Kad nesikartoti - žvilgtelėkit čia.

Smalsu - kodėl domina būtent damaskinis plienas?

"Gera pradžia - pusė darbo" Linkiu sėkmės!

Šaunu, viskas gera linkme. Rimtai pradėta.
Informacijos, daug patarimų yra kalvių forumuose:
http://soyuzkuznecov.ru/forum/index.php
Vienas iš būdų gauti kontrastingą piešinį yra suvirinti anglingą ir nerūdijantį plieną,
tačiau tai sudėtingiausia. Tokiu keliu pradžioje ėjo L. Archangelskis.

Man kalvis nukale damasko pliena is u8 ir dar kazkokio. Jau padares peily esu greit ykelsiu foto. jis sake zaidze su plastelinu juodu ir baltu. sluoksniuoja jy lanksto poto suspaudze stipriai ir perpjauna isilgai ir mato koks bus rastas.

Nuoroda apie damaskinio plieno gaminimą, jei neklystu: http://www.youtube.com/user/laneakjt#p/a/f/1/DAbIf...

Ir ne paprasto, o iš meteoritų.

Vyrai, esam, lietuviai, tai pasistenkim ir savęs ir kitų neklaidinti. Damasko plieną, kalė arabai, Damasko mieste, Sirijoje. Lietuvoje ir visoje europoje kalamas raštuotas plienas.

Baik tu juokus, Jonai, vėl teks ietis laužyt damaskine tema, jų jau tiek sulaužyta . "Damaskas" buvo verdamas/kalamas Indijoje ir vadintas vutzu, o jau iš Indijos jo paslaptis atkeliavo i Siriją. Taip kad, ką laikysime tikru damasku, aaa? Kur riba tarp "raštuoto plieno" ir "damasko"? Ką, skirtumas istorinėj/geografinėj plotmėj? Ar pačiam pliene? Galima subjektyviai pasirinkt atskaitos tašką, ar matą, bet ar jis bus maksimaliai objektyvus? Damaskas legenda ir išlieka, nes mes "nežinome" koks jis "tikras" buvo, kokia jo technologija? Yra išlikusių senų damaskinių ginklų, bet ar tai ir yra tas, indiškas, "originalus"? Kaip tiksliai buvo gaminamas? O gal jau šiuo metu ir anksčiau yra atrasta ta technologija ir ta kokybė? Kaip patikrint? Gal šiandieninis "damaskas" savo savybėmis net geresnis, nei buvęs..Tame damasko žavesys, tame jo aura, kad paslaptis, žmonių lūkesčiai, norai, slaptos viltys išlieka damasko atžvilgiu ir palaiko damasko legendą.

Raštuoto plieno gamyba jau seniai niekam ne paslaptis. Todėl ir noriu vartoti šį terminą, o ne legendinį Damaską.

Raštuotų plienų yra daug, kaip ir raštavimo būdų. Kas įrodė, kad jie nėra damaskas? Pagal kokius kriterijus?

Damaskas - tai tik miestas Sirijoje. Su kurio vardu siejamas senovinių dirbinių plienas, turintis paviršiuje matomą netaisyklingą metalo sluoksnių raštą.

O peiliadirbiai kolkas vartoja du terminus: "Damasko plienas" - senovinis plienas iš Damasko miesto, ir "damaskinis plienas" - kalviškai suvirintas sluoksniuoto plieno paketas. Šis terminas naudojamas visuose kontinentuose. Įskaitant ir Europą.

Ar reikalingas dar vienas terminas  "raštuotas plienas" nežinau. Su kompozitiniais plienais ir taip painiavos daug.

Man, kaip manau ir daugeliui, išgirdus "damaskas"/"damaskinis" plienas jau aiškus kontekstas, apie ką eina kalba. Visa kita, tik detalės, kas kalė, kada, kur, iš kokių plienų, koks raštas ir t.t. , bet kad tai pirmiausia paketavimas, manau, visi sutiks. Paketavimas. Ką ir daro šiuolaikiniai damasko meistrai, ar firmos, kas rankiniu būdu, kas gamykliniu, kas kala, kas voluoja ar pan. Bet paketuoja. O kas raštą tik piešia ant bet ko ir šaukia "damaskas, dar šiltas damaskas!", tai čia gal ir "raštuotas plienas", bet ne damaskas(damaskinis plienas) kaip aš jį asmeniškai suvokiu. Imho.

Sutinku.

Nelabai sutikčiau, kad wootz plienas tai damaskas- taigi jis yra verdamas tigeliniu būdu. Rusiškai vadinamas bulat. Taip tai - kompozitinis plienas, kaip ir damaskas, kuris gaunamas jau minėtu paketavimo būdu. Pačiam dar neteko turėti galimybių palyginti tų dviejų plienų savybių, tačiau manau, kad jos turėtų skirtis.

Toks skirstymas pagal gamybos būdą atsirado tik XX amžiuje. O senuose rašytiniuose šaltiniuose plienas buvo identifikuojamas pagal raštą, kurį turėjo ir "wootz", ir paketuotas plienas, todėl kolega O.Benderis visiškai teisus, kad antikvarinis "Damasko plienas" - bendrinis pavadinimas visų iš Sirijos atgabentų plienų, turinčių raštą. Nepriklausomai nuo gamybos būdo.
Ir būtent todėl siūlymas tik paketuotą plieną vadinti "raštuotas plienas" yra abejotinas, nes raštą turi ir išvirtas tigeliniu būdu (dabar vadinamas "bulatas"), ir paprastas įrankinis plienas po termo-mechaninio apdorojimo (vadinamas "parabulatas"). Visus juos bendrai galima vadinti "raštuotas plienas".
Bet kai kalbama tik apie paketuotą, geriau naudoti esamą ir jau įprastą pavadinimą - "damaskinis plienas". Mano supratimu taip bus mažiau painiavos.

Apie savybes jau buvo diskutuota čia.

Sutinku su _Vladas_ išvadomis. Tik kyla daug neaiškumų kai "Damasko plienas" yra įvardinamas kaip pranašesnis už lietuvoje gamintą raštuota plieną. nors gamybos būdai iš principo vienodi, ta pats paketavimas.

Kai kas nors sako, kad vienas plienas yra pranašesnis už kitą, man iš karto kyla klausimas - kuo ir kame pranašesnis?

Bet kokio damaskinio (t.y. paketuoto) plieno savybes apsprendžia trys pagrindiniai veiksniai:
1. Paketavimui naudojami plienai.
2. Paketo kalimo technologija (kurią vienintelę galima vizualiai nustatyti pagal plieno sluoksnių raštą).
3. Grūdinimo režimas.

Tikslingai manipuliuojant šiais trimis veiksniais, patyręs Meistras gali gauti kokių tik nori savybių damaskinį plieną.
Todėl korektiška būtų lyginti tik konkrečių geležčių konkrečias savybes.
O bendro pobūdžio palyginimai, kad "senovinis Damasko plienas yra geresnis už šiuolaikinį damaskinį", ar kad "damaskinis plienas aplamai geresnis už pramoninius plienus" - man skamba naiviai. Švelniai tariant.

Mano nuomone, senovinio Damasko plieno stebuklas yra tiesiog graži legenda...
Nors tame laikmetyje, kai pagrinde buvo naudojami bronziniai ar iš balų rųdos kaldinti šaltieji ginklai, Damaskas prilygo dieviškajam plienui..

Aha. Matyt reikia mums visas tokias legendas surinkti į vieną vietą.

Geras!

Sveiki. Po klajonių po Suomiją parsivežiau nedidelį bulato peiliuką. Naudojau jį kasdieną po savaičių, tiek maisto gamybai, tiek medžiui drožti. Peilis tikrai gerai nukaltas ir apdorotas, aštrumą laiko puikiai. Tik kaip ir visi rudyjantys peiliai turi tą pačią bėdą - lietus ir naktinis rūkas jam ne draugas.. Norėjau paklausti, kaip kolegos minimanizuoja tą problemą? Savaime aišku, peilį prižiuriu, valau, ant geležtės palieku riebaliuko.
Kas dar gali padėti? Gerai aliejumi impregnuotas dėklas?

Koroziją šiek tiek pristabdo paviršiaus poliravimas ir oksidinė plėvelė (pvz. poliruotą ir nuriebalintą geležtę pamerkti nakčiai į išsivadėjusią nuo burbuliukų Coca-Colą ir po to perplauti sodos tirpalu), bet visiškai ir ilgam pašalinti šios problemos (išsaugant plieno raštą) - nepavyks.
Nebent geležtę visiškai užjuodinti tam skirtomis spec. priemonėmis.
Nors tiesą sakant, tai irgi neduos 100% garantijos, kadangi viena vertus, ašmenys vis tiek bus atviri korozijai, o intensyviai naudojant peilį bet kokia danga su laiku susibraižys ir apsitrins.

Makštų impregnavimas tikrai nepadės, nes drėgmė į vidų sėkmingai gali patekti ir pro makštų angą.

Tad patikimiausias būdas lieka savalaikė ir dažna geležtės priežiūra...

Dėkui, taip ir maniau - priežiūra..
Vakar pagalandau peilioką jo originaliu 25 laipsnių kampu, pjauna kaip skalperis.. Metalas velniškai kietas, dildė neima visai (ta pati kuri CPM S30V plieną kabina). Pjovimo savybės panašiausios į Rosseli UHC, geležtės geometrija irgi. Liks puikus kelionės prisiminimas, reiks tik dėklą pasidirbint...

O kur peiliuko nuotrauka?

Prie progos įmesiu, kai namo parsirasiu.

Apšvietimas nekažinkoks, kaip ir aparatas, bet geriau nei nieko.

Geležtės storis 4 mm, ilgis - 8 cm. Bendras ilgis - 17, 5 cm. Mažiukas, bet šiltas...