_Vladas_ rašė:
Mano supratimu, skirtingai nuo Wiki apibrėžimo, paryškintas atsakymas nors ir visiškai teisingas mokslinės metodologijos požiūriu, yra ortodoksalus ir stereotipiškas. Nes jame ignoruojamos tokios svarbios aplinkybės, kaip individo subjektyvus-emocinis pasaulio suvokimas, Mokslo, kaip žinių visumos, ribotumas ir Mokslo, kaip pasaulio pažinimo priemonės, netobulumas.
Čia principinė netiesa

Visos šitos savybės neturi jokios įtakos į mokslą. Mokslui visiškai nesvarbu kaip kam atrodo (jei tai ne mokslininkas su savo hipoteze), kaip kas kokius išankstinius apribojimus užsidėjo ir koks dabar kam atrodo yra netobulumas
Kitaip tariant, visos šios savybės yra dirbtinai prikaišiojamos ir suvelia paprastam žmogui smegenis.
Čia būtų panašiai, kaip prikaišioti, kad įstatymai neapima visų įmanomų žmogaus veiklos elementų. Tai savaime žinoma, kad net negali apimti arba tai bus taip baisiai sudėtinga, kad užsiknisi tokį įstatymą vykdyti

Todėl ir yra pataisos, papildymai, ypač po precedentų ir t.t.
Todėl manau, kad tokio tipo mastymas prie jokio realaus rezultato diskusijoje neprives. Viskas baigsis žmogaus laisve turėti savo nuomonę

Kuri, beje, dažniausiai ženkliai mažiau pagrįsta (bei dažniausiai remiasi delfio lygio mokslininkų rašliava), nei bet koks dabar oficialiai žinomas mokslinis teiginys

_Vladas_ rašė:
Kitaip sakant, dirbtinis realybės skirstymas į egzistuojančią, nes ji įrodyta, ir neegzistuojančią, nes ji neįrodyta, remiantis tik turima "moksliškai priimtina" informacija - tai ir yra mokslinis stereotipas.

Jei kažkas yra neįrodyta, tiek logiškai, tiek juridiškai ir neegzistuoja. Visos kitos šnekos yra tikėjimo (antitikėjimo), arba spekuliavimas egzistuojančios atviros hipotezės tema. Čia nėr apie ką kalbėti
Yra pvz su nepamirštais teisminiais procesais dėl H. Daktaro

Kai tipo visi žinojo, kad jis banditas, o teismas nieko negalėjo įrodyti

Nekaltas, kol neįrodyta. Ne?
Moksle šiek tiek apie kitokius reiškinius eina kalba
