aišku, ačiū už atsakymus ir ačiū ADMINui, kad permetė, ten kur reikia. nes per paiešką šitos temos neradau.

Beje, dėl specifinio kvapo irgi nekas, nes galvojau apie virtuvinį peilį, taigi, tokia savybė vertės neprideda.

Kaip tik panašų užsiėmimą su acto rugštimi turėjau šį vakarą norėdamas apsaugoti be saiko rudyjančią Hultafors geležtę.

Plėvelė susidarė. Žiūrėsi kas toliau bus

Užtikau tokį būdą http://www.youtube.com/watch?v=NhZBkYKHor8 arba kitas su garstyčiomis/kečiupu. Iš esmės, kaip suprantu tai yra intensyvesnė oksidacija, kurios metu susidaro ne Fe2O3 (rūdys) , o kitas junginys, (gal FeO), Kuris sukuria apsauginę plėvelę ir užkerta kelią tolesnei korozijai.

Kažkaip nepamenu nei vieno peilio, kuris būtų taip "apdorotas".
Ar tai "tinginio išmislas", kad nereiktų peilio prižiūrėti?
Ar kenkia ašmenims, NA TAIP. Bet ar pastebimai?
Gal yra dar priežasčių, kodėl to nereiktų daryti?

Gal kokių pastebėjimų?
Ačiū iš anksto už kantrius atsakymus

O kaip vyksta tas ne namų sąlygos juodinimas? Baisiai įdomu kuo jis galėtu skirtis

Sveiki, ar eitu užjuodinti peilio geležtę AUS6 plieno su milteliniu dengimu nuo sūraus vandens? Buvau ginklų parduotuvėj ir nusipirkau tepalo kuris juodina, bet užtepus jo ant peilio nebuvo jokio rezultato, nes tas reikalas veikia tik ant plieno kuriame mažiau nei 3% chromo... Peilis dabar(po keturių metų intensyvaus naudojimo gamtoje ):

Atsparumas korozijai priklauso ne nuo kietumo o nuo grūdinimo tipo. Grūdinant ant antrinio kietumo atsparumas korozijai gaunasi žymiai prastesnis - nes susidaro plieno kietumą didinantys ultradispersiniai karbidai, dėl ko į juos ieinančių medžiagų kiekis pliene sumažėja. .Pvz plienas kaip DI - 90 labai skiriasi pirminis/antrinis kietumas. Jei antrinio kietumo atveju jį lengva nujuodinti rūdžiu surišėju, tai pirminio kietumo atveju - maksimum gausis švino pilkumo peilis.

Ech, na jei kada nors atsiras kantrybės vėl tuo užsiimti rankiniu būdu, bandysiu pradėti nuo 800 Dėkui už patarimą.

Reikia žiūrėt pagal esamą situaciją. Bandyk pradėt nuo 800, gilesnių įbrėžimų (jeigu tokių yra) šalinimui. Galima ir nuo grubesnio popieriaus, bet kol nėra įgūdžių galima lengvai persistengt ir prisidaryt papildomų rūpesčių :>

Neskubėk, žiūrėk koks rezultatas, galvok ką darai.
Jeigu šiuo metu gilių įbrėžimų ant geležtės nebeliko, tai vėl pradėt nuo grubiausio turimo popieriaus nėra reikalo.

Va ką reiškia nepasikonsultuoti iš pradžių, 2 dienos veltui
Bet nebežinau kaip prisiversti vėl šituo užsiimti...

O kokie turėtu būti etapai ? Nuo kokio grubumo pradėti ?

1200 pradžiai yra per smulku, gerokai. Nesistebiu, kad dvi dienas zulinai :>
Kol veiksmas nepriėjo iki galutinio poliravimo - geležtė brauki per popierių (pasidėjęs ant stalo, kokios nors dangos ir pan.), o ne popierium (laikant rankoje) per geležtę.

Na gal, eiga buvo tokia:
1200 (bet labai blogas popierius, greitai milteliais pasileisdavo danga jo)
1500
2000
2500

Ir nesinorėjo greitų ir ilgų judesių daryti, kad pirštai nenukristu per ašmenys pračiuožę

Na, dviejų dienų tam tikrai nereikia. Matyt pradėjai nuo per švelnių abrazyvų :>

2 dienas jau rankom tryniau, nes labai gilios juostos matėsi nuo apdirbimo geležtės. Po 2 dienų va toks rezultatas, o tokio darbo kartoti tikrai nesinori ir žinau, kad neprisiruošiu, tad sukčiausiu Bet iš pradžių priemonių tam susirasti reikia

Tiksliau bus darbuotis rankom. Tiesa ir gerokai ilgiau :>

Ačiū, šiek tiek paguodėt

O šiaip kraštai ir pentis tai visiškai veidrodiniai, bet vat vidurio neišeina niekaip paimti
Manau mėginsiu susiorganizuoti kampinį šlifuoklį ir kartosiu procedūrą, tada rezultatai manau jau bus tokie kokių noriu

Nusprendžiau ir aš padaryti tai kam ilgai brendau. Nupoliruoti geležtę iki veidrodinio atspindžio. Tad apsiginklavau priemonėmis ir pasinėriau į darbą. Deja bet be įrankių darbas ejosi sunkiai ir galutinis rezultatas mane nelabai tenkina, bet yra kaip yra. Su laiku ištaisysiu padarytas klaidas

Rezultatas:

"63"-čiuką jau labiau reiktų saugot.

Būtent.

Nieko nesimato
Gaila, kad nepalyginai su Tomo RWL-34 gežte tom pačiom sąlygom.

Mano patarimas - aptepus pjaunančią briauną silikonu arba epoksidiniais klijais, palikti peilį valandą rūdžių surišėjuje. Tinka ir lingės tipo plienams ir CPM m4 tipo plienams. Po to nušveisti su soda ir 2000 cmulkumo švitriniu popieriumi iki tamsiai pilkos spalvos, arba tik iki juodos spalvos. Pakankamai atspari danga gaunasi. Tiesa - jei geležtėje yra kokie nors karbidiniai arba ligatūros nevienodumai - gali išlysti piešinėlis.
Tiesa galimair pjaunančios briaunos neapsaugoti - uždėti ant geležtės sumirkytą rūdžiū surišėjuje vienkartinę nosinaitę. Tik ją reikės kas keletą minučių pajudinti.

Tik su poliravimu įrankiais reikia kiek atsargesniam būti. Su dremeliu poliruoju. Vailokinis volelis + poliravimo pastos įvairaus rūpumo (grubumo). Vos ranka nuslysta ir labai paprasta brūkštelėti metalinėmis besisukančiomis dalimis per poliruojama paviršių, palieki gilų įbrėžimą. Aišku tai dėl neįgudimo, bet visgi geriau nežiopsoti ir kiek atsakingiau laikyti įrankį. Tiesa neaišku kaip atsilieps įšilimas dėl trinties ties nuolydžiais plonoje vietoje.
Be to pastebėjau kad anglinis plienas gerai pasyvuojasi pjaustant daržoves virtuvėje. Papilkėja ir nustoja rūdyti. Tiesa nežinau kokios ten organinės rūgštys pasyvuoja geležtę, bet peilis rūdydavo tik tada, kai ilgai be darbo gulėdavo spintelėje.

Reiks tų ratukų paieškoti tuomet

Rankom daug įdomiau. Šiaip tam užtenka tik švitrinio popieriaus. Jeigu yra poliravimo pastos - dar geriau, pabaigt galima su jom.
O senukuose gali nusipirkt į drelę įstatomus poliravimo ratukus, ar kaip ten jie vadinasi.

Ech, aš irgi keletą peilių nusipoliruoti norėčiau, bet neturiu įrankių tam reikalui, tik grąžtą elktrini O rankom žvėriškai jau ilgas procesas būtu...

Mėsa riebalų turi, gal apsauginis sluoksnis liko? Pabandyk vaisius pjaustyt...

Jeigu koncentratas stiprus, tai šildyt nelabai ir reikia. Bent jau aš niekada nešildydavau.