Reiks damesti magnio gabalą ir bus gražu;). O pagal temą tai reiktų nujuodinti šašlykinę rūdžių surišėju ir pažiūrėti kaip laikys. 5 litai eksperimento kaina.

Šašlykinė iš titano? Gražiai degtų...

persipjauk pusiau alaus statinaite 50 litru talpos is nerudijancio plieno ir bus ilamze saslykine....
http://www.fauowlaccess.com/CMSfiles/baseball/2010...

Žiūrint TIK iš ekoniminės pusės, pigiausias variantas - kasmet nusipirkti naują kinišką.
Kainuos per 10 metų panašiai, bet kasmet bus nauja ir nereikės rūpintis dėl šašlykinės priežiūros - atitarnavo ir išmetei.

Tačiau kai vartotojo poreikis neapsiriboja vien daikto funcionalumu, įprastas kainos/kokybės santykis neatspindi subjektyviosios daikto vertės. Tuomet belieka arba atsižvelgti į savo finansines galimybes ir rinktis ribotų savybių daiktą pagal priimtiną kainą, arba rinktis daiktą pagal norimas savybes bet ir mokėti už tai atitinkamai.

Kalbant apie plieno CT-3 "juodinimą" ar kitokią apsaugą nuo korozijos - bet kokios priemonės, kurias įmanoma padaryti namų sąlygomis, bus laikinos. Ypač ant šašlykinės. Efektyviausias būdas - tiesiog padažyti juodais dažais prieš kiekvieno sezono pradžia.

Pataisysiu šiek tiek GAdą Šašlykinės kaina išaugtų 4-5 kartus, jei gamint iš nerūdijančio plieno, nes metalo kaina didesnė ~4 kart, plius dar brangesnės suvirinimo medžiagos O jei gamint iš titano medžiagų kaina bus 10-12 kartų didesnė Bet jei bus pagaminta iš 4mm. st3 ir bent kažkuo padengta tai 10 metų tikrai laikys, net intensyviai naudojant. Šiaip šašlykinė retai kada įkaista daugiau, kaip 800 laipsnių, (kalbant apie sienelių temperatūrą, o ne temperatūrą pačiose anglyse) bent jau man nėra pavykę tiek užkaitinti, kad paraudonuotų

Kodėl jau taip iš karto: "š... kuris tik išoriškai gražus" Iš tokių medžiagų ir nereikia kažko tikėtis, o kad nauja gražiai atrodo - tai negi gamintojas privalo ją agurkų rasalu sulieti, kad greičiau surudytų? Nekreipk dėmęsio į rūdis. Kai labai aprūdys - aptrink su vieliniu šepečiu ir viskas. Dabar net "Žalgirio" arena apipavidalinta surūdijusio geležies lakštais. Madinga tsakant

Nudažyk žaliai ir naudokis pagal paskirtį. Rudeniop parūdys ir žalių dažų likučių pagalba, harmoningai susilies su peizažu..

Kęstutis teisingai parašė, galiu pridurti, kad milteliniam padengimui reikalinga kamera, spec. pistoletas ir keramikos pagrindo milteliai (brangūs). Maišyti (skysti) dažai atlaiko temperatūras iki 1000 laipsnių (grubiai iki geltonos spalvos plieno) bet jie turi būti dengiami bent trim sluokniais, iš kurių pirmi du po 50 - 70 mkm, paskutinis 100 - 150 mkm. Kūrenant šašlykynę aukšto kaloringumo kietmedžiu (skroblas, ąžuolas, beržas, uosis) jei dar yra vėjas ji įkaistą iki 1100 - 1150 laipsnių ir jokia danga išskyrus miltelinę keramiką ant jos nelaikys. IMHO paprasta šašlykynė neverta tokių investicijų. Pigiau gausis pas suvirintoją pasidaryti kitą iš nerūdijančio plieno.

P.S. Mindaugas patarė teisingiausiai

Šiaip jau šašlykinė - labai nedėkingas reikalas padengimo atveju. Ir dar iš CT-3. Susitaikyk su tuo, kad rudys Gal geriau sugalvok jai kokį gaubtą, jei jau visą laiką lauke stovės.

Dažų yra įvairių. Geriausias variantas - wht wrinkle plus dažai. Tik šis variantas brangus, Lietuvoje flakonėlį vargiai pigiau nei už 100 lt gausi. Tvirti ir karščiui atsparūs dažai.
http://www.vhtpaint.com/products/flameproof/

Pagooglinau dažų parametrus. Maždaug iki 600-700 termodažai laiko. IMHO ten daugiau C bus vietomis. Tikrai tūri būti ir atsparesnių dažų, tik neaišku kiek jie pavojingi.

Kiek man teko naudoti purškiamų aukštatemperatūrių dažų, tai galiu pasakyti, kad jų yra nemažai skirtingų ir skirtų skirtingoms temperatūroms. Vieni jų prastesni, kiti geresni, bet visi turi vieną savybę. Jei tik nupurški šašlykinę ir paliksi, dažai bus labai neatsparūs mechaniniam poveikiui. Juos dar reikia prikepinti. O kad tą padaryti, turi sugalvoti, kaip visą gaminį tolygiai įkaitinti iki kokių 400 laipsnių (tiksliau bus parašyta etiketėje) Šiaip geriausia būtų įkaitinti ir stipriau ~800-900 laipsnių (geriausia bedeguonėj aplinkoj) ir lėtai atvėsinti. dar geriau jei kaitinsi keletą kartų ir dažysi keliais sluoksniais. Tuomet bus ir atsparumas korozijai ir aukštai temperatūrai ir mechaniniam poveikiui. Deje tikrai nepavyks to padaryti nudažius ir užkūrus. Tuomet dalis dažų nudegs, dalis nepakankamai įkais ir liks plėmuotas marmalas kuris vietom rūdys, vietom ne. Bet čia tik mano pastebėjimai iš asmeninės patirties, gal kas patars ką gudresnio

Gal pamėginti nupurkšti aukštatemperatūriniais dažais. Būna tokie balionėliuose.

O tai ji ką, niekuo nepadengta?

Kas per gaminys konkrečiai?