_Vladas_ rašė:
Tik reikėtų skirti "gynybai panaudotos priemonės" ir "gynybai pasiruoštos priemonės". Akcentuoju būtent pastarąsias, nes jos komplikuoja teisines pasekmes.
Pvz. sužalojimų su peiliu atveju, vienaip bus vertinama, kai peilis atimtas iš "užpuoliko", ir visai kitaip, kai peilį iš anksto turėjo "besiginantysis". Arba dar aiškesnis pvz. su plytgaliu: viena, kai panaudojamas plytgalis pakeltas čia pat nuo žemės, ir visai kas kitą, kai plytgalis atsineštas iš namų.
Tai liudija apie išankstinius ketinimus, kas tiesiogiai susiję ir su tariamąja gintimi, ir su ginties provokacija. Kitaip tariant, iš anksto pasiėmus sužalojimo (ar nužudymo) įrankį - teisiškai tampa sudėtingiau įrodyti, kad tai buvo tik būtinoji gintis.
Aš manau šiek tiek kitaip. Pasiruoštos priemonės yra tokios, kai iš anksto įtaisomi pavojingi gyvybei įrenginiai (pvz.: iškasama duobė su nusmailintais virbais, pastatomi automatiniai sprogstamieji įtaisai, pajungiama elektra ir pan.), kai dar nėra realios kėsinimosi grėsmės. Šiuo atveju "pasiruošta" priemonė "suveikia" nepriklausomai nuo mano valios ir nebūtinai asmeniui siekiančiam kėsintis į mane, gali būti sužalotas ir atsitiktinis grybautojas ar prašalaitis, ar kaimynas, t.y. jūsų gynyba neatitiktų būtinų būtinosios ginties sąlygų - kėsinimosi akivaizdumo, pavojingumo ir realumo.
Jei bet kokią priemonę, kurią pasiimate su savimi laikyti išankstiniais ketinimais, tai nebebūtų leidžiama įsigyti, turėti ir nešioti jokių ginklų ir priemonių savigynai. Pvz.: jau paties ginklo įsigijimas ir pasiėmimas su savimi taptų pasiruošiamąja priemone. Dar daugiau, neabejotinai reikėtų nueiti į šaudyklą pasimokyti šaudyti, t. y. dar daugiau ruoštis, todėl jau jūs visuomet turėtumėte būti kaltas. O jei dar sportuojat arba domitės karyba.....

Todėl aš manau šiek tiek kitaip. Galima ir reikia ruoštis, nes valstybė, negalėdama pilnai užtikrinti mano saugumo, suteikia galimybę man pačiam gintis ir aš tam ruošiuosi - galiu pasiimti (pasiruošti) legalią savigynos priemonę.
Dėl įrodinėjimo, tai įrodinėjimo sunkumas dažniau priklauso ne tiek nuo to, kam buvai pasiruošęs, kiek nuo to, kokios objektyvios aplinkybės yra išlikusios įvykio vietoje ar asmenų atmintyje. Be abejo, kitos pusės vienas iš argumentų galėtų būti teigimas, kad aš ruošiausi, nes pasiėmiau peilį, plytą, pistoletą ir t. t. Tačiau tai tik gynybinė versija, kuri galėtų būti sėkminga, jei nebūtų jokių kitų objektyvių aplinkybių. O vienas paprasčiausių argumentų būtų atsakymas, kad aš nepažinojau užpuoliko ir negalėjau tikėtis jo sutikti. Taip dažniausiai būna buitiniais atvejais. Bet žinoma ne visuomet, nes kai kas eidamas susitikti su agresyviu kaimynu, pasigalanda kirvį:)