Padirbau šaukštą iš šermukšnio medienos, bet štai ką radau įdomaus parašytą apie šį medį:
Apie šermukšnio mitologiškumą
http://www.glaustai.lt/nuoroda/sermuksn ... dis-628474
„...Senovės raštuose, kur kalbama apie lietuvių tikėjimus, po šventojo medžio ąžuolo antruoju įvardijamas šermukšnis. Jo malkos tinkančios apeiginei ugniai. Dzūkijoje, tarp Tiltų ir Dargužių kaimų, kaip tik ir auga tokia pora: po galiūnu ąžuolu prisiglaudusi šermukšnėlė. Dieveniškių apylinkėse galima išgirsti pasakojant apie prosenovišką paprotį: „Seniau kai kurie žmonės išsirinkdavo miške kokį medį, paprastai šermukšnį, jį prižiūrėdavo, saugodavo iki savo mirties. Kai atsitikdavusi kokia negerovė, eidavo prie to medžio paguodos ieškoti“. Štai kur prasiskleidžia senoji lietuvio pasaulėjauta: prie medžio paguodos ieškoti...
Ir pagalbos šermukšnio galima paprašyti. Tarkime, žvejys vis traukia ir traukia tuščią tinklą. Kitą kartą, „išeidamas į marias“, turi į tinklą įpinti šermukšnio šakelių ir tokį pertraukti per trobos slenkstį. Skandinavų kraštuose senovėje šermukšnio medelį palenkdavo ir po juo su visais savo įnagiais praeidavo medžiotojai bei žvejai – kad laimė neaplenktų.
Lietuvių sakmėse teigiama, kad šermukšnyje gyvenančios kalvių dvasios. O kalvis kitados nukalė žmonėms saulę, pasilypėjo ant savo trobos stogo ir pakabino ją danguje. Ši sakmė 1261 metais užrašyta rusų metraštyje (vadinamojoje Malalos kronikoje), kur pasakojamas ir Sovijaus mitas apie baltų gentyse įsigalėjusio mirusiųjų deginimo papročio kilmę.
Apskritai šermukšnis susijęs su dangiškaisiais dievais, pasaulio kūrėjais. Todėl jo labai bijančios mitinės požemio bei vandenų dievybės, chtoniškieji gaivalai. Šermukšnine lazda nesunkiai atsiginama nuo velnio. Tik reikia žinoti, kaip smūgius jam atseikėti, – ogi skaičiuojant! Nes kartą su šermukšnine gavęs velnias prašo: pridėk antrą! Bet jei sudavei antrą, tai skubiai šerk ir trečią. Arba mušdamas tą nenaudėlį, vis sakyk – viens, viens, viens – tik taip velnią įveiksi. Mat poriniai smūgiai šėtonui stiprybę teikia. Labai nemėgsta jis šermukšnio, net vardo nesugeba ištarti, velniui teišeina ... „mukšnis“. ...“
O štai kaip apie šermukšnį užsimenama lietuviškoje poezijoje
http://www.ipc.lt/liet/old/pagalba-str-medis.php
„... Gūdų rudens metą, kai kiti medžiai išsigandę virpa, šermukšnis tarsi dainuoja gyvenimą (B. Sruoga); jis net tamsoje dega kaip gyvybės žvakė (K. Boruta)..."
*psst*
Prisijungti
Registruotis
DUK
tinka.
