Foto-reportažas Delfije.

Kolegos, kas buvo - pasidalinkit įspūdžiais kaip šiemetinis XIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“?
Man pačiam aplankyti, deja nepavyks.

 Neplanuotai atsidūriau Kernavėje, tad dar kelios nuotraukos.
Centrinėje alėjoje kaip ir kasmet savo gaminius eksponavo kolegų latvių "Kalėjų studija":
 
  
 
na o mūsų meistrai - ant Pilies kalno:
 
            
 
Buvo smagu vėl susitikti ir pabendrauti tiek su meistrais, tiek ir su kolegomis.

Primenu:

EKSPERIMENTINĖS ARCHEOLOGIJOS FESTIVALIS "GYVOSIOS ARCHEOLOGIJOS DIENOS KERNAVĖJE"

XIII festivalio data - 2011 m. liepos 8-10 d.

Truputis įspūdžių iš Viduramžių šventės:

Vytauto gatvėje pirmiausia "į akis krito" vaikščiojantys ir nemokamai gėrimą dalinantys Coca-Cola "aparatai"  bei žmonių gausa

 

Oficialūs šventiniai renginiai prasidėjo nuo koplytėlės ties posūkiu į senąją Trakų pusiasalio pilį, o visas linksmumas vyko pačioje pilyje

            

Surasti kolegą Vykintą buvo nesudėtinga

        

besišnekant laikas pralekė greitai, o kadangi mano šeimyna turėjo šiandienai dar ir kitų planų, teko išvažiuoti tespėjus nufotografuoti tik kelis naujuosius Vykinto peilius, kurių nuotraukas sukėliau į Vykinto temą.

Ačiū už nuotraukas. "Pamokėlės" buvo tik vaikams, ar galėjo dalyvauti ir šiaip žiūrovai?

Šventėje mačiau kolegą Linuks ginkluotą fotoaparatu - įdomu kas jam "užkliuvo už objektyvo"?

Keletas nuotraukų iš festivalio.

Pirmasis mus pasitikęs buvo kolega Girez:

ir jo darbai:

Sekanti maloni staigmena - latvis peiliakalys Edgar Voronsk:

Na, o toliau tradiciškai - Martynas Stankus

bei meistrai Tomas ir Vykintas

plėtojantys senovinių peilių tradicijas:

Šį kartą labiau bendravau, nei fotografavau, bet tikiuosi festivalyje apsilankę kolegos turės daugiau nuotraukų.

Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos pranešimas spaudai:

                      Senoji Lietuvos sostinė liepos 4-6 d. Mindaugo karūnavimo dieną jau dvyliktą kartą pasitinka tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje”. Vienas iš svarbiausių Valstybės dienos ir Žalgirio mūšio 600-jų metinių minėjimo renginių vyksta autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.

                      Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodys ir papasakos, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Festivalio svečiai galės patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Akmens amžiaus gyvenvietėje senųjų amatų puoselėtojai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmonių aplinką. Bus įrengtas neolitinis būstas – pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai, židinyje gaminamas maistas. Čia pat audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbuosis akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų gamintojai. Greta jų įsikurs bronzos amžiaus stovyklavietė, kurioje bronzos  laikotarpio amatus bei kasdieninį gyvenimą pirmą kartą pristatys eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos.

                      Šiemet pirmą kartą pamatysime geležies amžiaus peilių gamybos įvairovę, viduramžių tapybos technologijas ir ikonų tapymo procesą. Itin egzotiška šių metų naujovė – „Jenő genties kiemas“, kuriame svečiai iš Vengrijos pristatys X a. vengrų gyvenseną. Pajautos slėnyje vyks šaudymo iš lanko turnyras.

                      Bus išplėsta ir atnaujinta archajiškų Lietuvos gyvulių veislių pristatymo programa, vyks legendinių Lietuvos žirgų – žemaitukų – parodomoji programa.

                      Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai.

                      Liepos 5 dienos tema – „Kelias į Griunvaldą“. Programa skiriama Žalgirio mūšio 600- jų metinėms. Vienoje iš palapinių, „lektoriume“, vyks teminis paskaitų ciklas. 12 val. prasidės Valstybės dienos ir Žalgirio mūšio 600-jų metinių minėjimas. Po to pamatysime 1279 m. kryžiuočių žygio į Kernavę ir vėliau vykusių kovų su kryžiuočiais inscenizacijas, o 16 val. vyks vienas pagrindinių programos akcentų – karių palydos į Žalgirio mūšį. Palydose dalyvaus viduramžių karybos klubai ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa. Skambės senosios muzikos ansamblių „Kūlgrinda“, Rugiaveidės ir folkloro grupės „Sedula“ atliekamos karinės istorinės dainos, vyks rekonstruotų viduramžių kostiumų kolekcijos pristatymas.

                      Pirmą sykį nuotaikingą archajiškos muzikos programą pristatys grupė iš Čekijos „Remdih“. Taip pat koncertuos archajiškos muzikos atlikėjai: “Atalyja”, “VISI”, „Trys keturiose“ (Lietuva), Todaro Kaškurevičiaus grupė (Baltarusija).

                      Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksime klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, galėsime dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas A. Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą. Vaikams bus rengiami edukaciniai konkursai.

                      „Lektoriume“ vyks paskaitos, bus demonstruojami video filmai apie istorinį kultūrinį paveldą.

                      Festivalio svečiai turės išskirtinę galimybę stebėti archeologinio darbo procesą ir pabendrauti su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, atliekančiais archeologinius tyrimus piliakalnių papėdėje, Pajautos slėnyje.

Bilieto kaina – 10 Lt, vietos gyventojai, vaikai 16 metų renginį galės lankyti nemokamai.

Svarbi informacija. Į Kernavę atvykti patogu autostradoje Vilnius – Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius – Ukmergė pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis. Festivalio metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkuškį. 

Kontaktai ir informacija:

RENGINIO KOORDINATORIUS: Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas (mob. tel.: +37061037563), el.paštas jonas.vitkunas@kernave.org

RENGINIO ORGANIZATORIUS: Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija; Kerniaus 4a, LT-19172 Kernavė, Širvintų raj.,

tel. 370 382) 47438, 47371, faksas 370 382) 47391,

el.paštas: reklama@kernave.org

daugiau informacijos: www.kernave.org 

Kernavė – archeologinė vietovė, unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Kultūrinis rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus.

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įsteigtas 194,4 ha teritorijoje, aplink rezervatą suformuota buferinė apsaugos zona (2456,2 ha). Kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių:

-         penki piliakalniai;

-         Kernavės senojo miesto vieta (XIII-XIV a.);

-         Kernavės senosios bažnyčios vieta;

-         Kernavės senovės gyvenvietė;

-         XIII-XIV a. Kernavės kapinynas;

-         kiti objektai.

Per 30 sistemingų mokslinių tyrinėjimų metų atrasta, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 15 įvairių laikotarpių archeologinių vertybių. Šiandien ištirta tik apie 1,75% kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę galėtume kalbėti kaip apie unikalų objektą ne tik Lietuvos ar Rytų Europos, bet ir pasauliniame kontekste.

Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem kriterijais:

Kriterijus (iii): vietovė, liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Kernavės vietovės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbus viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki piliakalniai. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramžių Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės politinių bei ekonominių centrų, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos kultūrą, tačiau jau gana ženkliai veikiamą krikščioniškosios Europos tradicijų.

Kriterijus (iv): vietovė, atstovaujanti išskirtinį teritorinį technologinį kompleksą arba kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų(-ius) žmonijos istorijos etapą. Istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis kraštovaizdis atspindi visus vietovės apgyvendinimo etapus, fortifikacinių įrengimų raidą (piliakalnių gynybinė sistema), o viduramžių archeologiniai radiniai liudija vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniška.

       Kernavės archeologinė vietovė – vienas iš keturių UNESCO Pasaulio paveldo objektų Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis, Kuršių Nerija ir Struvės geodezinis lankas.

Planuoju būti Kernavėje liepos 4 d. ir 6 d., tad su kai kuo tikriausiai pasimatysim.