Žinau, tik kad "bulatas" yra UHC (Ultra High carbon Steel), tai logiškai "parabulat" turėtų mažiau anglies turėti

Bulato gavimo technologija sudėtinga, reikia daug rankų darbo įdėti. Nedaug meistrų jį gali išlydyti. Todėl brangu ir nelabai populiaru.

Nepasiteisinęs dėl sudėtingos technologijos...

Pabandysiu paaiškinti paprastai ir kiek tai įmanoma nesigilinant į metalotyrą - šį plieną (парабулат=волновая=уральская узорчатая) gauna tam tikru režimu termiškai ir mechaniškai apdorojant elementarų anglingą įrankinį plieną (Х12МФ; D2 ir pan.) taip, kad suardoma ir pakeičiama plieno kristalinė gardelė (poeutektidinės struktūros pakeitimai).
Išėsdinus tokiu būdu apdorotą plieną, jo paviršiuje matosi banguotas ir į bulatinį panašus raštas. Iš čia ir pavadinimai парабулат-pseudobulatas arba волновая сталь-bangų plienas.
Dėl pakeistos metalo struktūros plieno savybės kažkiek pasikeičia ir peilininkystės prasme pagerėja, tačiau nieko stebūklingo.
Net ir niekaip papildomai neapdorotą įrankinį plieną gerai nupoliravus ir išėsdinus, jo paviršiuje silpnai, bet irgi matysis "parabulato" raštas. Tik kas iš to.

O nepopuliarus ši būdas dėl to, kad pagrindinė tokios technologijos problema - tiksliai atgaminti ir pakartoti metalo apdorojimo režimą.
Kiekviena kartą plienas gaunasi šiek tiek kitoks.
Čia panašiai kaip su kopūstų raugimu būna - tai menulis ne toks, tai vėjas ne iš tos pusės ir kiekviena bačka - skirtingo skonio...

UHC savo struktūra panašus į bulatą, bet tai labiau "parabulatas", nei bulatas. Bent jau tokia yra vyraujanti bulatus gaminančių meistrų nuomonė.

Aplamai imant, tai bulatų tema, ko gero, pati prieštaringiausia metalurgijoje - "du meistrai ir trys nuomonės" (c)

Objektyvesnė greičiausiai "outsource-inė" nuomonė

Pastaruoju metu susidomejau bulatu tai randu visokiu idomybiu tame tarpe ir tokiu kaip"ВОЛНОВАЯ СТАЛЬ"
O del bulato tai tikrai nekas, ant svieto neperdaugiausiai yra kalviu bandanciu ji atkartoti, o ir technologijos nezinant vargu ar kyla labai didelis noras idet daug triuso ir gaut neaisku ka , senais laikais kai kalvyte buvo viena pagrindine amatininkystes saku buvo tinkamai paruosta dirva atsirasti bulato technologijai, juolab kad ir karai vyravo dazni tais laikais. Kazkada skaiciau ir net su paveiksliaukais buvau rades, kad damaskinio peilio pjovimas labai priklauso nuo sluosniu virinimo ir tokiu atveju norint rinktis gerai pjaunanti peili reiktu ieskot butent tos strukturos rasto. Gal kas turi kokybiska fotke su tokiu rastu?
http://www.kuznec.com/stal.htm
Pasak kalvio belekaip susauktas damaska ir pjaus belekaip. Bent asmeniskai man sitas starisniukas patiko ypac ta vieta po visu testu IMHO.

Tony, teks kelių pas rusų kalvį Pampuchą ieškot Naudingose nuorodose pasižiūrėk, ten buvo filmukas įdėtas, kaip jis bulatą lydo ir peilio geležtę iš jo nukala. Na, pačio lydimo ten nedaug, bet truputį paaiškina ir parodo bulato lydinį, o paskui jau geležčių gamybą.

Apie šiuolaikinio damaskinio plieno savybes vien tik pagal raštą spresti sunku, nes daromas jis iš labai įvairių plienų, tad net jeigu raštas "teisingas", dar reikia žinoti kokie plienai buvo panaudoti.
Raštas buvo reikšmingas senoveje, kai damaskas buvo daromas tik iš dviejų rūšių plieno - "gero" ir "blogo".  
Štai kaip atrodo senovinis "damaskas":

Rašto sutankėjimas prie ašmenų - tai ir yra "teisingo" damasko požymis.

Sveiki. Vakar išbandžiau savo peiliuka: ašmenys brusletto 100. Buvo nulupti du šernai apie 100,150kg. Galsta du kartus po lupimo prieš darinėjima. Likau patenkintas tiek jo pigumu tiek praktiškumu. Pliusai jo butu tokie: 1. Gerai lupa kailį nes gan mažas kampas. 2.nebijo smugių į kremzles ir kaulus. Minusai: 1.Rudija(bet čia nėra vienas iš svarbiausių minusų)
O daugiau dar neradau minusų. Gal ju ir nebus.

Na, kažin ar vienareikšmiškai galima sakyt. Nes yra masė žmonių, kuriems rūdijimas yra labai didelis minusas.