Įkeliu tekstus ir į forumą, nes
Feisbuke info greitai pasimeta.
...
Į dažnai užduodamą klausimą: „Kaip išmokti galąsti?“ neišvengiamai kyla kontra-klausimas: ką ir kuo galąsti?
Nes skirtingi įrankiai, kaip ir skirtingi galandimo būdai turi savų, tik jiems būdingų, galandimo ypatybių.
Tad bendrąja prasme, patarimas ir būtų pirmiausia atsižvelgti į tai, ką ir kuo galąsite.
Peilio atžvilgiu reikia įvertinti jo naudojimo paskirtį, esamą geležtės geometriją bei plieną ir pagal tai pasirinkti galandimo kampą. Čia yra daug galimų variacijų, nes yra trys kintantys faktoriai: [I] peilio paskirtis, [II] geležtės geometrija ir [III] geležtės plienas. Imant bendrai, didžiausią reikšmę turi peilio naudojimo paskirtis, kur praktikoje jau yra nusistovėję rekomenduojami galandimo kampai, pvz. virtuviniams 25-35*. medžiokliniams 35-45*, lauko/turistiniams 45-55* ir pan. NB: tai nėra taisyklė, tai tik rekomendacija.
Galąstuvo ar galandimo įrenginio atžvilgiu reikia įvertinti esamus/turimus abrazyvus, jų rupumą ir galandimo darbų apimtį, kurią reikės atlikti (kas priklauso nuo peilio plieno bei ašmenų bukumo/atšipimo lygio). Kuo didesnė darbų apimtis - tuo rupesnis t.b. pradinis abrazyvas.
Sekantis žingsnis: pasirenkamas galandimo kampas ir galandimui reikalingi abrazyvai. Pirmiausia su turimu rupiausiu abrazyvu (parinktu atsižvelgiant į peilio bukumą/atšipimą) suformuojami ašmenys. Ir tik kai susiformuoja lygi (daug maž vienodo storio/plonumo) ašmenų briauna, tuomet pereinama prie smulkesnio abrazyvo. Efektyviausiai šlifavimo procesas vyksta, kai rupumas mažinamas x2 (galimas ir didesnis žingsnis, tik tuomet ankstesnio abrazyvo žymių pašalinimas užtruks kiek ilgiau arba reikia nežymiai didinti šlifavimo kampą). Tikslas: palaipsniui mažinant rupumą bei spaudimą kuo lygiau nušlifuoti ašmenų plokštumas iš abiejų pusių ir suformuoti kuo lygesnę bei kuo plonesnę ašmenų briauną. Užbaigti galima turimu smulkiausiu abrazyvu arba finišavimui rupumas parenkamas tikslingai (apie tai išsamiau yra paaiškinta peilininkų forume). Spaudimą reikia mažinti tol, kol nubyra visa užvarta. Ar bent jau didžioji jos dalis. Užvartos likučius galima pašalinti su oda, kamščiu ar medžiu (braukiant pentimi į priekį tuo pačiu kampu ar padaryti lengvą pjūvį per visą ašmenų ilgį). Po to patikrinama ašmenų būklę vizualiai (pradžioje rekomenduojama naudoti padidinamąjį stiklą bent x10) ir g.b. patikrinama praktiniu pjovimu (pvz. pjaunant kietai susuktą ar sulankstytą popierių, minkštą medį ar pan. , nes esmė, kad ašmenys gautų krūvį realiame pjūvyje). Po to vėl patikrinama vizualiai ir esant reikalui (jeigu liko užvartos ar atsirado smulkių ašmenų briaunos pažeidimų) pakartoti baigiamąjį etapą su smulkiausiu abrazyvu bei minimaliu spaudimu ir t.t. Kai manote, kad viskas jau gavosi gerai – galandimas baigtas.
Taigi kaip seksis galąsti tiesiogiai priklauso nuo galąstojo įgytų įgūdžių naudotis konkrečiu galąstuvu ar galandimo įrenginiu ir abrazyvais. Grubiai apibendrinant: blogų galandimo priemonių nėra, yra tik blogai pasirinktos ar blogai panaudotos priemonės.
Žodžiu, jeigu norit išmokti galąsti – pirmiausia išmokite meistriškai naudotis savo turimomis galandimo priemonėmis. Arba susiraskite priemonę, kuri atitinka jūsų sugebėjimus ir ją įvaldykite. O visą kitą yra jau sekantys galandimo meistriškumo lygiai.
________________________________________
Kas tai yra „aštrus peilis“.
Bendrine prasme, tai taip užaštrintas peilis, kuriuo galima tinkamai ir pakankamai lengvai atlikti reikalingą darbą.
Praktiškai peilio aštrumas yra subjektyvi ir nuo konkrečių aplinkybių priklausanti sąvoka. Todėl tas pats peilis vienu atveju gali būti suvokiamas/traktuojamas kaip aštrus, kitu atveju – nepakankamai aštrus ar visai neaštrus. Tai tiesiogiai priklauso ir nuo naudotojo, ir nuo atliekamo darbo. Dėl to skirtingi žmonės gali turėti (ir turi) skirtingą nuomonę apie aštrumą.
Tačiau aštrumas gali būti apibūdinamas ir kaip objektyviai nustatoma/išmatuojama savybė. Šiuo požiūriu aštrumą tiria ir nagrinėja mokslinė medžiagotyros sritis – pjovimo teorija. Tiems, kas rimtai domisi galandimu, labai patariam pasistudijuoti pjovimo geležte mokslinius pagrindus. Kad žinoti, kas yra svarbu formuojant ašmenis, kaip jie kinta naudojant ir nuo kokių veiksnių tai priklauso.
Kalbant glaustai ir paprastai: aštrumas – tai įrankio savybė įsiskverbti ir atskirti konkrečią smulkinamą medžiagą panaudojant tam priimtiną/minimalią jėgą. Šios savybės objektyvioji išraiška priklauso nuo smulkinamos medžiagos fizikinių savybių, peilio geležtės bei ašmenų geometrijos ir be abejo faktinių plieno savybių, kurios turi įtakos optimaliausiam ašmenų geometrijos parinkimui ir formavimui.
NB: aštrumas - sunaudojama (ir atkuriama) peilio savybė. Kai peilis yra naudojamas, aštrumo mažėjimas yra neišvengiamas, nes sąlytyje su pjaustoma medžiaga, o kai kuriais atvejais ir su pjaustymo pagrindu, ašmenys degraduoja/šimpa. Ir tas degradavimas turi savitą dinamiką (proceso kaitos dėsningumą), tiesiogiai priklausomą nuo visų aukščiau paminėtų aplinkybių.
Žinant ir suprantant šio proceso dėsningumus peilį galima užgaląsti taip, kad naudojimui pakankamas aštrumas išliktų kuo ilgiau. Tai būtų optimalus aštrumas. Nes užgalandus kiek įmanoma aštriau peilio ašmenys kaip taisyklė greitai praranda savo pirminį aštrumą ir degraduoja iki tokio, koks yra optimalus konkrečiam plienui bei ašmenų geometrijai. Ir toks optimalus aštrumas išlieka gan ilgai. Todėl maksimaliai aštriai peilį galąsti prasminga tik tuomet, kai tas maksimalus aštrumas yra būtinas. Kitu atveju, atsižvelgiant į galandimo sąnaudas, prasminga galąsti tik iki tokio aštrumo, kuris bus tinkamas bei priimtinas konkrečiam darbui atlikti pakankamai ilgai.
O kiek ilgai, priklausys nuo to kas bus pjaunama, kaip pjaunama ir kiek daug pjaunama. Veiksniai čia įvairūs, jie g.b. skirtingi ir ne visi objektyviai išmatuojami, todėl kiek laiko naudojamas peilis išliks aštrus kiekvienu konkrečiu atveju paaiškės tik naudojimo eigoje.
Taigi tiems, kas užsiima galandimu ar rimtai tuo domisi, patartina visada turėti minty, kad siekis užgaląsti kiek įmanoma aštriau neturėtų būti savitikslis. Nes aštrumas - tai tik įrankio savybė, galandimo procese tikslingai sukuriama konkrečiam darbui ar užduotims atlikti. Reguliariai sunaudojama ir reguliariai atkuriama.
Prisijungti
Registruotis
DUK
