Diskusijų forumai

Pradziai aisku gali ir su skriemuliais, laikui begant jei atsiras poreikis bet kada nusipirsi daznio keitikli, ne bus tokia skausminga pradine kaina, nes jis nepigus.

Linuks, o tai su kuo tu dabar tuos procesus atlieki?

O kalbant apie aparatą, kokios variklio apsukos, ir kodel pvz šiuo atveju naudojama diržinė pavara, juk tiesiai ant variklio ašies galėtų būti varantysis rolikas.

Jis tai jau rašė.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Atsiprašau už nepastabumą.

O kaip pramoninėje gamyboje yra atliekamas ašmenų nuleidimo procesas? Frezavimo staklėmis?

Plokščių nuolydžių - dažniausiai su juostinėmis šlifavimo staklėmis.
Įgaubtų - su diskinėmis galandimo staklėmis.
Frezavimas naudojamas retai, nes mažoms apimtims yra nerentabilus.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Na aš bandžiau frezuoti, nes dirbu frezuotoju. jai ašmenis lygus tai gaunasi neblogai, o jai su išlinkimais tai reikia nemažai su dilde pasidarbuoti, paruoša įspaudi į spaustuvus, o staklių galvute pasuki tiek laipsniu kiek atitinkamai pagal stori 4,3 mm ir ašmenų nuleidimu ploti 17-18 mm maždaug 4 laipsniai, jai ne aišku tai truputi veliau nufotografuosiu šiuo metu nedarbingumą turiu. Aš nuolydį darau su užgalandinimo staklėmis statau diską 200x20 ir pirmyn

Bet tikriausiai. ne rankomis atliekami prosecai? Turbū yra tam tikra automatika, ar kovėjerinė linija. Įdomu, kaip sprendziama apskkrito šlifavimo disko nusidėvėjimo problema. Juk su kiekvienu sekančiu ruošiniu, diskas mažėja, tai reiškia ir apdirbamų ašmenų nuleidimo įlinkis keičiasi

Autimatinės linijos naudojamos tik masinei ir pigių ekonominės klasės peilių gamybai, kur nėra didelės modelių kaitos ir nereikia ypatingos kokybės. Bent kiek geresnių peilių nuolydžiai daromi rankomis, nes gaminant vieną konkretų peilio modelį net ir tūkstantinėms partijomis, tokiam kiekiui projektuoti ir gaminti automatinę liniją ekonomiškai neapsimoka.

Disko nusidevėjimo problema sprendžiama labai paprastai: kai diskas nusidevi iki leistino skersmens - keičiamas nauju.
Tačiau tai įvyksta negreitai dėl keletos priežasčių:
- prieš apdirbimą plieninis ruošinys atkaitinamas, kad būtų minkštesnis;
- naudojami geros kokybės abrazyvai;
- nuolydžių nuleidimas daromas laipsniškai su skirtingo rupumo diskais.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

O aš maniau jie jau viska automotizavę Įdomu su kokiais įrengimais Tomas Kučiauskas darbuojasi. Ar jis pats pilnai gaminasi geležtes?

Apie tai gal Tomas pats papasakos.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Nuožulas darau su 300 mm diamerto abrazyviniu disku (su daug daug vandens). Geležtė tvirtinama ant magnetinio staliuko, kuris slankioja ant kreipiamosios. Šiuo būdu padaromas gan grubus darbas, kurį išbaigiu paprastu dviejų ratų grinderiu. Beje, dėl storo gumos sluoksnio, kontaktinis ratas jau tik apie 200 diametro (dirbant guma įsispaudžia ir liečiamos dalies diametras keičiasi).
Naudoju tik 900 ir 1500 aps./min., nors yra ir kitokių apsisukimų skaičiaus galimybė.
Diržo matmenys – 25 x 2000 mm.

Plokščias nuožulas galima pabandyti daryti ir su paprastu disku „su glaspopiere“, tik kuo jis didesnis, tuo patogiau (bent 250 mm turėtų būti). Grubiai šlifuoti galima su „kietu abrazyviniu puodu“. Jei su disku rankos labai „neklausys“, nesitikėkit, kad grinderis stebuklingai pakeis situaciją
Bet kuriuo atveju labai svarbu pats abrazyvinis audinys. Geležtę darant „glaspopiere“ nuo pradžių, be „Trizact“ audinio neapsieisite, o jis brangus ir Lietuvoje su jo tiekimu problema.


Pramonėje, tiek išgaubti, tiek plokšti ašmenys dažniausiai frezuojami nuo tada, kai išplito CNC staklės. Frezavimo našumas dešimtis kartų viršija šlifavimo našumą. Po frezavimo geležtės grūdinamos vakuume (metalas visiškai neišdega ir lieka baltas) ir belieka tik išbaigimas.

Įgaubtų į vidų ašmenų pagr. privalumai, kad peilis geriau "sminga" į bet ką (ne tik į mėsą) ir suleidimo storis didėja labai nedaug geležtę "nugalandant".
Pagr. trūkumas, kad norint pasiekti vienodą (lyginant su plokščiu suleidimu) ašmenų stiprumą, suleidimo storis turi būti didesnis.
Taigi, norint kad geležtė būtų maksimaliai stipri, reikia plokščių nuožulų, o norint kad peilis stora geležte būtų maksimaliai patogus pjauti, reikėtų įgaubtų nuožulų.
Pasirinkimas, be abejo, labai priklauso nuo geležtės storio.

Sakyčiau, kad ši priklausomybė kiek labiau komplikuota, nes siekiant padidinti bendrą geležtės su įgaubtais nuolydžiais stiprumą šoninėms apkrovoms nedidinant geležtės storio, nuolydžiai įprastai daromi ne nuo penties, o kiek žemiau, kad liktų dalis storesnio metalo. Taigi praktiškai gaunasi, kad su tokiai nuolydžiais peilis sminga geriau tik iki nuolydžių pabaigos, o tada staigiai stringa. Minkštoje medžiagoje (pvz. mėsoje ir pan.) to nesijaučia, bet kietoje ir tamprioje (pvz. gumoje, medienoje ir pan.) - labiau juntama.
O dėl kitko - visiškai pritariu.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...