Pats asmeniskai peilio is bulato neturiu, negaliu nieko pasakyti.
Taciau studijuojant buvo tokie dalykai destomi kaip metalurgija ir panasiai, beto pas rusus pilna literaturos ir t.t., is ko galiu dayryti sekancias isvadas:
bulatas turetu rudyti, nes jis yra gelezies ir anglies misinys. Pati gryna gelezis, jei ji butu 100% grynumo, nerudytu, bet kadangi tokios isgauti nelabai imanoma, o jei ir taip, kaina nereali butu. Korozija sukelia jos junginiai su anglimi, Bulate - cementitas.
Galandimo atzvilgiu, imant fizikines savybes, turetu galastis gana lengvai, pas rusus teko skaityti, kad gamtoje pakako smelio ir molio misiniu istepti lenta, ir ant to pasigalando tiek, kad peilis vel butu funkcionalus.
Nes pats lydinys yra gana minkstas, kaip minejau 45HRC ir panasiai, zinoma yra kas isigudrina uzgrudinti ji iki daugiau. Gal ir geriau tai, gal ne, sunku pasakyti. Bulato esme tokia: pati gelezis duoda plastiskuma ir absorbuoja visas vibracijas ir apkrovas, ypac lenkimo metu.
Kaip zinia is teorines mechanikos kursu, lenkiant metala, didziausia apkrova atsiranda per viduti (imkime kaip pavyzdi staciakampi metalo gabala). Toje vietoje, kur susiduria tepmiamas ir gniuzdomas metalai, atsiranda dislokacijos, kurios metala privercia suirti, jei jis neturi pakankamo plastiskomo. Va cia Bulatas ir losia prie skitus plienus.
Pjovimo savybes jo irgi, manau galima paaiskinti fizikiniais - cheminiais desniais: bulatas, kompozitas is gelezies ir cementito, kur cementitas atlieka pjovimo darba. Jis yra itin kietas apie 1000HV (man asmeniskai susidomejima kelia vienas aspektas, jo pati kristaline gardele, buciau dekingas, jei kas duotu literaturos apie tai, ar gali kristaline gardele itakoti pjovimo savybes, o tiksliau, cementito rombine lyginant su kitomis gardelemis. Nes pagal struktura, rombine cementito gardele yra is prigimties astriu kampu).
Suprantu, Bulatas apipintas daug legentu, ir asmeniskai manau, 90% is ju sapaliones, o likusi 10% lengvai perdetos. Bet yra tam tikri dalykai, kas privercia susimastyti. Kai studijavau, buvau susidomejes metalurgija, dabar pastaruosius metus vel i tai inikau, ir tai kas susije su Bulat ir Wootz beje, tai yra visiskai skirtingi gaminiai.
Siai dienai, asmeniskai jei rinkciausi, butu CPM (miltelines gamybos) arba bulat tipo peilis. Nes butent tokiu principu sukuriamos reikiamos peiliui savybes. Idedant chromo i pliena, vanadzio ar kitu legiruojanciu elementu, jie sukuria savo karbidus, o ne cementita, ko pasekoje tie karbidai buna zymiai stambesni, kas velgi atsiliepia pjovimo savybems. Gaminant tikraji bulata, kaip anosovas rase, reikia itin grynu zaliavu, gelezi isdeginti nuo visu priemaisu, grynos anglies ir kantrybes. Visa tai dabar atliekama kitokiu budu, CMP, kur gaunami konkretus junginiai, supresuojami, o toliau pakaitinus sukuiamos metalines jungtys tarp ju. O liejant sunku suvaldyti, kad butent anglis ir gelezis jungtusi, o ne gelezis ir chromas, vanadis ar kti metalai.
Nesakau kad buna blogi karbidai, ne, anaiptol, jie yra kietesni, bet.... stabesni, kas atsiliepia neigiamai.
Zodziu, jei noro yra, galiu literaturos (rusiskai, dalis angliskai) pasiulyti