Ne Vladai, ne tai norėjau pasakyti. Jei meistras kuria peilį, piešia eskizus, braižo brėžinius, kuria dizainą, parenka medžiagas, gamina peilį (net nebūtinai pats), dekoruoja įvairiausiom galimom technikom ir t.t., tai toks peilis yra autorinis darbas. Ir visiškai nėra jokio skirtumo, ar tai vienetinis egzempliorius, ar nedidelė serija, ar prototipas serijinei - masinei gamybai. Tačiau, jei tas pats peilis patenka į dirbtuves ir pradedamas tiražuoti (tai aš vadinu kepimu) tai jau nebe autorinis darbas, o gamyba. Ir visiškai nesvarbu ar autorius tą daro pats, ar samdyti jo šaltkalviai, ar kiniečiai. Aš visiškai nematau jokio skirtumo tarp tokio tiražavimo ir tarp daugybės peiliadirbių, kurie ima vieną ,,teisingą" peilio prototipą ( ne retai net ne savo paties sukurtą) ir gamina serijom vienas į kitą panašius peilius, tik minimaliai kartas nuo karto pakeisdami, gabaritus ar vieną kitą, gamybai didelės įtakos neturinčią detalę. Jei nuo bazinio modelio nukrypstama pusę centimetro į vieną ar kitą pusę, aš asmeniškai to nelaikau naujo modelio sukūrimu, o tik nežymia modifikacija. Taip pat nelaikau tokio gamintojo meistru kuris eilę metų ,,kepa" kelis tokius bazinius modelius su nežymiom modifikacijom ir maišo juos atsitiktine eilės tvarka, taip sukurdamas iliuziją, kad gamina vis kažką naujo.
Kas liečia stakles, tai galiu pakankamai objektyviai palyginti gamybą be jokių specializuotų įrengimų ir gamybą su savadarbiais mažo tikslumo įrengimais, panaudojant nekokybiškus abrazyvus, bei tuos pačius įrengimus ir naudojant, tai ką naudoja nemaža dalis peiliadirbių (kalbant apie abrazyvus: cubitron, ir trizact). Taigi esmė tokia: įsivaizduokim peiliadirbį kuris turi pakankamai sugebėjimų sukurti pasaulinio lygio autorinius peilius etc.: Chris Reeve. Taigi sukuria žmogus tokį peilio modelį kurį pavadina ,,sebenza" Ir atlikę rinkos analizę nustatykim, jog tokį peilį reikėtų pagaminti ir parduoti už 1500 Lt., tuomet bus ir paklausa ir verslas klestės ir kokybiškai pagaminti bus įmanoma. O dabar duokim jam į rankas pora dildžių, kampinį šlifuoklį ir švitrinio popieriaus, kaip manot, kaip atrodys tokia sebenza? Kada ateis ta riba, kad įvertinus gamybos kaštus peilis jau kainuos tą aukso vidurį? Manau vaizdas tikrai bus labai liūdnas. Tai ar jau galima bus sakyti, kad tas žmogus joks ne meistras ir peilis tikras š... ?
Kaip jau minėjau bandžiau peilius daryti ir taip ir su savadarbėm staklėm pats susiklijavęs juostas iš senukų ir tik visai neseniai pradėjau naudoti cubitroną ir trizactą. Skirtumas tikrai yra stulbinantis. O ką galima padaryti su geru, tiksliu šlifuokliu? O jei dar prisikonstravus reguliuojamus laikiklius su kuriais tik sureguliuoji norimus nuolydžius ir belieka stumdyti pirmyn atgal geležtę, bei keisti juostas... Man tikrai neatrodo, kad tam reikia daug meistriškumo ir kame jis išvis turi būti tokioj situacijoj nelabai suvokiu. Tai visas meistriškumas slypi tame, kokius sugebi susikonstruoti sau pagalbinius įrengimus, ar tame kokius juos sugebi nusipirkti? Net neįsivaizduoju kokie gali būti nedadarymai ir neišlaižymai dirbant su cnc staklėm? Ten tikras meistriškumas tikriausiai pasireiškia tuo, kaip moki jas suprogramuoti? Nu niekaip neįrodysit, kad meistriškumas yra tai iki kokio lygio moki padaryti išbaigtą - nekreivą peilį

Taigi čia vienetiniai autoriniai gaminiai Ir kaip suprast "lietuviškesnę kainą"? Pagal dolerio lito kursą?
Nebent, visai ne autorinį CRKT Ikomos dizaino variantą?