aš irgi noriu kai ko paklausti forumo medikų ir visų kitų tuo pačiu, nes artimųjų tarpe medikų nėra, o net ir ypatingai retais apsilankymais gydymo įstaigose, kažin ar atsitiktinai sutikti gydytojai atsakinėtų į tokius klausimus,o pasvarstymai draugų tarpe baigėsi labai greitai ir neįdomiai ir net alus nepadėjo šio klausimo kultivavimui:
kūno donorystė. kodėl ne?
atrodytų, kad artimai su medicina susiję žmonės, kurie turėtų suprasti viso šito reikalingumą, bet nesiryžta paaukoti kūno mokslui?ar dėl to, kad patys susidūrė su galbūt neetišku elgesiu/neefektyviu kūnų panaudojimu/įrašyti savo variantą?
ar be reikalo išskiriu medikus, nes suveikia tie patys veiksniai, kaip ir nemedikų atveju?kad "pasilaidoti reikia čielam ir iškart" ar dar be to kokie nors stabdžiai suveikia?
aiškumo vardan, neprieštarauju temos pavadimo tikslinimui ir šiaip ne aš temą sukūriau
bet kuriuo atveju ir netiksliai išreiktu pavadinimu iš konteksto daugiau ar mažiau matosi, kas apie organų donorystę, kas apie kūno aukojimą
dėkui už nuomones ir filmo rekomendaciją
Ši tema priminė filmą su W. Smithu. "Spoilinti" nenoriu. Kas nematė - rekomenduoju. Kaip tik į temą.
http://www.imdb.com/title/tt0814314/?ref_=nm_flmg_...
administratorius
LPA narys
Temą pravaliau.
O diskusiją apie tai, kas nesusiję su tema, galite tęsti čia.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Man atrodo, reikėtų atskirti:
) paaukojimą mokslui ar dar kokiems nors ten tikslams.
.
1) organų donorystę, kai organai persodinami recipientui;
2) kūno (ar kokio organo
Pvz, aš po mirties norėčiau būti kremuotas, o ne eksponuojamas ar kaip nors kitaip naudojamas ir vartojamas - manau, mokslas nesustos ir toliau vystysis ir be mano griešno kūno.
O vat, jeigu prieš padegimą, kokį organą išpjautų ir kam nors įsodintų, gal ir neprieštaraučiau, bet bijau, kad po savęs (ir iš savęs) nelabai kokios kokybės daiktus paliksiu - kad tik blogiau nebūtų
kad kalėdos čia pat, o aš čia apie tokius negražius dalykus užsimaniau pašnekėti
ir taip pat, kaip ir čia, kai kuriems susidaro įspūdis, kad kūno donorystė=organų donorystei, kam dar sutiktų, bet kūno paaukojimas - nesiderina su soc/religinėm/moralinėm normom ir yra per daug radikalu. O kur dar įsivaizdavimas, kad vos tik sutiktum paaukoti kūną, už kampo tau jau būtų paruošta formaldehido vonia 
Gal todėl, kad pirmą kart apie tokią idėją ir galimybę išgirdus, savaime gaunasi "nė už ką". Asmeniškai man pati kūno donorystės idėja neskamba naujai ir neneša jokių neigiamų emocijų nuo tada, kai perskaičiau knygą Mary Roach "Negyvėliai" (čia kaip ir rekomendacija, na bet skonio reikalas). Dar buvo proga apsilankyti VU medicinos fakultete (pastaruosius šeštadienius vienai ten dirbančiai merginai reikėjo pagalbos tvarkant kaulus rūsyje - irgi rekomenduotinas reikalas, jei dar vyksta), tai paaiškėjo, kaip viskas vyksta Lietuvos kontekste. Iš to pora gerų naujienų išplaukia:
1. paima visus kūnus. kažkaip galvojau, kad jie labiau išrankūs ir susidėvėję dėl amžiaus netinka.
2. po 3m. naudojimo, palaidoja pagal pageidavimą. o dėl vietos, tai jei kam svarbus pomirtinis komfortas: yra galimybė urną įtaisyti Bernardinų kapinėse, tai net jei visą gyvenimą pragyvenus "lievam" rajone, tai bent po mirties bus proga leisti laiką prestižinėse kapinėse
ir dar: https://www.youtube.com/watch?v=SG2eU6aoyoU
jei svarbūs religiniai aspektai, tai info iš video: dievas po mirties ir po tiek organų, tiek kūno donorystės pasekmių, atsirenka kas kieno ir sudėlioja, bažnyčia nėra prieš(=už?) kūno donorystę, nors įtariu, kad tik šitas kunigas yra maloni išimtis, o ne taisyklė
vėlgi info iš video: Lietuvoje atvejų, kada galima tiesiogiai atlikti organų persodinimą būna tik ~100 ir iš jų tik pusę atvejų artimieji sutinka.
Liūdna dėl likusios pusės ir net jei prieš mirtį pasirašai donoro kortelę, vis vien teiraujasi artimųjų, tai kam visa ta donoro kortelių tvarka?Žiūrint iš teisinės pusės, tai nėra žmogaus teisės į savo kūna, pažeidimas?Įdomu kūno donorystės atveju, formalumai irgi lieka formalumais ir galutinį žodį taria artimieji?
LPA narys
Visada galima grįžti
Kas kokį organą paaukotu tyrimams ar persodinimams ?
As plaukus galėčiau paaukoti .
Nors ir dabar.
Ypač nuo nugaros . Nafig jie man ten nereikalingi net ir žiema .
Ziuriu kad nors aplinka dešimčių metu jaunesne bet jau daug kas prapliko konkrečiai.
Ir ziauriai gaila kad hemorojus nera persodinamas
Tikrai rasčiau kam padovanuoti
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
administratorius
LPA narys
Ar ne per smarkiai nuo temos nukrypot ?
Kelią galima surasti arba nutiesti.
administratorius
Kas dėl apokalipsių ir Šėtono atėjimo, čia yra geras sąrašiukas:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_dates_predict...
Man patinka, kiek daug apokalipsių mes jau pragyvenom. Kol kas realiausia apokalipsė mano manymu yra 22,000,000,000 metais įvyksiantis "Big Rip", kuris, nors ir grynai teoretinis įvykis, bet vistiek daug kartų labiau tikėtinas nei visų tų "ekstrasensų" pranašystės
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
administratorius
Silkinui: padarykim tokį paprastą psichologinį eksperimentą jei neprieštarauji?
Tarkim, tavo artimas žmogus prieš mirtį pasako, kad jo paskutinis noras yra paaukoti savo kūną medicinos eksperimentams ir paprašo, kad tu pasirūpintum jog tas noras būtų išpildytas. Bet kaip iš tikrųjų bus pasielgta su žmogaus kūnu po mirties priklauso nuo tavęs. Ką tokiu atveju pasirinktum: ar gerbtum mirusiojo valią ir darytum tai, kas tau pačiam atrodo išniekinimas (kūno paaukojimas medicinai), ar padarytum kaip tau atrodo "teisinga" ir palaidotum mirusįjį kremavimo būdu taip išniekindamas jo paskutinį norą? Ką tavo moralės jausmas šitoj vietoj sako?
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
Aš visada vykdau žmogaus paskutinį norą. Tai jo pomirtiniai reikalai.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Įdomus samprotavimas.
Bet apie pomirtinį pasaulį nežiūrint visos mokslo pažangos požiūris kaip ir nesikeičia. O su žinosi viską tik numiręs.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
administratorius
Tai va va, aš ir noriu parodyt savo požiūrį. Tu koncentruojiesi ties tuo, ko nežinai ir sprendimą priimi remdamasis būtent nežinojimu ir baime: "Aš nežinau kaip yra su tuo dvasių pasauliu, dėl to padarysiu vienokią išvadą ir elgsiuosi būtent taip, nes bijau, kad kažkas, kas nežinau ar egzistuoja, neatkeršytų man už tai, ką aš padariau per nežinojimą."
Mano samprotavimas priešingas: "Tai, ko aš nežinau mano sprendimui įtakos neturės. Bet aš ŽINAU, kad mano kūnas po mirties galėtų labai pasitarnauti medicinos pažangai, organai galbūt išgelbėtų kažkam gyvybę. Ir būtent šituo ŽINOJIMU remdamasis aš priimu savo sprendimus."
Matai kame esminis skirtumas? Kol nėra rimto pagrindo manyti, jog egzistuoja "dvasių pasaulis", tol aš taip ir nemanysiu, kadangi mano realybės suvokimui užbaigti dvasios nėra reikalingos.
Deja, bet po mirties aš jau nieko naujo nebesužinosiu...
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
Tuo mes ir skiriamės. Aš jau žinau-nes esu tikintis. O po mirties tik patikslinsiu savo žinias
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
administratorius
Skiriamės dar tuo, kad skirtingai suprantam sąvoką "žinau". Man "tikiu" ir "žinau" yra du skirtingi dalykai. Nes yra tikinčių ir kad Žemė plokščia — ar tai reiškia, kad jie "žino"?
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
Galėtum prisiminti ir išminčio žodžius-aš žinau, kad nieko nežinau
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
administratorius
Tai va va, kaip tik tau norėjau juos ir priminti, kai parašei "Aš jau žinau-nes esu tikintis."
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
klubo narys
Ką reiškia nesikeičia, - seniau visi tikėjo ir bijojo bažnyčios/dievo bausmių, kurios buvo prigalvotos remiantis žmogiškomis pozicijomis (kankinimais ir virimu smaloje). Kai mokslininkai pradėjo sistematizuotai žiūrėti į gamtos reiškinius ir juos tirti, bažnyčios pamatai sudrebėjo, ir ji pradėjo dar uoliau skleisti mitus. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių issivaduoja iš mitų bei dvasių pasaulio, ir mato pasaulį per mokslo akinius.
Bus tau ir tuneliai, ir šviesos, dvasios su ateiviais dar į kompaniją gali prisijungti... Senovės baltų kriviai tuo pačiu tikslu vartojo musmiriu kepurėles.
O tai reiškia, kad visas tavo dvasių pasaulis gyvena galvos smegenyse, žievėje; žuvus smegenims visos dvasios "išsijungia" su lyg paskutiniu neurono elektros impulsu...
Jei nori pamatyti, kas maždaug bus mirimo metu, tereikia suvalgyti apie 30g. vienos rūšies grybų augančių ir lietuvoje.
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
Pabandysiu sugrąžinti į vagą... Aš noriu pasakyti, kad moralės, pagarbos taisyklės negali būti išvedamos remiantis "nežinojimu". Priešingai, tai kaip tu elgiesi su mirusiais bei gyvaisiais turi būti paremta kažkuo, ką tu ŽINAI, o ne kažkuo, ko tu nežinai
Būtent dėl šito ligoto rėmimosi "nežinojimui" ir buvo padaryti baisiausi ir žiauriausi dalykai žmonijos istorijoje. Deginamos raganos, kurios visai nebuvo raganos, akmenimis užmėtomi "kitokie", aukojamos nekaltos mergaitės dievams ir t.t.
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
LPA narys
Siaip sudetinga atsakyti vienareikšmiškai del raganų ir mergaičių
?
Inkvizicija ne siaip sau atsirado .
Visi ženklai rodė ir pranašavo šėtono greitaji atejima.
Tam buvo imtasi veiksmu reikalui sustabdyti arba atitolinti .
Pavyko gi
Kas galetu žinoti kas butu jeigu butu kitaip bet rezultatas buvo užtikrintas .
Ramybe Žemėje iki šiol tęsiasi
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
administratorius
Na... Čia irgi "įdomus samprotavimas"
O dėl ko atsirado (gal tiksliau reiktų sakyt dėl ko labiausiai suaktyvėjo) inkvizicija čia irgi diskutuotinas klausimas
P.S., pagal kalendorių tai Ragnarok'as jau visai netoli, įdomu
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
administratorius
Kad išvengt tolimesnių nesusikalbėjimų, aš iš karto paaiškinsiu ką bandau pasakyti: taip, mes labai daug ko nežinom ir nesuprantam, bet dėl to ir reikia paprasčiausiai ir pripažinti, kad nežinom, o ne prisikurti magiškų ir antgamtiškų būtybių ir reiškinių vien dėl to, kad taip maloniau... Labai nemėgstu kai žmonės pradeda burti mistines teorijas ir paaiškinimus tam, ko nesupranta remdamiesi niekuo daugiau kaip tik savo pačių arba kartais kolektyvine vaizduote...
"Aš daug ko nežinau" — tiesiog taip ir pripažinkim, gal su laiku mokslas padės sužinoti ir tada žinosim. Kam dabar čia kurti sau pasakėles apie vaiduoklius.
O be to, kadangi mes nieko nežinom, tai ar negali būti, kad mirusio žmogaus užkasimas į žemę yra pats baisiausias jo išniekinimas ir pasityčiojimas "dvasių pasaulio" atžvilgiu?.. Juk mes nieko apie "tą" pasaulį nežinom, tai kodėl galvojam, kad kūną užkasti į žemę yra gerai? Gal mes taip sunaikinam žmogaus sielą?..
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
klubo narys
+1
.
Information is a weapon of mass destruction...
Kodėl ne? Daugelį manau stabdo bukai durna baimė, kad papjaus ir ant detalių išdarinės dar iki galo nenumirusį.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
klubo narys
Persiziurejai Pjūklo? Net jei iš tavęs norėtų išimti organus, ir tai darytų ne Čikatila, būtum be sąmonės ir skausmo nejaustum; mirtum taip ir neatgavęs sąmonės taip pat be skausmo.
Pvz., būtum giliai komoje palaikomas aparatūros, - daržovė; dar gyvas, bet jau donoras ar tai ką keičia?
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Aš manau Drunk turėjo minty kitką - baimę, kad gali būti piktnaudžiaujama donoro sutikimu arba kitaip sakant, kad vardan organų dar gyvybingą potencialų donorą gali numarinti anksčiau laiko.
Kiek tai tikėtina ar kiek tokia "baimė' pagrįsta - atskira kalba. Bet iš esmės tokia "baimė" būtų visai logiškas motyvas vengti organų donorystės.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Galimas ir atvejis, kai kažkas žinodamas, kad esi donoras ir turi jam tinkančias geras kepenis pasistenks , kad pakliūtum kur avarijon.Ir tai taip pat tinkamas argumentas.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
administratorius
LPA narys
Apie tai nepagalvojau. Rimtas argumentas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Į šitą vietą ir linkėčiau visų pirma mušt visiems donorystės propaguotojams savo propagandoj. Moralės/etikos/religijos klausimai antraeiliai. Žmogeliukai pasirodo stebėtinai nemoralūs/neetiški/nereligingi, kai klausimas staiga ir netikėtai pasistoja "rebrom".
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Donoriste nebutinai tik po mirties. kas atsisakitu paaukoti inksta savo artimajam. juk po to gali giventi abu
Ginklai neturi smegenų - naudok savo
administratorius
Tai aš ir nesakau, kad būdamas 70-ies galvosiu taip, kaip dabar
Iki to laiko galiu ir religingu spėt pasidaryt.
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
LPA narys
Bunant 20-30 kapai atrodo dar toli o visas gyvenimas priešaky
Po 40 metu požiūris pradeda keistis ,ir taip kas dešimtmetį vidine filosofija perziurima
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
administratorius
Na dvasinis pasaulis su mirtimi ir tuo labiau "pomirtiniu gyvenimu" man visiškai niekaip nesiriša. Vėlgi, skirkim dvasingumą nuo religingumo.
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
Aš panaudojimui kūno žmogiškiems tikslams neprieštarauju. Bet po to kūnas turėtų būti garbingai palaidotas. Kažkodėl mes matome tik materialų pasaulį. Yra ir dvasinis. O apie jį žmonija kolkas turi nedidelį supratimą. Nedaaugome.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
klubo narys
Koks dar palaidotas, jei skeletas pvz., stovės universiteto prozektoriume spintoje, o organai ismirkyti formaldehido-spirito mišinyje plaukios taroje.
Information is a weapon of mass destruction...
O su skeletais ir organais studentai nevisą gyvenimą žais. Kažkam tek juos sudeginti ir palaidoti. Nelaikysi pelenų stiklainyje ant spintos.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
klubo narys
Barake iš kaukolių peleninės buvo populiarios.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Mano pažįstamo mama dantistė tai tas man pasakojo kaip vaikystėje pasiimdavo žmogaus kaukuolę iš mamos lentynos ir dėliodavo dantis.
https://www.tiktok.com/@mrpyfpafz?_r=1&_t=ZN-98AmhimNjeg
Man tai nepatinka pavadinimas.
Jeigu "kūno" donorystė - tai, išeina, kad reikia paimti mirusio žmogaus kūną ir įdiegti jame sielą ?
Manau dar negreit su tuo susidursim.
Ir čia manau jau daugiau ne medicininės, o religinės etikos dalykas.
Ir specialistų nesimato. Egzorcistai, girdėjau, veisiasi, o apie sielų perkėlėjus, nesigirdi (kol kas).
administratorius
LPA narys
Pasigilinau į temą ir turiu pripažinti, kad esi teisus - "kūno donorystė" nekorektiškas (ir klaidinantis) pavadinimas kai kalbama apie kūno perdavimą moksliniams bei edukaciniams tikslams.
Šio proceso esmę tiksliau atspindi tarptautinis žodis "donacija", reiškiantis dovaną, aukojimą ar neatlygintinę paramą. Lietuviškai pagal prasmę artimiausias ko gero ir būtų žodis "aukojimas".
O "donorystė" - tai kūno (jo dalių) atidavimas recipientui/tams.
Temos kontekste, t.y. paaukojus kūną moksliniams ar edukaciniams tikslams, konkrečių recipientų nebus, tad ir žodis "donorystė" čia netinkamas.
Jeigu temos autorė neprieštaraus, temos pavadinimą manau reikia tikslinti pvz. "Kūno donacija. Kodėl ne?".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Vse kaprizų za vashy dengti, - jei idetum tokį skelbimą į FB manau atsirastų ir perkeleju
P.S. o gal pats tokį versliuka užsuk - primesk kokia rinką, lyties keitimo operacijas spręstum be skalpelio
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Jei ne paslaptis, kuom baigėsi ši diskusija su Jūsų draugais?
Na pradžiai reikia atskirti organų donorystę ir kūno aukojimą moksliniais tikslais. Pirmu atveju tavo organai bus panaudoti (arba ne) kito gyvybei išgelbėti; antru atveju tavo kūnas ar jo atskiros dalys bus panaudotos siekiančio žinių, bet linksmo kaip velniai jaunimėlio mokymui ir gyvybes gelbės tik "per išvestinę" t.y. kažkada tie studžiai taps gydytojais ir kliaudamiesi žiniomis įgytomis preaparuojant tavo kūną, gelbės kitų gyvybes.
Visi buvom jauni ir linksmi, o mergaitės medikės gražiausios tarp visų univierų, nes įstodavo tik pirmūnės... Daug visko būdavo, mokėmės sunkiai, šėldavom "pa polnai"..."What happens in Vegas, stays in Vegas".
Ką reiškia neetiškas elgesys, kai tu dar tik pirmų kursų studentas ir neesi matęs mediko/gydytojo etikos kodekso?
Medikas toks pat žmogus kaip ir kiti, psichologiniai veiksniai tie patys. Moraliniai, religiniai, etc., stabdžiai jau individualūs pas kiekvieną.
Stabdžių šiuo klausimu neturiu.
Man asmeniškai totaliai px ką su manim darys po organizmo mirties, - aš jau išdalinęs viską ką įmanomą, dar vis karts nuo karto kraują nusileidžiu Santariškių vaikam; ir kai padėsiu šaukštą, noriu, kad tą maišą kuris liks išėmus reikalingus organus švysteltų pečiun, o pelenus panaudotų kaip trašą gyvam žaliam augalui išauginti.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Arba ne.
https://www.tiktok.com/@mrpyfpafz?_r=1&_t=ZN-98AmhimNjeg
klubo narys
Ką tas keičia? Kad tavo nuogą negyvą dešrą nužiūrės ir paskleis informaciją visuomenėje? lol
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Aha, man irgi būtų įdomu išgirsti argumentus tų, kurie nori, kad po mirties jų kūnas liktų pūti "cielas".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Mano puseserė medikė . Ji mokymo tikslais paveldėjo iš tėvo mediko žmogaus kaukolę. Argumentų neturiu, bet nenorėčiau, kad po mano mirties mano galva gulėtų kur nors lentynoje. Visgi tai buvo žmogus.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
administratorius
LPA narys
Suprantu. Tai ir yra argumentas - tam tikra pagarba lavonui (ar jo dalims) kaip pagarbos žmogui projekcija.
Bet tai daugiau susiję su viso kūno ar jo dalių panaudojimu moksliniams (ar ne visai moksliniams) tikslams. Ir su laidojimo apeigų tradicijomis bei "lavono išniekinimo" sąvoka.
Tačiau nematau tokių sąsajų kūno dalių donorystės atveju.
Kas blogo tame, kad prieš palaidojant (ar kremuojant) tavo mirusio kūno dalys bus panaudotos kitų žmonių sveikatos atstatymui, o gal net išgelbės kažkam gyvybę?
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
O gal tas žmogus bus kieno nors uosvene ?
Maža tuo kad kiekvienas is musu daug pridirbo per savo gyvenimą tai dar ir po mirties pridirbti ?
Siaip tai koks skirtumas ar tavo kūno dalis išgelbės laikinai kažkam gyvenimą ar ne.
Tas išgelbėtas visvien su laiku numirs. Ryt ar po 20 metu .
O mirti dazniausiai zmogui nesinori nei vakar nei siandien nei rytoj .
Kalbant rimčiau tai as nesu pries donoryste.
Manau kad yra keli durni dalykai.
Kvaila ir durna mirtis bei mirties laukimas .
Planu neturėjimas ateinančiai dienai ,mėnesiui ,metams .
Taigi jeigu donoryste duoda šansą atitraukti i šoną ta laukimą tai puiku .
Naujas gyvenimas visada gerai .
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
administratorius
Gal čia dėl to, kad esu ateistas, bet nejaučiu jokių mistinių emocijų tuo atžvilgiu. Man tai iš tikro visiškai vienodai kas su mano kūnu bus daroma po mano mirties. Jei mano kaukuolė kažkam padės kažko išmokt, tai ir puiku. Jei kam dėl to ir skaudėtų, tai nebent mano artimiems žmonėms, į kurių nuomonę visgi reiktų atsižvelgti.
O šiaip nesijaučiu aš tiek svarbus ir šventas, kad mano kaulai nusipelnytų labai didelės pagarbos
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.
Bet turbūt negalėtum įsivaizduoti, kaip tavo vaikai iš tėvo kaukolės peleninę pasidarę ja naudojasi ?
Mirusiojo pagarba visada turi būti.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
administratorius
Tai ir sakau, artimiesiems tikrai nebūtų malonu girdėt ar matyt kad mylimo žmogaus kūno dalys gyveną "naują gyvenimą", bet tik tiek... Dėl to jiems geriau nežinoti ir negalvoti apie tai. Likusiam pasauliui, taip pat ir man, tai visiškai jokio skirtumo, kaip tik į naudą, kad ne po žeme trūnys, o kažkam pasitarnaus.
Nors dar nesu tikras, kas artimiesiems įisivaizduoti būtų maloniau — kad mano kūno dalys tarnauja mokslo labui kažkur tvarkingoje laboratorijoje, ar kad pro mano pūvančias akiduobes naršo vikšrai. Nelabai suprantu kodėl užkasimas po žeme laikomas "gražesniu" scenarijum nei kūno panaudojimas daug žmogiškesniems tikslams.
In theory there is no difference between theory and practice. In practice there is.