anglies lydiniai - būtų švelniai tariant nekorektiška.
Pavadinimai tam ir duodami, kad atskirti vieną nuo kito.
Melchiòras [pranc. maillechort; pagal pranc. išradėjų Mejo (Maillot) ir Šorjė (Chorier) pavardes], tai vario ir 5—30% nikelio (g.b. su kitų metalų priemaišomis) sidabro spalvos lydinys. Bendrai imant, įvairūs vario-nikelio lydiniai buvo žinomi jau III a. prieš m.e. ir vadinami "baltasis varis".
Kiti pavadinimai: Cupronickel
Alpacca lydinys buvo sukurtas 1823 metais vokiečių chemiko Dr Ernst August Geitner (1783-1852). Lydinys savo išvaizda buvo labai panašus į sidabrą, bet gerokai pigesnis. Iš pradžių jis buvo pavadintas "Argentan". Jį sudarė 20% nikelio, 55% vario ir 25% cinko. Gebrueder Henninger (Henninger Bros) pasiūlė panašų lydinį (5-30% nikelio, 45-70% vario ir 8-45% cinko, švino, alavo ir geležies pėdsakų), kurį pavadino "Neusilber". Vėliau abiems Argentan ir Neusilber buvo naudojamas prekinis pavadinimas Alpacca (arba Alpakka).
Kiti pavadinimai: Нейзильбер, Nickel silver, German silver, new silver, nickel brass, albata, electrum.
Taigi "melchioru" įprastai vadinamas vario ir nikelio lydinys, "alpakka" arba "neusilber" - žalvario ir nikelio lydinys.
O kai nežinoma tiksli vario-nikelio lydinio rūšis, teisingiausia ir būtų rašyti, kad tai "vario-nikelio lydinys". Arba galima vartoti neutralų bendrinį pavadinimą - "baltasis varis".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
O esmė tokia, kad melchioras ir nickel silver - du skirtingi metalai.
Melchioras yra vario ir nikelio lydinys. Amerikonai jį vadina Cupro nickel. Nickel silver - vario, ciniko ir nikelio arba, kitaip sakant, žalvario ir nikelio lydinys. Peiliams dažniausiai naudojamas C770 - ~60% Cu, ~22% Zn, ~18 Ni.
Kaip ir vakancija naujadarui. Kažkur buvau užtikes "žalvario nikelis". Nu bet ar čia pavadinimas.
Nė velnio tai ne du skirtingi metalai, juk plienas tai ir yra plienas ar jis nikeliu ar chromu legiruotas, nuo to jis netampa kitu metalu , tik lydinio sudėtis skiriasi O ir peiliams jis(melchioras) visoks naudojamas ir su cinku ir be cinko ir t.t. Visi jie priskiriami vario - nikelio lydiniams: http://www.pokalbiai.i8.com/mokslas/chemija/lydini...
http://www.renal-d.com/en/marochnik-medno-nikelevy...
www.kalviodarbai.lt
LPA narys
Šie du metalai vis tik skirtingi, ir skirtingi ne tik knygose. O vario lydinių yra dau daug kartų daugiau negu pateiktoje lentelėje. Kad būtų paprasčiau gyventi, populiariausi iš jų turi pavadinimus. Ir lentelėj pateiktoj yra ir Neizilber ir Melchior ...
Jei metalas oksiduodamasis tolygiai pilkėja - tai tikriausiai New silber arba Nickel silver. Jei oksidavesis metalas panašus į sidabrą - jame daug nikelio, jei panašus į žalvarį - mažai nikelio.
klubo narys
as gi nesakau, kad sidabras,tai naujasis sidabras, vizualiai ji sunku atskirti nuo sidabro, taciau jis sudarytas is vario ir cinko ar tai nikelio, zodziu jame sidabro nera, tacia kai kuriuose istorijos etapuose jis buvo populiaresnis uz sidabra.
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
klubo narys
Suopi vadinkime daiktus savais vardais - nėra jokio 'naujojo sidabro' yra melchioras; neusilber yra vokiškas jo pavadinimas, todėl 'naujasis sidabras' (nojzilberis) yra germanizmas.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
na as verciu tiesiogiai is svedu NY SILVER,jis taip ir vadinamas buvo, be abejo tai ne sidabras, taciau, kad melchioras irgi nera lietuviskas zodis, juk, kaip tu zinai: visi zodziai, kuriu sudetyje yra raides F ir H yra nelietuviski, tai, va, kaip tada teisingai kalbeti?
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
klubo narys
Melchioras - tarptautinis žodis, todėl lietuvių kalboje vartotinas
http://www.tekstovertimas.lt/tarptautiniu-zodziu-z...
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Melchioras ne sidabras (ir sudėtyje sidabro nėra), nemaišyk
Information is a weapon of mass destruction...
O gal kas pasakys kas per velnias Chromtitanas?
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Tikriausiai taip buitiškai vadinamas kuris nors titano lydinys legiruotas chromu.
Tiek, kad be chromo į lydinį įprastai dedami ir kiti priedai, tad apie lydinį vien tik Ti-Cr girdėt neteko.
Termo-mechaniniam apdirbimui tinkamas pvz. titano-molibdeno-chromo lydinys BT15 ar BT22 (GOST).
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Na tokį užvadinimą radau čia: http://tvirtaspeilis.lt/lt/1,albums_Med%C5%BEiokli...
dėl to ir klausiu
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Aišku. Vladimiras savo tinklalapyje daug ką rašo pagal savo supratimą ir dėl terminologijos galvos nesuka. Taigi tas "chromtitanas" gali būti bet kuris titano lydinys su chromu sudėtyje.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
atsiprasau uz off topic'a - kalbant apie metalu lydinius, iskilo klausimas: ar galima auksa 'sulydyti' su sidabru?
А мне плевать - я агент "007", и клинок не по центре.. блин
Nelabai suprantu kodėl galėtų būti negalima Šiaip man tuomet kyla klausimas ar yra tokių metalų kurių negalima sulydyti ?
www.kalviodarbai.lt
klubo narys
Yra Kęstuti, yra - cinkas su titanu, alavas su volframu, molibdenas su variu, kalis su magniu ir t.t. Tačiau tai daugiau "klasikinio" lydymo problema, kai vieno metalo garavimo taškas nesiekia kito metalo lydymosi pradžios taško. Tą 'apeiti' leidžia miltelinė technologija ir metalų oksidų ar kt. druskų sublimacija vakuume.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Galima, tok lydinys vadinasi elektrumas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Elektrumas
Information is a weapon of mass destruction...
LPA narys
Taip, ir visai neblogai
Sveiki
Ar tinka rankenoms Cocobolo or Bocote ?
administratorius
LPA narys
Tinka.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
AČIU už atsakymą !
Lygybės ženklo tarp šių plienų dėti neverta, daug kas priklauso nuo atskiro gamintojo terminio apdirbimo. Net ir tas pats plienas, kad ir CPM S30V, pas skirtingus gamintojus turės skirtingas savybes..
O dėl pirmo ir paskutinio lenktinuko, tai siūlyčiau pradžiai nusipirkti ką nors paprasto bet neprasto, kad ir EKA, o po to, jei bus noro ieškoti toliau.
Ar galėtumėte trumpai ir aiškiai nurodyti tokiems žaliems kaip aš:
AUS-8 = VG-10
CPM S30V =154CM
8CR13MOV =440
Arba ką nors panašaus,nes tie skaičiukai nieko nesako.Peiliu daryti negaliu nes rankos auga "neišten",o norisi nusipirkti lenktinuką gal pirmą ir paskutinį,bet tikrai normalų.
klubo narys
IMHO žalsva bulnesia atrodo dar geriau )
Information is a weapon of mass destruction...
LPA narys
Aišku imanoma, tereikia nutepti juodais dažais arba niekada nepalikti saulėje
Jeigu rimtai, tai gal padėtų ir koks uv blokuojantis lakas, bet koks ten peilis su lakuota rankena
Įdomu. O tą piešinį įmanoma kaip nors fiksuoti?
LPA narys
Suklijavau rankeną iš bulnesios ir palikau įspaustą spasutuvuose. Kitą rytą pamačiau kad pusė kuri atsukta į langelį - gerokai žaliasnė Buvau apie tai skaitęs, bet negalvojau kad pažaliuoja taip greitai. Paeksperimentavau: bulnesios lentelė, 15 min ant saulės, pridengta po ranka pasipainiojusiu šablonu
klubo narys
Gal kam pravers info dirbantiems su egzotine mediena, į kai kurias rūšis reiks labiau atkreiti dėmsį Gana idomus puslapis ir nemažai info.
http://www.wood-database.com/wood-articles/wood-al...
Puiki tema.
Pirmame poste buvo minėta fibra, tačiau daugiau nieko. Norėčiau sužinoti kur buityje ja galėčiau rasti, kad galėčiau panaudoti peilio rankenoje
Ačiū.
administratorius
LPA narys
"Fiber" - angliškai pluoštas, skaidula, plaušai.
"Carbonfibra" (angl. Carbon-fiber-reinforced polymer) - tai anglies pluoštu armuotas polimeras, lietuviškai vadinamas anglies pluoštinys.
"Vulkanizuota fibra" (angl. vulcanized fibre) - sluoksniuotas plastikas iš celiuliozės pluošto. Peilininkystės kontekste kartais sutrumpintai sakoma tiesiog "fibra". Peilių rankenose naudojamas tarpinėms. Buityje pasitaiko retai, tačiau gali būti pakeistas bet kokiu stangriu spalvotu plastiku. Pvz. popieriaus segtuvas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Valydamas savo PK atmintį, radau glaustą, bet pradedantiems gan aiškų (mano manymu ) plienų klasifikacijos aprašymą. Tik nepažymėta ir kur jis paimtas, tad įkelsiu be nuorodos į šaltinį:
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Fotoreportažas, kaip gaminamas natūralus kamštis.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Vladui paprašius, sumečiau šiek tiek informacijos apie klijus.
Taigi, klijai
▪ Karbamido-formaldehido dervų klijai. Savybės: nebrangūs, greitai džiūsta, atsparūs mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams) ir trinčiai. Neturi 'nuovargio' t.y. su laiku jungties stiprumas nemažėja. Sukietėjus tampa kieti-kristaliniai. Bijo drėgmės, karščio; šių dviejų veiksnių poveikyje labai greitai suįra išskirdami formaldehidą, kuris yra labai toksiškas. Paplite daugiau pramonėje, nes klijuojant šiais klijais reikia labai laikytis kontroliuojamo technologinio proceso (pvz., mediena turi būti ne drėgnesnė nei 6-14%, aplinkos temperatūra ne žemesnė nei 21 laipsnis, medienos temperatūra ne žemiau 40 laipsnių). Tai dažnai dvikomponenčiai - trikomponenčiai klijai, todėl nėra labai praktiški namudinėje gamyboje.
▪ Rezorcinolio formaldehido dervos klijai. Savybės: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui (atsparūs verdančiam vandeniui, silpnoms rūgštims, jūros vandeniui, tirpikliams, mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams) ultravioletinių spindulių poveikiui). Tai dvikomponenčiai klijai maišomi prieš vartojimą (skysta derva ir miltelinis katalizatorius). Kai kurioms formuluotėms reikalingas tikslus technologinis procesas.
▪ Fenolio formaldehido dervos klijai. Dažniausiai naudojami pramonėje gaminant fanera. Džiūsta tik aukštesnėje temperatūroje (80-90 laipsnių) ir padidintame slėgyje (~3 Bar).
▪ Gyvūnų klijai (kaulų, sausgyslių, odos) buvo naudojami nuo senovės, ypač odos klijai, kuriuos dar ir dabar naudoja geriausi restauratoriai ir smuikų gamintojai. Pas mus tradiciškai parduodami kaulų klijai - 3-4 mm rudos granulės. Naudojimas: granules supilti į nereikalingą arba tik tam tikslui paskirtą metalinį dubenį ir užpilti šaltu vandeniu 2-4 h. (čia priklauso individualiai nuo klijų - reikia skaityti ką rašo gamintojas). Per tą laiką klijai išbrinksta ir pasidaro panašūs į želatiną. Po to visą šitą masę su dubeniu statome į verdančio vandens vonią ir maišydami kaitiname, kol pasidaro vientisa klijų masė. Toliau - klijuojame. Beje, klijus galima palikti virti tame vandenyje - nuo to jų savybės nekinta, o jie patys - negaruoja. Internete mačiau ir parduodamus jau skystus klijus, tačiau manau, kad tai bus iš odos virti klijai; vadinasi 'Old Brown Glue' . Tai vieninteliai klijai, kuriuos sudžiūvusiu galima "pertaisyti" - jei siūlė prasiskyrė, tiesiog pašildome žiebtuvėliu ir sulyginame kraštus arba pridedame šiek tiek skystų karštų klijų.
▪ Polivinilacetatas (PVA) arba polivinilbutilatas (PVB), taip pat žinomas kaip "balti klijai" arba "Lipalas", tai alifatinių dervų emulsija. Skiriasi savybėmis - PVA linke daugiau slysti suspaudimo metu, PVB turi tvirtą pirminį sukibimą ir išdžiūvę yra atsparesni vandeniui. PVA yra netoksiški ir paprasti naudoti, tačiau sunkūs remontuoti, nes prie sudžiūvusių klijų nelimpa jokie kiti klijai, tame tarpe PVA, kurie nors ir sukimba, bet jungties stiprumas yra 60-70 proc. mažesnis. PVA klijai plastiški ir turi 'nuovargį' - linkę slinkti po nuolatine apkrova. PVA klijai atsparumą skirstomi į klases: D2, D3, D4. Lipalas klasėms nepriskirtas pagal LST, bet jis atitinka kažkur D2 klasę - bendrinio naudojimo ir plataus panaudojimo spektro (medis, popierius, tekstilė) klijai. D3 klasė - padidinto atsparumo vienkomponenčiai klijai, Padidintas atsparumas suprantamas kaip atsparumas trinčiai, nuovargiui, šiek tiek temperatūrai. D4 klasė - dvikomponenčiai (kartais vienkomponenčiai) klijai su kietikliu. Padidintas atsparumas mechaniniam, temperatūriniam ir drėgmės poveikiui. Vieninteliai iš klasių turi atsparumą tanino rūgštims t.y. jų spalva nekinta klijuojant daug tanino rūgšties turinčią medieną (buką, ąžuolą, akaciją, robiniją). Visumoje visos klasės nėra labai atsparios temperatūrai - lydosi prie 92-104 laipsnių temperatūros. Vėlgi čia nėra absoliutas - pramonėje yra masė įvairių formuluočių. Pramonėje vyrauja supratimas, kad baldų detalės nebus verdamos vandenyje ar aliejuje, todėl šie klijai ir naudojami plačiai, nes yra paprasti naudoti, pigūs, netoksiški.
▪ Poliuretano klijai (PUR) tampa vis labiau populiarūs, ypač jei reikalingas atsparumas vandeniui. Klijuoja labai platų spektrą medžiagų: tekstilė, pluoštai, metalai, plastikai, stiklas, keramika, guma su mediena. Tačiau ne tokie atsparūs mechaniniam poveikiui, jungtis ne tokia stipri kaip epoksidų ar rezorcinolio.
▪ Uretano klijai. Iš karto pasakau - chemiškai nieko neturi bendro su poliuretanu, - tai dvi skirtingos molekulės. Savybėmis panašūs į poliuretano klijus, tačiau jie vieninteliai klijuoja alyvuotą medieną. Labai lakūs, nuodingi garai. Naudojami ir guminių valčių siūlių klijavimui.
▪ Epoksidinės dervos - klijų karalienės. Brangios. Savybės: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui (atsparaūs verdančiam vandeniui, koncentruotoms rūgštims, jūros vandeniui, tirpikliams, mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams). Tai dvikomponenčiai (arba vienkomponenčiai žr. toliau) klijai maišomi prieš vartojimą (skysta derva ir skystas kietiklis). Jautrus ultravioletinių spindulių poveikiui, kai kurios formuluotės (buitinės) gali prarasti sukibimo jėgą esant didesnei kaip 38-98 ° C (turinčios kaučiuko junginių yra elastingos, todėl kylant temperatūrai jų elastingumas didėja). Skiriamos bisfenolio-A, bisfenolio-B, poliesterio, vinilesterio dervos,UV kietėjančios dervos. Bisfenolių grupė yra labai plati (16-a grupių) ir jų visų savybės skiriasi. Grubiai - 80 proc. bisfenolinių epoksidinių dervų yra bisfenolio-A pagrindu, ir jų tirpiklis yra acetonas; bisfenolio-B pagrindo dervų skiediklis yra butanonas todėl buityje jų nesutiksite.
▪ Bisfenolio-A padgrindo derva: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui išlaiko savo mechnines savybes iki 177 laipsnių Celsijaus; toliau jos sukibimo stiprumas mažėja, nes polimeras pradeda lydytis. Prie 350 laipsnių pradeda degti. Labai platus džiūvimo laikas priklausomai nuo temperatūros ir formuluotės. Komponentų davybės: derva - kuo daugiau dervos mišinyje tuo elastingesnė sustingusi derva; kietiklis - kuo daugiau kietiklio mišinyje, tuo trapesnė išdžiūvusi derva. Dervos skirtos buitiniam naudojimui turi savyje stabilizatorius, kurie sumažina dervos "pavojingumą" galutiniams vartotojams pvz., pramoninių epoksidų liepsnos taškas (savaiminio medžiagos užsidegimo temperatūros taškas) atskirai kietiklio ir dervos yra 26 ir 31 laipsnis atitinkamai; o tai reikškia, kad toks produktas be stabilizatorių stovėdamas Maximos lentynoje vasarą, tiesiog pats savaime suliepsnotų. Skiedikliai - acetonas, ksilenas. Yra įvairių modifikatorių-užpildų keičiančių jos struktūrą: pluoštai neleidžia tekėti, milteliniai užpildai sudaro pastas ir pan.
▪ Ultraviolete kietėjančios dervos - vienkomponentės dervos kurios polimerizuojasi (kietėja) nuo UV spindulių. Savybės kaip ir kitų epoksidinių dervų, tik atsparios UV spinduliams (nuo kurių ir kietėja). Daugiau naudojamos pramonėje, nes reikalingas stiprus UV šaltinis. Internetu galima atsisiųsti Norland adhesives NOA61 (http://www.norlandprod.com/adhesives/noa%2061.html), tik iš karto įspėju - juoda diskotekos ar pinigų tikrinimo lempa nepadės - reikia galingo UV diodo (LED) arba kito UV šaltinio su 320 - 380 nm bangos ilgiu. Kietėja per 10-20 s. galutinai 'sendinasi' per 15 min. UV. Jei UV šaltinis bus silpnas laikas laaaba pailgės - pirminis gelėjimas bus per 20-40 min., galutinis kietėjimas - 2 - 3 h. po silpnu UV šaltiniu.
▪ Poliesterinės dervos. Santykinai pigios (2 - 2,5 karto pigesnės už bisfenolines dervas). Greitai kietėjančios, atsparios įvairių aplinkų poveikiui kaip ir bisfenolinės dervos. Smirda, toksiški garai, kietėdamos išskiria šilumą (kietikliai su peroksidais) - didesnis sumaišytas kiekis gali savaime užsiliepsnoti. Trapesnės lyginant su bisfenolinėmis dervomis. Po pirminio džiūvimo pramonėje 'sendinamos' specialiais tirpalais, kad pasiektų savo galutines savybes (tą patį daro laikas per 2-3 mėn. todėl ir vadinasi sendinimu).
▪ Besiplečiantys medienos klijai. Naudojami pramonėje kai reikia užpildyti platesnius tarpus tarp surenkamų detalių. Tai iš esmės yra didelio tankio, skystos frakcijos poliuretano putos (galima sakyti skystas Marcoflex'as). Džiūdamos užpildo visus tarpus, didelis plėtimosi koeficientas - 1l skystos formos tampa 20-30l tūrio gabalu (yra formuluotes su 45l, koeficientais). Tinka naudoti klijuojant plaukiancias vandenyje rankenas. Po išdžiūvimo paviršius yra porėtas, todėl jį dar reikėtų padengti CA arba epoksidu ir nušlifuoti.
▪ Cianakrilatas (Superglue, CA arba CyA) skytas polimeras džiūstantis dėl sąveikos su ore (arba paviršiuje) esančia drėgme. Cianakrilato molekulė polimerizuojasi dėl sąveikos su vandens molekule (arba katalizatorium) - todėl naudojamas medicinoje klijuoti žaizdoms ir audiniams. Liepsnos taškas - 75 - 79 laipsniai (todėl nepalikit didesnio kiekio juodam butelyje ant saulės) . Taip pat prie saugumo technikos reikia paminėti, kad CA reaguoja su natūralia vilna ir vata sukeldamas audringą egzoterminę reakciją ir išskirdamas šilumą -> gali suliepsnoti jei apsitėkšit didesniu kiekiu CA vilnonį megztinį. Todėl buitiniam naudojimui pasirodė formuluotės su stabilizatoriais gelizuojančiais CA - prierašas ant tūbelės 'GEL' būtent tą ir reiškia.
▪ Kontaktinis cementas - skaidrūs tirpiklių pagrindo klijai. Sudžiūvę suformuoją kietą plėvelę ant detalių. Netinka ilgalaikiam medienos klijavimui. Tinka laikinai stabilizuoti judantį varžtą kiaurymėje (nors cianakrilatas džiūsta daug greičiau ir dažnai - po ranka).
▪ Karšti klijai (Hot melt) termoplastikas parduodamas lazdelėmis naudoti klijų pistolete. Netinka ilgalaikiam medienos klijavimui. Minkšta siūlė. Tinka klijuoti šabloną prie plieno.
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Dėkui.
Tikiuosi, kad kolegoms ši informacija bus naudinga.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Sveiki ponai, dėl plieno (samakal) tai greitapjūvis, rusiška marke R18 arba R6M5, o vadina (samakalu) nes įkaitęs įrankis aušdamas nepraranda savo kietumo savybių
administratorius
LPA narys
Beržas (lot. Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų genties medis.
Gentyje yra apie 100 rūšių. Lietuvoje auga šios:
Karpotasis beržas (Betula pendula)
Plaukuotasis beržas (Betula pubescens)
Liekninis beržas (Betula humilis)
Kvapusis beržas (Betula lenta)
Beržas keružis (Betula nana)
Popieržievis beržas (Betula papyrifera)
Paplitimas: beržinių genties augalai dažni visame šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) nuo tundros iki subtropikų.
Pavadinimai kitomis kalbomis:
angliškai - Birch,
vokiškai - Birke
lenkiškai - brzoza
rusiškai - берёза
medienos tankis ~670 kg/m3
medienos kietumas ~2,6 HB; ~1000 Janka vienetų
mechaninės savybės priklausomai nuo rūšies ir nuo augimvietės gali skirtis iki 50%
Spalva: balzgana, su gelsvesnio atspalvio šerdimi.
Savybės: mediena pakankamai kieta ir tanki, neskali ir lengvai apdirbama, tačiau jautri drėgmės pokyčiams ir neatspari puviniui. Savo geriausias mechanines savybes beržo mediena įgyja tik nuo 60-80 m. amžiaus.
Peilininkystėje taip pat naudojama beržo tošis ir įpatingai vertinami ant šaknų, kamienų ar šakų susidarantys sutankėjusios medienos gumbai. Šie gumbai gali susidaryti tiek dėl natūralių, tiek ir dėl antropogeninių priežasčių sutrikus brazdo augimui. Gumbų mediena kaip taisyklė turį padriką ir kontrastingą metinių rievių raštą bei nevienalytę struktūrą.
Atskirai vertėtų paminėti karelinį [rėtos] beržą.
Tai reta ir nykstanti karpotojo beržo atmaina (Betula pendula var. carelica), pasižyminti gumbuotu stiebu ir tamsesniais ruoželiais išmarginta mediena. Panašūs pavieniai gumbai gali susidaryti ir ant paprasto karpotojo beržo, tačiau karelis beržas tuo ir skiriasi, kad jo kamienas kreivas ir visas gausiai nusėtas gumbais, o medienos margumas yra ryškus ir pakankamai tolygus.
Karelinio beržo požymiai medeliams išryškėja maždaug nuo 15 metų amžiaus ir medžiui augant stiprėja.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
O jeigu aš paimčiau ir ažuola ar kita medį (pvz.raudonmedį) Ir užmerkčiau kokiem metam mediena stabilizuotusi?
administratorius
LPA narys
"Raudonmedžių" grupei priklauso įvairios egzotinių medžių rūšys, kurių daugumos mediena savaime yra "stabilizuota" dervomis ar aliejais, tad mirkymas nieko gero neduos: pirma reikės keliasdešimt metų laukti, kol visa tai ištirps vandenyje, po to antra tiek, kol mediena homogenizuosis.
Ažuolo medienai metų ar poros irgi neužteks. Priklausomai nuo vandens sudėties ir temperatūros, procesas gali užtrukti ne vieną dešimtį metų.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Natūralus ąžuolas yra gan kietas, bet porėtas ir skalus, tad jo panaudojimas ribotas. Tačiau tai nereiškia, kad jis visai netinka rankenoms.
Na, o "mirkyto" ąžuolo mediena yra stabilizuota, nebeturi natūralaus ąžuolo trūkumų ir tinka rankenoms kuo puikiausiai.
Apie uosialapį klevą ir ievą kolega Girez jau minėjo, tad galiu tik pridurti, kad šių medžių mediena nepasižymi nei mechaninėmis, nei estetinėmis savybėmis. Jeigu rankenai reikia šviesios medienos, o peilis bus darbinis, siūlyčiau paprastą lazdyną - ir gauti džiovinto nesudėtinga ir rankena bus žymiai patvaresnė.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Ka jus manote apie uoselapį klevą ir ieva kaip medį? dar daug skaičiau kad ažuolas netinka rankenoms ,bet aš gavau ąžuolo iškasto iš pelkės berods 3metrų gylio visas juodas kaip smala.
sveiki, o kaip suzinoti, koks plienas yra naudojamas detalese is kuriu butu imamoma nukaldinti astru ir nerudijanti peili. Kazkada rusu laikais buvo knyga kur viskas surasyta kas is kokio plieno gaminta, bet jau 3metai niekur rasti negaliu.
administratorius
LPA narys
Koks nerūdyjantis plienas kur naudojamas - rasi čia.
Priminsiu, kad korozijai atsparūs (t.y. stipriai legiruoti chromu) plienai kaldinasi sunkiai ir darbas su jais reikalauja nemenkos patirties. Todėl jeigu reikalingas geras ir korozijai atsparus darbinis peilis, verčiau nusipirk pagamintą pramoniniu būdu. Juolab, kad šiais laikais jų yra prigaminta visokiausių.
Užsiimti mėgėjiška peiliakalyste apsimoka tik tuomet, kai malonumą teikia pats gamybos procesas ir nebūtinas geras galutinis rezultatas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Palyginimui - kaip išsidėsto kai kurių populiariausių medienos rūšių mechaninis kietumas pagal Brinelio skalę:
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Beja toks pastebėjimas apie gumbus. Kuo mažesnis gumbas tuo tankesnis ir gražesnis ražtas.