O.Benderis rašė:
O kur dar pramoninė žvejyba, verslinė. Medžioklė tokia pat ūkio šaka. Medžioklė visapusiškai naudinga valstybei ūkinė veikla, kaip pramoninė žvejybą, tik dar be piniginių lėšų duodanti ir papildomos naudos - racionalų dalies gamtinių išteklių tvarkymą bei priežiūrą.
Puiku, tegul profai tuo ir užsiima: kariai - kariauja, medžiotojai - medžioja, žvejai - žvejoja. Tai senos, garbingos ir vis dar reikalingos profesijos.

Bet ar kada susimąstei, kodėl tai, ką galėtų padaryti vienas profas, pvz. medžiotojas-jegeris, leidžiama daryti būriui "įvairaus plauko" mėgėjų?

O.Benderis rašė:
Mane tik stebina tai, kad kažkodėl tokios aršios diskusijos vyksta temoj apie medžioklę, nors žvejyba - ta pati medžioklė.

Ir tai visur pasireiškia, ne tik Lietuvoje. Kažkodėl žvejyba nesukuria jokių įtampų, tokio lygio, kai kalbama apie medžioklę. Čia man kažkokia paslaptis.

Nors esmė ta pati.
Taip, esmė ta pati - grobuoniški instinktai. Tik medžioklės atveju instinktų tenkinimas tapo ribotos grupės privilegija, dangstoma visokiais bla-bla-bla apie mėgėjiškos medžioklės reikalingumą ir naudą, apie rūpesti gyvūnais ir meilę gamtai, kas tėra "rožiniai makaronai ant ausų" (C) [Bozkurt], o tai daug kam nepatinka ir sukelia visuomenėje įtampa.
Mėgėjiškoje žvejyboje mažiau "uždarumo" - mažiau ir įtampos.
O būtų medžiotojo profesija tiesiog darbas kaip bet koks kitas - nebūtų jokios įtampos. Prižiūrėtų jegeriai tuos laukinius gyvūnėlius, iššaudytų ką reikią ir būtų tvarka.
Pvz. ūkininko ar mėsininko-skerdiko darbas taip pat tiesiogiai susijęs su gyvūnų galabijimu, bet konfrontacijų visuomenėje tai nesukelia. Kažin kodėl?

pyfpafz rašė:
_Vladas_ rašė:
Taip, mėgėjiškoje medžioklėje tai būtų principas "susekei-nešauk". *taip* Tik ar pažįsti bent vieną medžiotoją, kuris ne su fotoaparatu, o su šautuvu rankose nuosekliai įgyvendina šį principą?

Taip.
Negi tu manai, kad yra šaudoma viskas kas sutinkama!?
Nemanau. Puikiai žinau medžioklės tvarką.
Perfrazuosiu klausimą: ar pažįsti nors vieną medžiotoją, kuris eina į medžiokles, turi šautuvą, bet niekada neiššauna? Visada tik pasižiūri, nors ir galėtų šauti.
Loptar rašė:
_Vladas_ rašė:
Mėgėjiška žvejyba, kaip beje ir mėgėjiška medžioklė, jau seniai neteko savo pirminės funkcijos svarbos. Dabar dominuoja kiek kitokios funkcijos. Dėl įvairių priežasčių

Taip ir matau turistus, išlkindusius iš palapinės ankstų ūkanotą rytą, lipančius į valtelę pažvejoti, ir sugautus ešeriukus mėtančius atgal į ežerą ... vietoj žuvienės ... Gal geriau neistyčiot iš gamtos ir savęs?
Arba vargani labai tie tavo turistai, kad neįstengė maisto nusipirkti ir yra priversti paryčiais ešeriukus gaudyti, arba žiopli, jei pinigų turi, bet maisto atsargų nepakankamai nusipirko. XD
Visais kitais atvejais - ne dėl maisto trūkumo jie ankstyvą rytą į valtelę lipo ir tie ešeriukai jiems gyvybiškai nėra būtini. Tad kodėl jų nepaleisti? Gamtai tai dzin. Tai labiau dėl savęs.

ERA rašė:
Tai ar tokia diskusija gali peraugti y supratima KODEL MEDZIOTOJAI MEDZIOJA jaigu sunku suprasti kad medziokle ne tik "zudymas" tai kaip galima suprasti kodel jie medzioja
O argi čia kas prieštarauja, kad medžioklė - tai ne tik "žudymas". 8(
Aš pats medžiojau ir nesu nusistatęs nei prieš medžiotojus, nei prieš medžioklę bendrai. Manau dauguma dalyvaujančių diskusijoje taip pat turi pakankamą supratimą apie medžioklę bei medžiotojų veiklą.
Tad nėra būtinybės tos veiklos vėl ir vėl akcentuoti. Kaip nėra būtinybės, jog aplinkiniai "teisingai" suprastų kodėl medžiotojai medžioja. Svarbu, kad pats medžiotojas suvoktų kokių motyvų vedinas jis tai daro. :/
Kitą vertus, kolega Loptar teisus - atsakymai į diskusijos klausimą taip pat jau ne kartą parašyti temoje. Kam jų reikės - susiras. O kas nors gal ir susimąstys.
