Katinas rašė:
Ar labai dažnai pasmulkina? Ar tik dideles? Ar dideles, bet tik tas, kurių pavadinimai baisūs?

Manau supratai kur lenkiu

Tai beveik apeliavimas į galimybę, t.y. klaida

Tai, kad kažkas gali įvykti, dar nereiškia, kad būtinai įvyks.
Ne, ne tas pats.
Spręst apie medžiagos naudingumą/nuodingumą vien pagal pavadinimo "baisumą" yra, mažų mažiausiai, neapgalvota.
Kokie skilimo produktai susidaro minimu atveju? Ar jie kenksmingi? Jeigu taip, tai ar jų kiekis pakankamas tam, kad būtų padaryta žala? ir t.t.
Ir apskritai variantų ir galimybių čia daug, kaip ir daugybė medžiagų, baisiais pavadinimais, kurios nėra kensmingos (sąlyginai, žinoma) ir medžiagų "nekaltais" pavadinimais, bet su kuriom visai nesinorėtų susidūrt gyvai :>
Tuo labiau, kad kenksmingumas/naudingumas priklauso ir nuo kiekio.

Žinoma

. Reikia susitarti apie konkrečiai kokias molekules šnekame. Jei apie fluoro druskas, tai tirpios druskos yra toksiškos. Jei apie Tiomersalį, tai jis labai toksiškas įkvėpus ar nurijus. Taigi naivu būtų tikėtis, kad jis netoksiškas suleidus tiesiai į kraują

. Pasižiūrim google. O, labai nustebino. Toksiškas. Skyla į etilgyvsidabrį, kuris veikia centrinę nervų sistemą ir inkstus. O kad dozė maža, manęs visai neguodžia...
GAdas rašė:
Tai, kad nešioji - šį kartą mitus apie vakcinas

Kažko žmonės yra prigasdinti "mass media" apie visokius baisumus dėl vakcinos kuri turi gyvsidabrio junginio tiomersalio nors patys žurnaliūgos dažnai net nesuvokia kas prie ko, bet yra kažkur kažką girdėję apie gyvsidabrio toksiškumą.
Aš mass media paslaugomis nesinaudoju. Namie televizoriaus neturiu, delfi.lt neskaitau.
GAdas rašė:
Taip ir su vakcinų konservantu. Tai mitas. Šio mito grėsmė slypi paprasčiausiame nežinojime, kas tas tiomersalis ir kaip jis veikia. Tiomersalis yra iš tiosalicilo rūgšties ir gyvsidabrio pagamintas konservantas, esantis kai kuriose vakcinose. Jo paskirtis – apsaugoti vakciną nuo užteršimo bakterijomis ir grybeliais.
Kaip veikia tiomersalis parašiau aukščiau. Tai gal ten kokiam tvarte gamina tas vakcinas o ne sterilioj aplinkoj, kad jas saugot reikia nuo grybelių ir bakterijų?
GAdas rašė:
Nors didelės gyvsidabrio dozės gali būti pavojingos sveikatai, jo kiekis, esantis vakcinoje, nėra kenksmingas žmogaus/vaiko sveikatai. Be to, nėra užfiksuota atvejų, jog vakcinoje esančio gyvsidabrio kiekis būtų pakenkęs žmonėms tiesiogiai t.y. sukėlęs apsinuodijimą gyvsidabriu.
Esate girdėję, jok gyvsidabris linkęs kauptis organizme? Lašas po lašo ir amenį pratašo...
GAdas rašė:
O ir šiaip vakcinos esmė užbėgti kelią žalojančiam ligos poveikiui arba bent jį susilpninti tais atvejais, kai visiškai išvengti neįmanoma; pvz., poliomielito komplikacija yra paralyžius tai kas yra geriau, ar 'gauti' šiek tiek gyvsidabrio (mažiau negu gatvėjė per 30 min. prikvėpuoji) ar likusį gyvenimą sėdėti (jei gali) vežimėlyje?
Iš esmės, kaip jau minėjau, aš nesu prieš vakcinas. Mane tiesiog neramina šiuolaikių vakcinų saugumas

.
GAdas rašė:
Na ir gimstamumas ten keliolika kartų didesnis, ane? Žmonės ten miršta ir miršta ištisom šeimom...Pagal mirtingumo statistiką (pasaulyje) vaikų iki 5 m mirštamumas 1990 buvo 12,4 mln., 2008 - 8,8 mln, 2009 - 8,1 mln., o 2010, buvo 7.6 mln, pusė šių mirčių buvo afrikoje...60 trečiojo pasaulio šalių (imtinai) sudaro 94 proc. šių mirčių; kitaip sakant šalyse su išvystyta medicina ir vakcinacija iš 7,6 mln. 2010 mirė tik 456 tūkstančiai vaikų.
Jei kūdikių neskiepyti tai greitai sugrįšime prie to, kad mirti jie pradės nuo 'paprastų vaikiškų ligų' tokių, kaip difterija, kokliušas, tymai, kiaulytė etc.
Vien tas faktas, kad raupai buvo pasaulyje sunaikinti tik vakcinų pagalba 1977m daug ką pasako (gyva raupų kultūra šiuo metu yra tik dvejose pasaulio karinėse laboratorijose - US ir Rusijoje). Beje dar apie raupus, - matyt nežinai, kad raupai kaip liga nužudo 40-60 proc. ja užsikrėtusių suaugusiųjų ir 80 proc. vaikų; per dvidešimto amžiaus 77m (iki išnaikinimo) mirė 300 - 500 mln., žmonių. Ir vienintelis būdas nuo jos apsisaugoti yra skiepai vaikystėje, nes suaugusiam žmogui jie neefektyvūs; kadangi jų vakcinacija TSRS nutraukta 1982 m. tai dabar biologinio incidento atveju išmirtų 80 proc. pasaulio gyventojų, nes jie
neskiepyti .
Tarp 1987 ir 2000 metų mirtingumas nuo tymų 1000 gyventojų amerikoje buvo 3 atvejai t.y. 0,3 proc.; mirtingumas nuo tymų neskiepytoje populiacijoje yra apie 28 proc., palyginimui - 1958 m. buvo 763,094 patvirtinti tymų atvejai, 2008 m. buvo 64 įtariami tymų atvejai. Jaučiat skirtumą?

Trečiojo pasaulio šalyse juos ten skiepija kaip pasiutę - kaip mirė, taip miršta. Tuo pačiu norėčiau savo pasakojimą pailiustruoti paveikslėliais.

GAdas rašė:

Dar yra alternatyvų krūva - ciklamatas, sacharinas, sukralozė, manitolis, ksilitolis etc. - jūsų teisė rinktis. Cukraus nieks neprikiša, tik jei jau lyginam efektus sveikatai tai lyginkim etiškai neištraukiant iš konteksto tik žalos, ir pamiršdami privalumus - o apie diabetikus ar hipertonikus nepagalvojai? Ar jie nežmonės ir apseis be saldumynų? O kaip su dantų priežiūra?> ar geriau cukraus 'supūdyti' dantys, ar sveiki? O kaip su linkusiais nutukti žmonėmis pas kuriuos sutrikusi hormonų apytaka ir jie nuo cukraus tunka tris kart greičiau nei kiti? O kaip dėl ekonominio/ekologinio aspekto?> cukrus brangesnis ir labiau veikia aplinką (visgi jis balinamas sieros rūgšties garais) negu saldikliai.
Visi jie veikia panašiai ir yra neurotoksinai. Rinkitės kurį tik širdis geidžia.
Aš nelyginu, tu čia cukrų į kišai ir pradėjai lyginti. Cukrus dantų nepūdo. Matyt vaikystėj labai tėvai prigasdino

. Na čia jau pačių sergančiųjų reikalas ar jie valgys tą cukrų, žinodami, kad jiems kenkia, ar ne. Cukrus keleriopai pigesnis, jei imsime kilogramo kainą. Vien dėl sieros rūgšties naudojimo fakto apie poveikį aplinkais spręsti negalima. Pavyzdžiui aspartamo gamyboje naudojamos genetiškai modifikuotos bakterijos. Koks jų poveikis aplinkai?
GAdas rašė:
Taip svarbu matas ir sveikas protas

Tyrimai rodo, kad fluoro junginiai apsaugo emalį, o fluorozės nuo dantų pastos naudojimo dar neteko matyti

Šiaip jau lyginant US (vanduo fluoruojamas) ir buvusios TSRS (vanduo chloruojamas) šalių statistiką, tai dantų gedimų postsovietinėse valstybėse (tame tarpe ir lietuvoje) buvo 2,8 karto (280 proc.) daugiau. Dantų ligų profilaktika fluoro junginiais PSO pripažinta vienu iš dešimties svarbiausių dvidešimto amžiaus pasiekimų.
O gal turi netyčia statistiką, kokiais kiekiais amerikiečiai prozaką ir kitus panašius vaistus ryja? Nu bet užtat dantys sveiki...