Diskusijų forumai

Nelabai sutikčiau, kad wootz plienas tai damaskas- taigi jis yra verdamas tigeliniu būdu. Rusiškai vadinamas bulat. Taip tai - kompozitinis plienas, kaip ir damaskas, kuris gaunamas jau minėtu paketavimo būdu. Pačiam dar neteko turėti galimybių palyginti tų dviejų plienų savybių, tačiau manau, kad jos turėtų skirtis.

Toks skirstymas pagal gamybos būdą atsirado tik XX amžiuje. O senuose rašytiniuose šaltiniuose plienas buvo identifikuojamas pagal raštą, kurį turėjo ir "wootz", ir paketuotas plienas, todėl kolega O.Benderis visiškai teisus, kad antikvarinis "Damasko plienas" - bendrinis pavadinimas visų iš Sirijos atgabentų plienų, turinčių raštą. Nepriklausomai nuo gamybos būdo.
Ir būtent todėl siūlymas tik paketuotą plieną vadinti "raštuotas plienas" yra abejotinas, nes raštą turi ir išvirtas tigeliniu būdu (dabar vadinamas "bulatas"), ir paprastas įrankinis plienas po termo-mechaninio apdorojimo (vadinamas "parabulatas"). Visus juos bendrai galima vadinti "raštuotas plienas".
Bet kai kalbama tik apie paketuotą, geriau naudoti esamą ir jau įprastą pavadinimą - "damaskinis plienas". Mano supratimu taip bus mažiau painiavos.


Apie savybes jau buvo diskutuota čia.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Sutinku su _Vladas_ išvadomis. Tik kyla daug neaiškumų kai "Damasko plienas" yra įvardinamas kaip pranašesnis už lietuvoje gamintą raštuota plieną. nors gamybos būdai iš principo vienodi, ta pats paketavimas.

Kai kas nors sako, kad vienas plienas yra pranašesnis už kitą, man iš karto kyla klausimas - kuo ir kame pranašesnis?

Bet kokio damaskinio (t.y. paketuoto) plieno savybes apsprendžia trys pagrindiniai veiksniai:
1. Paketavimui naudojami plienai.
2. Paketo kalimo technologija (kurią vienintelę galima vizualiai nustatyti pagal plieno sluoksnių raštą).
3. Grūdinimo režimas.

Tikslingai manipuliuojant šiais trimis veiksniais, patyręs Meistras gali gauti kokių tik nori savybių damaskinį plieną.
Todėl korektiška būtų lyginti tik konkrečių geležčių konkrečias savybes.
O bendro pobūdžio palyginimai, kad "senovinis Damasko plienas yra geresnis už šiuolaikinį damaskinį", ar kad "damaskinis plienas bendrai geresnis už pramoniniai plienus" - man skamba naiviai. Švelniai tariant.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Mano nuomone, senovinio Damasko plieno stebuklas yra tiesiog graži legenda...
Nors tame laikmetyje, kai pagrinde buvo naudojami bronziniai ar iš balų rųdos kaldinti šaltieji ginklai, Damaskas prilygo dieviškajam plienui..

Aha. Matyt reikia mums visas tokias legendas surinkti į vieną vietą.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Sveiki. Po klajonių po Suomiją parsivežiau nedidelį bulato peiliuką. Naudojau jį kasdieną po savaičių, tiek maisto gamybai, tiek medžiui drožti. Peilis tikrai gerai nukaltas ir apdorotas, aštrumą laiko puikiai. Tik kaip ir visi rudyjantys peiliai turi tą pačią bėdą - lietus ir naktinis rūkas jam ne draugas.. Norėjau paklausti, kaip kolegos minimanizuoja tą problemą? Savaime aišku, peilį prižiuriu, valau, ant geležtės palieku riebaliuko.
Kas dar gali padėti? Gerai aliejumi impregnuotas dėklas?

Koroziją šiek tiek pristabdo paviršiaus poliravimas ir oksidinė plėvelė (pvz. poliruotą ir nuriebalintą geležtę pamerkti nakčiai į išsivadėjusią nuo burbuliukų Coca-Colą ir po to perplauti sodos tirpalu), bet visiškai ir ilgam pašalinti šios problemos (išsaugant plieno raštą) - nepavyks.
Nebent geležtę visiškai užjuodinti tam skirtomis spec. priemonėmis.
Nors tiesą sakant, tai irgi neduos 100% garantijos, kadangi viena vertus, ašmenys vis tiek bus atviri korozijai, o intensyviai naudojant peilį bet kokia danga su laiku susibraižys ir apsitrins.

Makštų impregnavimas tikrai nepadės, nes drėgmė į vidų sėkmingai gali patekti ir pro makštų angą.

Tad patikimiausias būdas lieka savalaikė ir dažna geležtės priežiūra...

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Dėkui, taip ir maniau - priežiūra..
Vakar pagalandau peilioką jo originaliu 25 laipsnių kampu, pjauna kaip skalperis.. Metalas velniškai kietas, dildė neima visai (ta pati kuri CPM S30V plieną kabina). Pjovimo savybės panašiausios į Rosseli UHC, geležtės geometrija irgi. Liks puikus kelionės prisiminimas, reiks tik dėklą pasidirbint...

O kur peiliuko nuotrauka?

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Prie progos įmesiu, kai namo parsirasiu.

Apšvietimas nekažinkoks, kaip ir aparatas, bet geriau nei nieko.

Geležtės storis 4 mm, ilgis - 8 cm. Bendras ilgis - 17, 5 cm. Mažiukas, bet šiltas...

 

Formos malonios, o dėl geležtės, tai reikės mums prie progos susibėgti ir gyvai pasižiūrėti...
Ar meistras žinomas ir ar yra koks kleimas?

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Apie kai kurias damasko gaminimo ypatumus (damasko piesinius)... gaunasi toks savotiskas tinklelis

          

Kalbant apie senają Europos peilininkystę, kolkas archeologinėje medžiagoje nesu matęs nei vieno damaskinio peilio (jei kas metėt, pasidalinkit informacija). Nei vakarų Europoje nei, slavų žemėse, nei mūsų kraštuose nei Skandinavijoje, nors raštuoto plieno gaminių yra ir jį kaldavo visoje Europoje, taip pat ir pas mus. Bet visais laikais raštuotas plienas buvo išskirtinai ginklinis plienas. Iš raštuoto plieno kaldavo daugiausia kalavijus ir ietis. Damaskiniai peiliai tai jau šiuolaikimio žmogaus kaprizas .