Diskusijų forumai

Papasakosiu apie mano nuotykį, kuris aišku, iki IKS gerokai netempia, bet turi įdomų momentą. Da būdamas paauglys vieną dieną nutariau pasivaikščioti po aplinkinį mišką. Miško plotas nemažas, bet aš jo pakraščius ir apylinkes neblogai pažinojau, kaip vietinis gyventojas. Tą kartą nutariau eiti į mažiau ištyrinėtą miško kraštą. Iš pradžių viskas puiku, po to jaučiu, kad lyg ir pasiklydau. Dar nepanikuoju, bet jau neramu Priėjau kažkokią pelkę... Gerai, kad buvo saulėta diena, tai pagal saulę nustačiau, kur turėtų būti miško kraštas ir traukiu ten. Galiausiai išeinu į miško pakraštį, matau laukus, kažkokią sodybą ir negaliu suprasti, kur atsidūriau. Protas sako, kad turėtų būti tokia tai vieta, kai kurie orientyrai sutampa, bet likusieji neįsipaišo į peizažą. Turėjau žiūronus, tai pasidairęs galiausiai susiorientavau. Pasirodo išėjau į žinomą vietą. Bet kadangi išėjau iš kitos pusės, tai apylinkės pasirodė visiškai nepažystamos. Prisidėjo ir tai, kad maniau esantis kitoje vietoje ir stengiausi sutapatinti jos orientyrus su esamais. Taigi išankstinis nusistatymas ir net žinomos vietovės stebėjimas iš kito taško gali gerokai apsunkinti orientaciją.

_________________
Kelią galima surasti arba nutiesti.

Tikrų išgyvenimo situacijų čia vargu ar bus.

Dar toks patarimas iš gyvenimo. Realiai vertinkit savo jėgas ir negalvokit, kad jūs galit nors kiti negalėjo...
Kartais gaunasi, kad ne pats protingiausias ir pats galingiausias gyvenime esat.

Reziume- jei pelkė žemėlapyje pažymėta kaip "nepraeinama", tai taip ir yra. Tikrai tikrai...
Kartą labai nedaug trūko iki paskendimo.

Na va, pradžia yra ir galima reziumuoti, kad atsidūrus IKS, pirmiausia:

1. Reikia nusiraminti ir "nuslopinti" mintis. Nes nekontroliuojamos mintys apie galimus pavojus ar žūti stipriai sujaudina (kas jau savaime yra negerai) ir daugeliui gali kaip mat peraugti į panikos jausmą. Tada garantuotai "šakės". Net ir tuomet, kai situacija nėra pavojinga. Bet žmogaus fantazija laki...
Mintims kontroliuoti yra keletas technikų, iš kurių lengviausiai įvaldoma - meditatyvus kvėpavimas.

2. Įdėmiai įvertinti savo būklę ir artimiausia aplinką. Nes kaip teisingai parašė kolega Bozkurt - "Reikia suprasti, kad laikrodis paleistas ir taip gerai kaip yra šiuo momentu, tiektina, kad jau nebus, o klaidos žudys".

3. Susiorentuoti vietovėje ir situacijoje. Apie tai reikėtų pakalbėti plačiau, nes priklausomai nuo susiorientavimo rezultatų prasideda niuansai: eiti ieškoti pagalbos ar laukti pagalbos.
Taigi, kaip galimai greičiau ir tiksliau nustatyti savo buvimo vietą?

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Sutinku su Vladu.
Siaip tai miesto ir kaimo zmogui net ir treniruotam kariui isgyventi daugiau negu keleta dienu kitoje negu iprasta zonoje yra sudetinga , savo zonoje irgi.
Zudo pakisti literaturiniai ,kino ir vadoveiliniai stereotipai.
Kaip Robinzonai visi puola ieskoti ir gerti vandeni , valgyti uogas ir bandyti medzioti slekus ir varles bei lipti i medzius ir uolas kad nustatyti savo buvimo vieta.
Butu juokinga jeigu nebutu graudu .
Zmones be jokiu problemu sugeba uzkabaruoti ant 10 metru uolos ar iki medzio virsunes.
Toliau pagrinde lieka du variantai . Arba griuna ir susizedzia arba ten ir lieka kukuoti .

GPS...

_________________
Kelią galima surasti arba nutiesti.

GPS - naudingas daiktas, bet labai maža tikimybė, kad IKS metu turėsim ką nors daugiau, nei įprastai nuolatos su savimi nešiojamės. Taigi turėjau minty ne tiek įprastinį orientavimąsi vietovėje (kuriam iš esmės reikalingas žemėlapis ar reikia pažinoti teritoriją), o buvimo vietos lokalizavimo principus.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Apie tai ir šneka.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Mano poreikiai ekstremalioje situacijoje būtų du. Tai peilis ir ugnis. Kas beje visada su manimi ir keliauja.

_________________
http://laidas.weebly.com/

Na gerti, valgyti bet ką suradus - manyčiau klaidinga mintis. Taip - prasitasius porą valandų karštyje atrodo kad gerti norisi labai. Bet vat atsigėrus ir gavus vidurių paleidimą - per dieną netekti galima jau kelių litrų. Netenkamos ir druskos. Palyginimui - svoris 86 kg. Valanda fizinių pratimų esant temperatūrai 30 laipsnių. Pavėsio praktiškai nėra. + Pusė valandos bėgimo raižyta vietove, pavėsio nėra. Svorio deficitas po to 1,5 kg. Taigi praktiškai netekta 1,5 litro vandens. O jei temperatūra20 laipsnių ir einame dieną neskubėdami? Dar mažesni nuostoliai.
Aišku jei porą dienų prie 30 laipsnių - čia jau be variantų. Tik vat yra juk ir uogos, ir gal koks šaltinėlis pasitaikys ar visgi kokį gėrimo buteliuką turėsite. O gertį vandenį iš pirmos balos - IMXO rizikos daugoka.
Karštu oru patarčiau nešiotis tabletę aspirino. gana stipriai skystina krauja, dėl to netenkant skysčių neleidžia kraujui tapti perdaug klampiam. Pvz po treniruotės prie +28-35 laipsnių kitą dieną būdavo sunku iš lovos išlipti. Ir vakare kiek jausdavosi. Pusę tabletės prieš treniruotė arba tabletę po - simpomų nebūdavo. Aišku jei pas žmogų hemoglobino lygis mažas tai aspirinas jam silpnai padės.

Kritinė situacija nebūtinai yra ar turi tapti ekstremalia. Nes ekstremali situacija yra tuomet, kai atsiranda realus pavojus žmogaus sveikatai bei gyvybei. O kritinė situacija - tai tik neįprastos, nors gal ir grėsmingos aplinkybės, kurių valioje atsidūrė žmogus. Ar jis sugebės įveikti kritinę situaciją, ar nusiris į ekstremalią - didele dalimi priklauso nuo pačio žmogaus.
Šią temą tam ir pradėjau, kad pasidalintume naudinga informacija, kaip atsidūrus kritinėje situacijoje išvengti lemiamų klaidų ir nepabloginti visko iki ekstremalios.

Kalbant apie peilį ir ugnį - tai toli gražu ne patys būtiniausi dalykai kritinėse situacijose. Naudingi - taip. Būtini - nelabai.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Žinoma pirmiausiai turi būti galva O apsieiti galima be visko, tik tada jau kitokia, dar sunkesnė situacija susidarys.

_________________
http://laidas.weebly.com/

Paimsime varianta kad mes nusprendem pasisalinti is ivykio vietos.
Pradedam kreipti demesi i augmenija,reljefa ir zveriu,zmoniu pedsakus.
Diena nueisite max 30 km tai atstumas ne esme ,svarbiausia ziureti kaip keiciasi aplinka.
Plius stebime ora ir prie temstant pasirupiname nakvyne.
Siaip sturmuoti pelkes,upes ir kalnus nerekomenduotina. Jeigu nera kitos iseities tai keliones kalnuose planuojami ankstyviam rytui o per upe reikia keltis saugioje vietoje ir pirmoje dienos puseje kad iki vakaro isdziutu drabuziai .Nakti krenta temperatura ir pakila dregnumas ,drabuziai neisdzius. O slapios kojines ,marskineliai ir persalimai prikres dideliu problemu.

O nakvynės svarbą akcentuojate todėl, kad naktį sunku orientuotis ar dėl būtino poilsio?Man net ne itin ekstremaliose situacijos adrenalinas ar kažkas kitas kala į galvą ir užmigti niekaip neišeina, o kokiu kritiniu atveju būtų dribsojimas atmerktom akim ir keikimasis, kad pasaulis labai gražus, o po 2-3 dienų lūžimas nesirenkant vietos ir laiko

jūsų pamąstymai, priminė vieną straipsnį apie paklydėkius
"Pasiklydę žmonės išties klaidžioja ratais" http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... 44&l=2&p=1

Išlikimas kritinėse situacijose=IKS=X

Kelionei is esmes turi buti skirta pirmoji dienos puse, antroji skirta nakvynes vietai, tai vieta max saugi bei sauganti nuo vejo, lietaus, salcio.
Laikina stovyklaviete. Drabuziu ir zaizdu prieziura ir sutvarkymas.
Dykumos salygomis yra biski kitaip, bet keliones nakti nerekomenduojamos del prasto matomumo, prarastos galimybes stebeti aplinkos pasikeitima ir didesnes traumu rizikos.
As kalbu apie varianta kada jus neturite zemelapio arba neturite galimybes priristi savo buvimo vieta prie zemelapio, pvz turite gaubli arba Valakupiu zemelapi, bet ryskiai esate ne Valakupiose.

Dėl įvairių minčių, kurios "lenda į galvą" - priminsiu pirmąją išlikimo taisyklę: Nusiraminti ir "nuslopinti" mintis. Tai galioja viso IKS metu. Beje, tuomet ir su miegu problemų nebus.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...